Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
1-85-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Civilinis atsakovas
R. G.
Civilinis ieškovas
V. S.
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19558-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,kaltinamajam ir civiliniam atsakovui R. G.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2017 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo V. S. priklausančią „Swedbank“, AB, išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais R. G. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis 2017 m. balandžio 22 d. apie 14 val. 45 min., neturėdamas teisės atlikti operacijų su V. S. banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, R. Vaičiuko įmonei priklausančios parduotuvės, esančios Kauno g. 68, Veiverių mstl. Prienų r., Perlo terminale pateikė V. S. „Swedbank“, AB, išduotą mokėjimo kortelę, ją panaudojo – inicijavo finansinę operaciją, ir suvedė V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S. turinčią teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir Prienų r., Veiverių mstl. Kauno g. 68 esančioje, R. Vaičiuko įmonei, priklausančioje parduotuvėje, Perlo terminale, iš banko sąskaitos paėmė 100 eurų - taip panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. 100,00 Eur, padarydamas jai 100,00 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais R. G. padarė BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti 2017 m. pavasaris ar vasara, nukentėjusioji V. S. atėjusi į namus, paprašė jo parnešti pakuotę alaus, padavė banko kortelę, ant popieriaus lapelio užrašė PIN kodą. R. Vaičiuko parduotuvėje už pakuotę 7,5 stiprumo alaus atsiskaitė nukentėjusiajai priklausančia banko kortele, suvesdamas jos užrašytą PIN kodą. Daugiau jokių finansinių operacijų su banko kortele neatliko, parnešęs alų V. S. grąžino banko kortelę. Tai buvo ne pirmas kartas, kai naudojosi nukentėjusiosios banko kortele, kai ji geria, pas jį dažnai ateina prašyti parnešti alkoholio, nes pati neina pirkti alkoholio, nenori susitikti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Atsiskaityti už prekes nukentėjusioji jam duodavo ir grynųjų pinigų ir banko kortelę. Nukentėjusiajai alaus parnešdavo ne tik jis. Neradusi kortelės nukentėjusioji kitą dieną atėjo pas jį ieškoti kortelės, ji nežinojo, kur yra padėjusi kortelę. V. S. nėra prašiusi jai nuimti grynųjų pinigų. Nurodė, kad neprisimena, ar 2017 m. balandžio 22 d. grynino pinigus iš O. S. ar nukentėjusiosios sąskaitos. Jis negalėjo supainioti ir išgryninti pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos.

Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo R. G. parodymų nustatyta, kad V. S. priklausančios kortelės neėmė, 2017 m. balandžio mėnesį, galėjo būti 22 diena, šeštadienis, būdamas R. Vaičiuko parduotuvėje, esančioje Veiveriuose, iš Perlo terminalo gryninosi pinigus iš sugyventinei O. S. priklausančios, „Swedbank“, AB, banko išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi „Swedbank“, AB, banko jam išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pinigų išgrynino iš O. S. sąskaitos nepamena, paprastai iš banko kortelių nusiima po 100,00 Eur. Dažniausiai pinigus nusiima parduotuvėje „Aibė“, esančioje Veiveriuose. Sugyventinė O. S. į mokėjimo kortelę gauną pensiją, kuri yra pervedama kiekvieno mėnesio 24 dieną, jis pats gauna invalidumo ir iš seniūnijos pašalpas, kurios yra pervedamos į jo mokėjimo kortelę kiekvieno mėnesio 11 dieną. V. S. priklausančios „Swedbank“, AB, kortelės PIN kodas jam žinomas, nes ne kartą ji yra davusi kortelę, kad iš parduotuvės parneštų alaus. Paskutinį kartą V. S. banko kortelę buvo davusi maždaug prieš savaitę. Kad V. S. kortelė dingusi žinojo, V. S. jos ieškojo visur namuose, kaltino jį, kad paėmė kortelę ir nuėmė 100,00 Eur. Kas galėjo paimti V. S. kortelę ir išgryninti pinigus nežino (b. l. 88-90). 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomai apklaustas R. G. papildė duotus parodymus, kad 2017 m. balandžio mėnesį, galėjo būti 22 d., šeštadienis V. S. „Swedbank“, AB, mokėjimo kortele naudojosi, V. S. tos dienos rytą pati jam davė kortelę ir paprašė parnešti pakuotę 7,5 stiprumo alaus, už parnešimą jam davė du butelius alaus. Jis iš karto nuėjo į R. Vaičiuko parduotuvę bei nupirko alaus už kurį sumokėjo apie 10 eurų. Kiek kartų tą dieną buvo R. Vaičiuko parduotuvėje neatsimena, ar parduotuvėje 2017 m. balandžio 22 d. parduotuvėje grynino pinigus neatsimena (b. l. 101-102).

Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. balandžio mėnesio savaitgalis, eidama iš parduotuvės užėjo pas uošvienę O. S., kaltinamasis tuo metu miegojo. Banko kortelę ji buvo įsidėjusi į galinę kelnių kišenę, o išėjusi iš uošvienės šeštadienį namuose pasigedo banko kortelės. Pas uošvienę sėdėjo ant lovos, kur banko kortelė ir galėjo iškristi. Pasigedusi banko kortelės iš karto nuėjo pas uošvienę, kuri sakė, kad pas juos banko kortelės nėra. Banko kortelės ieškojo kieme, klausė pas sutuoktinio brolį, banko kortelės niekus nerado. Su sutuoktiniu nuėjo į R. Vaičiuko parduotuvę, kurioje dirbusi pardavėja pasakė, kad kaltinamasis buvo atėjęs į parduotuvę ir nusiėmė grynų pinigų – 2 kupiūras po 20 eurų ir 10 eurų. Sutuoktinis peržiūrėjęs vaizdo įrašą sakė, kad vienintelis R. G. tuo metu buvo atėjęs į parduotuvę ir matė, kaip jis paduoda banko kortelę. Po parduotuvės nuvyko į banką, kuriame pasakė, kad iš kortelės nuimti pinigai R. Vaičiuko parduotuvėje. Tą dieną kaltinamasis kelis kartus iš kitos parduotuvės parsinešė pilnus krepšius prekių. Nurodė, kad R. G. anksčiau yra davusi savo banko kortelę prekėms nupirkti, PIN kodą ne visada užrašydavo, nes kaltinamasis jį žinojo, bet 2017 m. balandžio 22 d. kortelės nedavė, kaltinamojo neprašė nuimti pinigų. Patikslinusi paaiškinimus, nurodė, kad pastebėjus, kad neturi banko kortelės, pradžioje vyko į parduotuvę, iš jos į banką. Civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, jie yra tikslesni, nei duoti teisiamojo posėdžio metu.

Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios V. S. parodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 22 d. apie 13.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), savo striukės, kurią dėvėjo, kišenėje pasigedo savo elektronines „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai su ta pačia striuke buvo R. Vaičiuko parduotuvėje, esančioje Veiverių mstl., Kauno g. 68, atsiskaitinėjo savo „Swedbank“, AB, elektronine mokėjimo kortele, kuri buvo striukės kišenėje, ne piniginėje. Prie kortelės PIN kodo nebuvo, jį žinojo mintinai. Iki to momento, kai pastebėjo, kad nėra kortelės, striukės nusirengusi nebuvo. Mano, kad ją galėjau pamesti. Kartu su ja ir jos vyru, T. S., tame pačiame kieme kitame pastate gyvena jos vyro motina O. S. ir jos sugyventinis R. G., kurie teigė nematę kortelės, o R. G. kategoriškai pasakė, kad jos namuose tai tikrai nepametė. 2017 m. balandžio 24 d. apie 9.00 val. atvykusi į Prienų „Swedbank“, AB, banko Klientų aptarnavimo centrą, iš banko darbuotojos sužinojo, kad jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pinigų. Patikrinus sąskaitos išrašą buvo matyti, kad 100,00 Eur nuimti 2017 m. balandžio 22 d. apie 14.45 val., R. Vaičiuko parduotuvėje, esančioje Veiveriuose, Prienų r. Tą pačią dieną nuvyko į parduotuvę, savininkas, R. Vaičiukas parodė 2017 m. balandžio 22 d. dienos įrašą, kuriame iš kart atpažino, jog nuo jos kortelės pinigus nuėmė jos vyro T. S. motinos sugyventinis R. G.. Kaltinamasis be jos žinios neteisėtai įgijo jai banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę ir ja neteisėtai pasinaudojo – inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino ir pasisavino jai priklausančius 100,00 Eur. Kortelę R. G. galėjo rasti, o PIN kodą galėjo pastebėti, kai prie jo atsiskaitinėdavo kortele parduotuvėse. Ji niekada nėra jam davusi savo elektroninės banko kortelės, niekada nėra sakiusi PIN kodo. R. G. teiravosi, ar jis nuėmė pinigus ir kur juos padėjo, R. G. sakė: ,,eik ieškok, vis tiek nerasi“. kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį, jo pajamos – neįgalumo išmoka. Dėl neteisėtų R. G. veiksmų jai yra padaryta 100,00 Eur turtinė žala, taip pat prarado banko kortelę (b. l. 10-11). 2017 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu papildė anksčiau duotus parodymus, iš kurių matyti, kad po apklausos apmasčiusi prisiminė, jog iki 2017 m. balandžio 22 d. įvykio R. G. buvau pasakiusi savo kortelės PIN kodą ir keletą kartų leidusi jam pasinaudoti savo Swedbank mokėjimo kortele, tačiau tą kartą t.y. 2017 m. balandžio 22 d. kaltinamasis kortelę pasiėmė nesiklausęs ir jai apie tai nežinant. Dėl padarytos 100,00 Eur turtinės žalos prašo pripažinti civiline ieškove (b. l. 14-15).

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba pardavėja privačioje parduotuvėje Veiveriuose, buvusioje R. Vaičiuko individualioje įmonėje. Apie įvykusį įvykį sužinojo kitą dieną, kai paskambinęs parduotuvės savininkas klausė, kam davė 100,00 Eur. Ji atsakiusi, kad neatsimena, reikia pažiūrėti vaizdo įrašą. R. G. į parduotuvę ateidavo apsipirkti du kartus per savaitę, pirkdavo gero maisto ir alaus, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir banko kortele. V. S. į parduotuvę apsipirkti ateidavo rečiau, pirkdavo alų, sakydavo, kad perka ne sau. Buvo atvejų, kai V. S. per dieną ateidavo kelis kartus, pirkdavo alaus. Įvykio dieną suprato, kad kaltinamasis atėjo su savo banko kortele, jis su savimi turėjo banko kortelę, žinojo PIN kodą, todėl įtarimų nekilo. Kaltinamasis prašė nuimti tikslią pinigų sumą, pažiūrėjus, kad Perlo terminalo kasoje yra pinigų, pasakė surinkti PIN kodą ir išdavė 100,00 Eur. Trikdžių išduodant pinigus tą kartą nebuvo, PIN kodą suvedė nesuklysdamas. Iš vaizdo įrašo aiškiai buvo matyti, kad buvo atėjęs kaltinamasis, tą dieną nukentėjusioji į parduotuvę atėjusi nebuvo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą liudytoja paaiškino, kad parduotuvės vaizdo kamerose nepersuktas laikas. Ji kaltinamajam išdavė 100,00 Eur – tris kupiūras po 20,00 Eur ir keturias kupiūras po 10,00 Eur. Iš šių pinigų atskaitė R. G. skolą parduotuvei ir jį išbraukė iš parduotuvės skolininkų sąrašų.

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo motinos sugyventinis. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2017 m. balandžio mėnesio šeštadienis. Tą dieną su vaikais buvo Kaune, sutuoktinė buvo likusi namuose. Apie pietus vienu metu jie grįžo iš Kauno, sutuoktinė iš parduotuvės. Grįžus pastebėjo, kad ant lentynėlės nėra sutuoktinės banko kortelės. Paklausus pas sutuoktinę kur kortelė, ši atsakė, kad banko kortelę buvo jos kišenėje, bet jos dabar neranda, jos ieškojo, bet nerado. Pirmadienį nuvykus į banką sumokėti baudos, ten pasakė, kad sąskaitoje nėra lėšų. Iš banko iš karto nuvykus į Vaičiuko įmonę aiškintis aplinkybių, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad tuo laiku, kai buvo nuimti pinigai, į parduotuvę buvo atėjęs R. G., kuris nusiėmė pinigų. R. G. pažino, jis vaikšto su skrybėle, kurią Veiveriuose nešioja tik vienas. Grįžę namo klausė kaltinamojo, kur sutuoktinės banko kortelė ir pinigai, bet jis neprisipažino, sakė, kad pinigus nusiėmė iš savo sąskaitos.

Akistatos tarp R. G. ir V. S. protokole užfiksuota, kad pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė, kad jie gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose pastatuose, tačiau tame pačiame kieme. Bendrauja draugiškai, kartais pykstasi, tačiau paskutiniu metu sutaria gerai. 2017 m. balandžio 22 d., kai dingo jos „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelė santykiai buvo normalūs, draugiški. Akistatos metu V. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 22 d. R. G. kortelės, kad išgrynintų 100,00 Eur nedavė, taip pat tą dieną nedavė savo kortelės, kad nupirktų jai alaus. Neneigia, kad yra buvę atvejų, kai R. G. duodavo savo „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelę ir pasakydavo PIN kodą, tačiau 2017 m. balandžio 22 d. kortelės nedavė ir neprašė, kad R. G., nupirktų alaus ar išgrynintų pinigus. Akistatos metu R. G. parodė, kad neprisimena, ar tai buvo 2017 m. balandžio 22 d., bet buvo 2017 m. balandžio mėnuo, darbo diena ir V. S. jam davė „Swedbank“, AB, banko kortelę, kad parneštų alaus ir užrašė jam kortelės PIN kodą. Į klausimą: Ar V. S. prašė, kad R. G. išgrynintų nuo V. S. „Swedbank“, AB, banko kortelės 100,00 Eur, R. G. atsakė, kad jo V. S. niekada neprašė, kad išgrynintų 100,00 Eur, ar kitą sumą, prašydavo tik nupirkti prekių. V. S. atsakė, kad niekada neprašė ir nedavė savo mokėjimo kortelės R. G., kad išgrynintų, nuo jos sąskaitos 100,00 Eur ar kitą sumą, prašiusi, kad nupirktų jai prekių. Bet tai buvo ne 2017 m. balandžio 22 d., o anksčiau (b. l. 113-115).

2017 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas V. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas banko išrašas patvirtina, kad 2017 m. balandžio 22 d. 14.45 val. R. Vaičiuko įmonėje, Prienų r. esančiame „Perlo“ terminale iš V. S., „Swedbank“, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 100,00 Eur (b. l. 22-24).

2017 m. liepos 31 d. „Swedbank“, AB, banko pateiktas V. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2017 m. balandžio 22 d. R. Vaičiuko įmonėje, Prienų r. esančiame „Perlo“ terminale pasinaudojant mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 100,00 Eur (b. l. 55).

2017 m. spalio 2 d. „Swedbank“, AB, banko pateikta informacija patvirtina, kad 2017 m. balandžio 22 d. su R. G. ir O. S. „Swedbank“, AB, banke esančiomis sąskaitomis ir su jomis susietomis mokėjimo kortelėmis, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų atlikta nebuvo (b. l. 62-63).

2017 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas su Rimanto Vaičiuko individualios įmonės parduotuvės, esančios Kauno g. 68, Veiverių mstl., Prienų r., apsaugos kameros vaizdo įrašu, darytu 2017 m. balandžio 22 d., patvirtina, kad R. G. 2017 m. balandžio 22 d. atvykęs į parduotuvę pateikė banko mokėjimo kortelę (geltonos spalvos), suvedė PIN kodą, bei parduotuvėje esančiame „Perlo“ terminale išsigrynino 100,00 Eur, tris 20,00 Eur vertės banknotus ir keturis 10,00 Eur vertės banknotus (b. l. 31-33)

Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. G. kaltę neteisėtai įgijus vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją laikius ir panaudojus atliekant finansines operacijas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal teismų praktiką BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431-746/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. S. parodymais. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, be to, teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagal kuriuos kaltinamasis be jos žinios neteisėtai įgijo jai banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę ir ja neteisėtai pasinaudojo – inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino ir pasisavino jai priklausančius 100,00 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-431-746/2015).

Nukentėjusiosios V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir šių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2017 m. balandžio 22 d. apie 13.00 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), savo rūbo, kurį dėvėjo kišenėje, pasigedo savo elektroninės „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); tą dieną kortelės niekam nedavė; 2017 m. balandžio 24 d. „Swedbank“, AB, banko Prienų Klientų aptarnavimo centre sužinojo, kad jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pinigų, nes 100,00 Eur buvo nuimti 2017 m. balandžio 22 d. apie 14.45 val., R. Vaičiuko parduotuvėje, esančioje Veiveriuose, Prienų r.; iš R. Vaičiuko parduotuvėje užfiksuoto vaizdo įrašo sužinojo, kad 2017 m. balandžio 22 d. nuo jos kortelės pinigus nuėmė jos vyro T. S. motinos sugyventinis R. G.; iki 2017 m. balandžio 22 d. įvykio R. G. buvau pasakiusi savo kortelės PIN kodą ir keletą kartų leidusi jam pasinaudoti savo „Swedbank“, AB, mokėjimo kortele.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. patvirtino, kad V. S. priklausančios „Swedbank“, AB, kortelės PIN kodas jam žinomas, nes anksčiau jai pirkdavo prekių ir atsiskaitydavo šia mokėjimo kortele. „Swedbank“, AB, išraše matyti, kad 2017 m. balandžio 22 d. 14.45 val. R. Vaičiuko įmonėje, Prienų r. esančiame „Perlo“ terminale iš V. S., „Swedbank“, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 100,00 Eur.

Nors kaltinamasis neigė, kad neteisėtai įgijo nukentėjusiosios V. S. mokėjimo kortelę ir neteisėtai pasinaudojo – inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino ir pasisavino jai priklausančius 100,00 Eur, tačiau Rimanto Vaičiuko individualios įmonės parduotuvėje užfiksuotas 2017 m. lapkričio 22 d. 15.45 val. vaizdo įrašas patvirtino, kad R. G. 2017 m. balandžio 22 d. atvykęs į parduotuvę pateikęs banko mokėjimo kortelę ir suvedęs PIN kodą, „Perlo“ terminale išsigrynino 100,00 Eur.

„Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuotas finansinės operacijos inicijavimo laikas 14.45 val. ir vaizdo įraše nurodytas laikas 15.45 val. iš esmės sutampa. Liudytoja V. A. (R. Vaičiuko individualios įmonės pardavėja) nurodė, kad parduotuvės vaizdo kamerose po žiemos nėra paankstintas laikas, dėl to rodoma 15.45 val., o ne 14.45 val., be to, iš vaizdo įrašo aiškiai buvo matyti, kad buvo atėjęs kaltinamasis. Liudytojas T. S. užfiksuotame vaizdo įraše taip pat atpažino R. G. iš skrybėlės, kurią Veiveriuose nešioja tik jis vienas.

Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš „Perlo“ terminalo gryninosi pinigus iš sugyventinei O. S. priklausančios, „Swedbank“, AB, banko išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi „Swedbank“, AB, banko jam išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi iš 2017 m. spalio 2 d. „Swedbank“, AB, banko rašto matyti, kad su R. G. ir O. S. „Swedbank“, AB, banke esančiomis sąskaitomis ir su jomis susietomis mokėjimo kortelėmis 2017 m. balandžio 22 d. operacijų atlikta nebuvo, teismas sprendžia, kad šie kaltinamojo parodymai prieštarauja teismo aptartiems įrodymams, teismas jais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo teisinę padėtį teisinančia pozicija.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis R. G. neteisėtai laikė svetimą, V. S. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtai elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis panaudojo. Jis atliko finansinę operaciją svetima V. S. priklausančia elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. V. S. priklausančius pinigus – 100,00 Eur. Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika atitinka BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

R. G. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę bei siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą. R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiajai priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės neėmė, parduotuvėje iš nukentėjusiajai „Swedbank“, AB, išduotos mokėjimo kortelės pinigų nenuėmė, taip pat kitus parodymus, iš kurių yra pagrindo spręsti, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. G. anksčiau neteistas (b. l. 76), baustas administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 73-75). Iš SODROS duomenų matyti, kad R. G. nedirba (b. l. 72), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog gauna pašalpą iš seniūnijos ir invalidumo pašalpą.

Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Spręsdamas kaltinamajam R. G. skiriamos bausmės klausimą, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis savo veiksmais vienu metu padarė 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) ir BK 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas). Už Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą numatyta sankcija – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Vertinant R. G. asmenybę, būtina atkreipti dėmesį, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, visgi nerodo jo polinkio veikti priešingai teisei – kaip jau minėta, jis teisiamas pirmąkart, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, elektronine mokėjimo priemone pasinaudota vieną kartą, teismo įsitikinimu, pirmą kartą teisiamo kaltinamojo elgesį pozityviai galima keisti skiriant inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą švelniausią bausmę – baudą. R. G. už BK 214 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 30 MGL bauda, už BK 215 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 40 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad R. G. nedirba, sulaukęs beveik pensijinio amžiaus, sprendžia esant tikslinga baudai sumokėti nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Dėl žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 21), kuriame nurodė, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė turinę žalą, todėl paprašė priteisti 100,00 Eur turtinės žalos. Byloje pateiktas „Swedbank“, AB, banko išrašas (b.l. 55) patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu iš nukentėjusiosios V. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimta 100,00 Eur. Teigtina, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė būtent 100,00 Eur dydžio žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė.

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. G., neteisėtai panaudodamas V. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę, bei jos tapatybės identifikavimo duomenis (PIN kodą), be jos sutikimo nuėmė 100,00 Eur. Taigi pripažintina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padaryta nurodyto dydžio turtinė žala įrodyta ir neabejotinai nustatyta, todėl ji priteisiama iš R. G..

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Šioje byloje kaltinamajam R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą (BPK 119 straipsnis), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis, nekeistina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. G. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir R. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – 55 MGL (2 071,30 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti R. G. šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. G. nukentėjusiosios V. S. naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė