Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

1. 2012-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., galutinė bausmė - viešieji darbai 8 mėn.

2. 2013-10-14 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn. 2014-05-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn. pakeistas 90 parų arešto bausme.

3. 2015-03-25 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė - 40 parų areštas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2017-11-17, apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, Skroblų g. 25-197, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - organizme esant ne mažiau kaip 1,21 promilių alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. Ž. – suduodamas nukentėjusiajai buteliu į dešinę ranką, sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei L. Ž. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. Ž. parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurį suprato. Prisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Nori parodyti, kad L. Ž. yra jo sugyventinė, kartu gyvena 16 metų. Butas priklauso jai. Dėl įtarimo esmės nori parodyti, kad su Laimute įvyko konfliktas dėl to, kad ji pardavė jam priklausančius daiktus. Konflikto metu Laimutei sudavė vieną smūgį buteliu į dešinę ranką. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 33).

Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad 2017-11-17, apie 23.00 val., buvo bute, esančiame Vilniuje, Skroblų g. 25-197. Bute tuo metu buvo girtas G. Ž., jis miegojo. Vėliau jis nubudo ir pradėjo daužyti daiktus. Jo paklausus, ką jis daro, pastarasis stikliniu buteliu sudavė smūgį į dešinę ranką. Nuo smūgio ji pajuto fizinį skausmą ir išbėgo iš buto. G. Ž. smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės V. M.2017-11-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-11-17, apie 23.50 val., L. Ž. sugyventinis G. Ž., būdamas neblaivus, pradėjo daužyti daiktus ir mušti pranešėją. Trenkė jai buteliu į ranką ir grasino susidoroti, papjauti, užmušti. Konfliktas kilo dėl to, kad G. Ž. jau 8 metus geria (b. l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. Ž. mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario, sugyventinės L. Ž., sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Tai patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Skirdamas bausmę G. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas savo artimojo atžvilgiu, veika baigta, nusikalstama veika nepadaryta turtinė žala. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 1.21 promilių girtumas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, nes praeityje teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos darymą, todėl jam tikslinga paskirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 12 (dvylikai) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti G. Ž. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba lankymosi gydymo įstaigose,per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką - 1 (vieną) parą prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.