- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-873-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- B.V.B.B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V.U., I.K., J.C.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B.V.B.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės B.V.B.B. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V.U., I.K., J.C. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama atnaujinti terminą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimams apskųsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pripažinti negaliojančiais sprendimus ir išvadas bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės J.C. valstybei 8,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų I.K., V.U. į valstybės biudžetą jų sklypų vertę pinigais, t.y. iš I.K. – 19 712 Lt, o iš V.U. – 19 552 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-08-05 nutartimi atsisakė priimti ieškovės B.V.B.B. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J.C., I.K., V.U., trečiajam asmeniu VĮ Registrų centras dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas taisykles. Ieškovės keliamo ginčo esmė ir pobūdis yra dėl valstybės ir jos institucijų veiklos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nacionalizuoto turto grąžinimo srityje, kas yra viešojo administravimo sritis, ir ginčas spręstinas nagrinėjant VAVA veikimo (neveikimo) teisėtumą. Tokių prašymų nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t.y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl ieškovė turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, buveinė: Žygimantų g. 2, Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad iš pareikštų reikalavimų matyti, jog siekiama apginti viešąjį interesą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-05 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta pažeidus teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas bei suformuotą teismų praktiką, sprendžiant teismingumo klausimą bylose, kuriose pareikšti ne tik civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, bet ir ginčijamas individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų teisėtumas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl privataus intereso sprendžiant šį ginčą nebuvimo bei pažeidė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nepagrįstai šioje proceso stadijoje spręsdamas dėl įgaliojimų pareikšti ieškinį CPK 49 str. tvarka, neatsižvelgė, jog šiuo atveju egzistuoja ir privatus interesas, kadangi atsakovėms atkuriant nuosavybės teises, neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, į kurį pretenduoja apeliantė. Nurodo, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai, kuriais ginčijami administracinio teisinio pobūdžio aktai, yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai, o reikalavimai taikyti restituciją natūra bei priteisti pinigų sumas valstybei yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio jurisdikcija yra platesnė ir kuris nagrinėja ginčus, kurie nėra grynai civilinio teisinio pobūdžio. Nurodo, jog atsisakius priimti ieškinį buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai bei teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teismingumo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju yra aktuali tik toji Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje pasisakyta būtent dėl analogiško, kaip nagrinėjama byla, pobūdžio ginčų rūšinio teismingumo (individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimas ir restitucijos taikymas).
Iš ieškinio matyti, kad iš esmės ieškovė ginčija atsakovių J.C., I.K. ir V.U. nuosavybės teisę į žemės sklypus, ginčydama administracinio pobūdžio aktus nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašydama taikyti restituciją. Teisėjų kolegija pažymi pažymi, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2004 m. spalio 21 d. nutartis, priimta byloje M.C. v. Druskininkų miesto savivaldybė ir kiti; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, rūšinio teismingumo taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje byloje Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-164/2006). Tai yra, restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme; šis reikalavimas neišskiriamas nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu (t.y. bendrosios kompetencijos teisme) (CPK 26 str. 2 d.).
Kolegija taip pat pažymi, kad jeigu teismui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kyla abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, teismas turėtų kreiptis su motyvuotu prašymu į Specialiąją teisėjų kolegiją, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Tai inter alia yra susiję ir su bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino bei taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 str. 2 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikos, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos; tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.
Kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, tarp jų, ar pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Kolegijos vertinimu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareikštų reikalavimų matyti, jog siekiama apginti viešąjį interesą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą. Kaip matyti iš patekto teismui ieškinio, ieškovė ketina apginti jos pačios teisę į jos tėvo J.B. nuosavybės teise valdyta žemės sklypo atkūrimą; ieškovės teigimu, į jos tėvo žemę nuosavybės teisės buvo atkurtos M.R. paveldėtojams-atsakovėms J.C., I.K. ir V.U. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovė netinkamai suformulavo savo ieškinio pagrindą ar dalyką, galėjo jai pasiūlyti pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus (CPK 138, 111, 115 str.).
Kolegija sutikdama su atskirojo skundo argumentais pažymi, jog dėl viešojo intereso gynimo ir galėjimo būti viešąjį interesą ginančiu subjektu, teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Procesinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo iš esmės ir priimti ieškovės ieškinį, nes ieškinio priėmimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.