Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja A.Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00510-2013-5

2014 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Č. ir civilinio ieškovo „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Č.pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. (trys nusikalstamos veikos epizodai) ir nuteistas:

laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams (vagystės iš G. G. epizodas);

laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (vagystės iš R. S. epizodas);

laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (vagystės R. B. epizodas).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta Ž. Č. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ž. Č. priteista G. G. 12375 Lt, R. S. 4553,60 Lt, R. B. 3398,27 Lt, o „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ civilinys ieškinys dėl 15014,46 Lt paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2013-05-15 22.15 val. iki 2013-05-16 08.30 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą G. G. priklausantį automobilį „Toyota Rav 4“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo kieme adresu Nemenčinės pl. 14, Vilniuje ir juo išvažiavo, tokiu būdu pagrobė G. G. priklausantį 48 400 litų vertės automobilį „Toyota Rav 4“, v.n. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajai 48 400 litų turtinę žalą.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2013-08-12, laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 06.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą B. S. vardu registruotą R. S. naudojamą 28 535 litų vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo kieme adresu Žirmūnų g. 42, Vilniuje ir juo išvažiavo, tokiu būdu pagrobė B. S. vardu registruotą R. S. naudojamą 28 535 litų vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, v. n. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais šio automobilio dokumentais - įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. S. priklausančiais daiktais - glaistykle „Stivex“ - 15 litų vertės, glaistykle „Anza“ - 35 litų vertės, glaistykle - 30 litų vertės, gramdikliu - 40 litų vertės, rulete „Bancho“ - 48 litų vertės, pjūklu „Bancho“ - 50 litų vertės, pjūklu „Irvin“ - 40 litų vertės, pjūklu kampams - 20 litų vertės, metalo pjūkliuku - 50 litų vertės, plaktuku - 30 litų vertės, plaktuku - 10 litų vertės, kirvuku - 30 litų vertės, mantiruote - 10 litų vertės, užspaudėju „Modekos“ - 20 litų vertės, kampainiu-15 litų vertės, halogenine lempa - 30 litų vertės, prailginimo rite - 40 litų vertės, replėmis „Bancho“ - 150 litų vertės, reguliuojamu veržliarakčiu „Knipex“ - 150 litų vertės, metalinėmis atkirpimo replėmis „Knipex“ - 120 litų vertės, skalpeliu - 20 litų vertės, atsarginiu peiliuku „Neo“ - 17 litų vertės, peiliukais (3 vnt.) po 10 litų bendros 30 litų vertės, peiliu „Mora“ - 17 litų vertės, atsuktuvais (5 vnt.) po 10 litų bendros 50 litų vertės, kėdute - 35 litų vertės, dėže įrankiams - 50 litų vertės, arbatinuku - 30 litų vertės, magnetola „Sony“ - 200 litų vertės, prailgintu šviestuvu - 20 litų vertės, pistoletu silikonui - 15 litų vertės, pistoletu montažinėms putoms „Modeko“ - 50 litų vertės, siaurapjūkliu „Skil“ - 200 litų vertės, kampiniu šlifuokliu „Enhel“ - 120 litų vertės, perforatoriumi „Boch“ - 1000 litų vertės, dažymo voliukais (3 vnt.) po 40 litų bendros 120 litų vertės, dažymo voliukais „Haris“ (2 vnt. ) po 40 litų bendros 80 litų vertės, teleskopiniu kotu - 30 litų vertės, darbinėmis kelnėmis „Bliuevear“ - 150 litų vertės, kepure su užrašu „Lietuva“ - 40 litų vertės, striuke -100 litų vertės, lietsargiu „Sounbeach“ - 50 litų vertės, vaikiška kėdute „Besafe“ - 550 litų vertės, gesintuvu - 40 litų vertės, užvedimo laidais - 40 litų vertės, avariniu ženklu - 20 litų vertės, vaistinėle - 20 litų vertės, dėklu su įrankiais - 100 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 32 659 litų turtinę žalą.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2013-08-13 23.00 val. iki 2013-08-14 05.40 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, išlaužus vairuotojo durelių spynelę įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą R. B. priklausantį automobilį „Toyota Rav 4“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie Antakalnio poliklinikos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Antakalnio g. 59, Vilniuje, nuėmė plastikinę apdailą, esančią po vairu, užvedė automobilį ir lydimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris lydėjo jį su tyrimo metu nenustatytu automobiliu, išvažiavo bei tokiu būdu pagrobė R. B. priklausantį 45 000 litų vertės automobilį su jame buvusiais šio automobilio dokumentais - transporto priemonės registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. B. priklausančiais daiktais - būgno pedalu „Natal“ - 400 litų vertės, soliniu būgneliu „Pearl“ - 1500 litų vertės, lėkštėmis „Zildijan“ (5 vnt.) – 3 000 litų vertės, dėklais (2 vnt.) po 100 litų vertės bendros 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems: R. B. 45 000 litų turtinę žalą, o R. B. 5100 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ atstovas parašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-2140-170/2013, dalį ir tenkinti apelianto pareikštą civilinį ieškinį, priteisiant iš kaltinamojo 15 014,46 Lt (penkiolika tūkstančių keturiolika litų 46 ct) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje 2013-12-10 teismas tenkino apelianto prašymą ir priėmė jo civilinį ieškinį bei apeliantą pripažino civiliniu ieškovu, tačiau pažeisdamas BPK nuostatas, civilinio ieškinio klausimo neišsprendė ir paliko jį nenagrinėtu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu spręsdamas dėl apelianto civilinio ieškinio, galėjo jį tik patenkinti (visiškai ar iš dalies) arba atmesti, o ne palikti nenagrinėtą.

Šiuo konkrečiu atveju, apelianto teigimu, po to, kai nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka ir taip atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, jis (apeliantas) perėmė nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę, todėl mano, kad baudžiamajame procese turėjo teisę pateikti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.), kurį pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir priteisti iš kaltininko apelianto naudai 15 014,46 Lt (penkiolika tūkstančių keturiolika litų 46 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti. .

Motyvuojamoji dalis

Ž. Č. apeliacinis skundas atmestinas, civilinio ieškovo „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Dėl Ž. Č. apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi Ž. Č. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Ž. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad Ž. Č. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad jos neatsirado staiga ir apeliantui buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo sunkių nusikaltimų padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs Ž. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgęs į tai, jog Ž. Č., būdamas baustas administracine tvarka, padarė tris sunkius (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimus, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežtos. Galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl civilinio ieškovo „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ argumentų

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinio ieškovo „Compensa TU S.A Viena Insurance Group“ pareikštą baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 15 014,46 Lt (penkiolikos tūkstančių keturiolikos litų 46 ct) turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-10 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. Č. nusikalstama veika žala Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group nebuvo padaryta, draudimo bendrovė 15014,46 Lt žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. B. sumokėjo vykdydama įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. LR BPK 109 str. nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos, todėl Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti nagrinėjamas.

Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė įstatymo nuostatas, bet ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, kai teisė į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą subrogacijos tvarka pereina Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal BPK 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Taigi įstatymas numato vienintelį atvejį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu – kai kaltinamojo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.113 str. trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

Taigi šiuo konkrečiu atveju draudikas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, atlyginęs nukentėjusiajam R. B. dėl Ž. Č. tyčinių nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą, tuo pačiu įstatymo nustatyta tvarka perėmė nukentėjusiojo R. B. reikalavimo teisę į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Ž. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-10 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; byloje pareikštą Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group civilinį ieškinį tenkinti pilnai: iš Ž. Č. priteisti Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group naudai 15014,46 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.