Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas keturiolika kartų, paskutinius šešis kartus:

1. Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL dydžio baudą;

2. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 15 MGL dydžio baudą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2023 m. sausio 1 d., apie 04.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine Š. M., panaudojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu, t. y. du kartus dešine ranka trenkė Š. M. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jis panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės Š. M. atžvilgiu. Tiek jis, tiek sugyventinė buvo pavartoję alkoholio, todėl išėjo buitinis, žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir du kartus dešine ranka trenkė sugyventinei į jos veido sritį. Dėl šio savo poelgio labai gailisi. Kiek atsimena, greitoji nebuvo atvykusi, bet sutinka, kad sugyventinei skaudėjo nuo jo veiksmų, ji juto fizinį skausmą, nes ir jam skaudėtų, jeigu kas smogtų jam į veidą. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo, nėra įrašytas nei į narkologinę, nei į psichiatrinę įskaitas, galvos traumų neturėjo. Su sugyventine gyveno kartu tris metus, viskas buvo tvarkoje, tai jo toks pirmas kartas – fizinio skausmo jai sukėlimas. Tiesiog nesusivaldė. Anksčiau yra teistas, bet žino, kad pažeidimų nepadarė. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), turi darbo pasiūlymų, nori kuo greičiau įsidarbinti, todėl sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, kaip jam išaiškinta, teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam įpareigojimus, draudimus, kuriuos pasižada vykdyti, jų laikytis, todėl prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jam skirta teismo kardomoji priemonė – nebendrauti, nesiartinti prie nukentėjusiosios, kurios jis laikosi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta Š. M. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., būnant namuose kartu su nepilnamečiu vaiku, miegojo ant dvigulės išskleidžiamos sofos. Miegodama išgirdo, kad kažkas bando atrakinti namo duris. Supratusi, kad atėjo sugyventinis D. B., nekreipė dėmesio ir miegojo toliau. Po kiek laiko pastebėjo, kad į namus atėjęs sugyventinis, pasiėmęs kėdę, atsisėdo, turbūt pasidarė valgyti. Ji toliau nekreipdama dėmesio bandė užmigti, tačiau sugyventinis pradėjo kažką sau murmėti rusų kalba. Miegodama pajuto fizinį skausmą ir po dviejų smūgių suprato, kad jos sugyventinis dešine ranka tranko jai į galvos sritį, t. y. į akį. Po tokių sugyventinio veiksmų pajuto stiprų skausmą. Atsikėlusi bandė jį rankomis atstumti, tačiau pastarasis sugriebė jai už plaukų. Ji pajuto, kad sugyventinis ištraukė kuokštą plaukų iš jos galvos srities. Supratusi, kad sugyventinis toliau naudos fizinį smurtą, pradėjo belsti į netoliese sofos esantį langą, kad išgirstų kaimynai ir suteiktų jai pagalbą. Prabudo sūnus, tačiau ji pavertė jį ant šono ir paprašė toliau miegoti. Sūnus iš karto užmigo. Tada jos sugyventinis, atsistojęs priešais ją, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais kaip ir šaukti ant jos, kad ji praras savo vaiką. Ji kelis kartus pabandė nuraminti sugyventinį, tačiau pastebėjo, kad jis tampa vis agresyvesnis ir su pastaruoju neįmanoma susikalbėti. Ji jam nieko nebesakė, o jis toliau vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Tada sugyventinis apsiraminęs, pasakė, kad ji eitų miegoti, tačiau po tokių pastarojo veiksmų ji negalėjo užmigti. Pastebėjusi, kad sugyventinis nekreipia į ją dėmesio, pasisukusi į šoną, pasiėmė savo mobiliojo ryšio priemonę ir nusiuntė trumpąją „SMS“ žinutę prašydama pagalbos 112. Po kelių minučių pastebėjo, kad skambina į mobiliojo ryšio priemonę. Supratusi, kad skambina policijos pareigūnai, tyčia nepakėlė ragelio, bijodama, kad jos sugyventinis išgirs ir pradės toliau naudoti fizinį smurtą. Visą laiką bendravo su 112 pagalba per trumpąsias „SMS“ žinutes. Policijos pareigūnai atvyko ir pradėjo bendrauti su jos sugyventiniu, kuris, pastebėjęs, kad yra atvykę policijos pareigūnai, apsiramino. Viso konflikto metu jos sūnus pramiegojo ir konflikto nematė. Policijos pareigūnai šiuo adresu atvyksta pirmą kartą. Sugyventinis naudoja dažnai psichologinį smurtą, tačiau ji nekreipdavo į jį dėmesio, užsiimdavo savo reikalais ir niekada nekviesdavo policijos pareigūnų. Kartu su sugyventiniu alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Bendrų vaikų neturi, kartu su pastaruoju gyvena trejus metus, yra nesusituokę, tačiau veda bendrą ūkį. Civilinį ieškinį atsisako pareikšti, kadangi jai iš jo nieko nereikia. Nukentėjusioji taip pat papildomai parodė, kad į įvykio vietą greitoji nebuvo atvykusi, pati taip pat nebuvo nuvykusi pas gydytojus į abdukciją. Taip, buvo patinimas, bet kitą dieną jau reikėjo eiti į darbą. Sugyventinis, tiesiog, trenkė be priežasties, mano, kad buvo išgertas per didelis alkoholio kiekis. Sugyventinis per tuos metus, kai gyveno kartu, nebuvo įrašytas į jokias įskaitas, galvos traumų neturėjo. Jeigu nori, jis gali ir negerti, bet paskutiniu metu pradėjo daugiau vartoti alkoholį. Įvykio metu jos vaikai nenukentėjo, nes miegojo, nematė nieko, jiems neprireikė jokios pagalbos. Ji sutinka, neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant sugyventiniui įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turėtų vykdyti, jų laikytis.

Š. M. 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., (duomenys neskelbtini), būnant namuose, kartu su sūnumi A. R., į namus grįžo neblaivus sugyventinis D. B., kuris priėjęs prie jos du kartus dešine ranka trenkė į galvos sritį, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000000715) duomenyse nurodyta, kad 2023 m. sausio 1 d., 04.08 val. registruotas pranešimas – smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėja Š. M. nurodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., būnant namuose kartu su nepilnamečiu vaiku, miegant ant dvigulės išskleidžiamos sofos, išgirdo, kad kažkas bando atrakinti namo duris. Supratusi, kad atėjo sugyventinis D. B., nekreipė dėmesio. Po kiek laiko pastebėjo, kad į namus atėjęs sugyventinis, pasiėmęs kėdę, atsisėdo, turbūt pasidarė valgyti, nekreipusi į tai dėmesio pabandė užmigti toliau, tačiau sugyventinis pradėjo kažką sau murmėti rusų kalba. Miegodama pajuto fizinį skausmą ir po dviejų smūgių suprato, kad jos sugyventinis dešine ranka tranko jai į galvos sritį, t. y. į akį. Po tokių sugyventinio veiksmų pajuto stiprų skausmą. Atsikėlusi bandė jį atstumti, tačiau pastarasis sugriebęs jai už plaukų, pajuto, kad sugyventinis ištraukė kuokštą plaukų iš jos galvos srities. Supratusi, kad sugyventinis toliau naudos fizinį smurtą, pradėjo belsti į netoliese sofos esantį langą, kad išgirstų kaimynai ir suteiktų jai pagalbą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 1 d. vyriausiosios patrulės K. A. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 04.17 val. dirbant su vyr. patruliu L. S., buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas (ROIK: 0123000000715) apie tai, kad Bendrasis pagalbos centras 112 gavo SMS žinutę su tekstu „Gelbėkit“, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į patalpą, joje rado pranešėją Š. M., kuri gulėjo lovoje su vaiku bei jos sugyventinį D. B., kuris sėdėjo nuo jos per kelis metrus. Pranešėja paaiškino, kad žodinio konflikto metu jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena trejus metus, du kartus kumščiu trenkė jai per veidą, tampė ją už plaukų, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Taip pat grasino susidorojimu. BODY 1738, BODY 1741. D. B. dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių.

Iš 2023 m. sausio 1 d. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad Š. M. atlikus neblaivumo patikrinimą, prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104, apie 04.34 val. buvo nustatytos 0,81 promilės.

Iš 2023 m. sausio 1 d. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad D. B. atlikus neblaivumo patikrinimą, prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104, apie 04.29 val. buvo nustatytos 2,13 promilės.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. gruodžio 7 d. patikros sertifikato Nr. 1753511 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. birželio 6 d.

Iš 2023 m. sausio 1 d. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad D. B. atlikus neblaivumo patikrinimą, prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, apie 05.07 val. buvo nustatytos 1,81 promilės.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. lapkričio 21 d. patikros sertifikato Nr. 1752082 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nesusivaldęs, du kartus, dešine ranka, trenkė sugyventinei Š. M. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios Š. M. parodymai. Nukentėjusioji tiek pranešdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, tiek vėliau kelis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., miegodama namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), pajuto fizinį skausmą, kai jos sugyventinis dešine ranka du kartus jai trenkė jai į veido sritį. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės K. A. tarnybinio pranešimo turinys, iš kurio matyti, kad į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė nukentėjusiosios buvo informuota apie jos atžvilgiu kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo Š. M. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo D. B. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. sausio 1 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis D. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. sausio 1 d., apie 04.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. B. nukentėjusiosios Š. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios Š. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. sausio 1 d. tris metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 2 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją Š. M.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad D. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir skirtinais draudimais bei įpareigojimais.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. sausio 4 d. nukentėjusiajai Š. M. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusioji. Be to, kaltinamojo neblaivumas taip pat buvo užfiksuotas ir 2023 m. sausio 1 d. atlikto kaltinamojo blaivumo patikrinimo metu, kai pastarajam, 04.29 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,13 promilių, o 05.07 val. antru pūtimu – 1,81 promilių, neblaivumas.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nuo 2023 m. sausio 9 d. dirba UAB „Duomenys neskelbtini“. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, D. B. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, D. B. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kartu teismas pabrėžia, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sugyventinę), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią pastarasis privalės įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kartu su baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdytinu per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. sausio 1 d., 04.50 val. iki 2023 m. sausio 1 d., 14.13 val. (viena diena) išbūtas laikas, o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 1 d. nutartimi kaltinamajam D. B. laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 23 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Š. M., adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie pastarosios arčiau nei 50 metrų atstumu. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2023 m. sausio 1 d., 04.50 val. iki 2023 m. sausio 1 d., 14.13 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie pastarosios arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.