- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2-15755-986/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- Ž. Z., J. B., A. B.
- Atsakovas
- J. I., V. S., A. S.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Mindaugas Krivickas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. Z., J. B. ir A. B. ieškinį atsakovams V. S., A. S. ir J. I., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai Ž. Z., J. B. ir A. B., pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo patikslinę ieškinio reikalavimus prašo nustatyti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkas“ parengtą 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti: 1.1. „A“ dalį, sudarančią 1670 kv. m., visiems bendrasavininkiams nustatyti kaip bendrąją dalinę nuosavybę (bendrojo naudojimo teritoriją), kurioje kiekvieno bendrasavininkio dalis yra lygi 334 kv. m.; 1.2. „B-1“ dalį, sudarančią 154 kv. m., priskirti atsakovei V. S.; 1.3. „B-2“ dalį, sudarančią 154 kv. m., priskirti atsakovui A. S.; 1.4. „C“ dalį, sudarančią 447 kv. m., priskirti ieškovams J. B. ir A. B.; 1.5. „D“ dalį, sudarančią 352 kv. m., ir „E“ dalį, sudarančią 278 kv. m. priskirti atsakovei J. I.; 1.6. „F“ dalį, sudarančią 85 kv. m., ir „G“ dalį, sudarančią 570 kv. m, priskirti ieškovei Ž. Z.. Taip pat prašo priteisti visas ieškovų Ž. Z., J. B., ir A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų V. S., A. S. ir J. I.
Ieškinyje nurodė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems nepavyksta susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojimusi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. 2018 m. kovo 12 d. buvo parengtas Žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti, atsakovams išsiųsti informaciniai pranešimai su siūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal parengtą planą. Atsakovas A. S. su juo nesutiko, kiti atsakovai į raštą neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. Z. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad viskas vyksta labai seniai, nuo 1993 m., kai ji įsigijo butą. Tuo metu žemės reikalai nebuvo sutvarkyti, ji jos nebuvo įsigijus. Jai buvo pasakyta, kuri yra jos žemės sklypo dalis, ten ir tvarkėsi. Tuo metu I. jau ten negyveno, tačiau atvykdavo aplankyti močiutės. Kurį laiką sklype augo žolė, todėl iš bendros tvarkos ji pradėjo tvarkyti ne tik jai parodytą plotą, bet ir kitus sklypus. Tarėsi su kaimynais, diskutavo, buvo daug priekaištų, nerado susiklabėjimo, dėl ko teko kreiptis į teismą. 1995 m. planelio pasirašymo metu žemės sklypas nebuvo įregistruotas, jis neatitinka dabar esančių faktinių aplinkybių. Tvarkomasi yra kitur, pasikeitę savininkai. Pripažįsta, kad parašas, esantis planelyje, yra jos. Pagal planelį jai atiteko žemės sklypo dalies plotas, pažymėtas Nr. 4, plotas Nr. 3 atiteko S., o Nr. 2 I. Ji jau apie 20 metų tvarkosi žemės sklypo dalyje, kuriame prašo jai nustatyti naudojimosi tvarką. Ji prižiūri plotus, plane pažymėtus raidėmis „G“ ir „D“, pastarajame tik nušienauja žolę. Sklype „G“ yra jos mini daržas, jame apie 10-15 metų augina gėles. Jokių pretenzijų dėl sklypo jai niekas, išskyrus J. I. nereiškė. Tarp sklypų, pažymėtų „D“ ir „G“ yra šuliniai, prie jų reikia privažiuoti. Sklype yra malkinės, jomis nei B., nei I. nesinaudoja. Papildomai 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino kad ten ir šiandien auga apie 1 kv. metrą aviečių, jos ten pasodintos apie 10 metų, jas ji sodino pati. Gal prieš 5 metus kaimynė S. pamačiusi, kad ten ji sodina ir ravi, ji girdėjo kai ji skambino J. I., sakė žiūrėk kaimyne, tavo darže sodina avietes, atvažiuok, žiūrėk. Tada jai pasakė, kad I. liepė išrauti avietes.
Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jam perkant butą, buvusi savininkė P. parodė stulpelį. Jis 2012 metais įsigijo žemę, susitvarkė, nusišienavo. Visą žemės sklypą faktiškai tvarko jis su Ž. Z., A. S. tik kartą per metus apšienauja savo sklypo dalį „B“, taip pat ir „E“. Jis prižiūri sklypo dalį, pažymėtą plane raide „C“ nuo pat įsigijimo. Ž. Z. tvarko dalis „G“ ir „D“. Žemės sklypo, pažymėto „A“ gale, yra didelis šlaitas. Butas virš jo priklauso I., ji ten negyvena, o kita pusė, antrame aukšte, priklauso S. J. I. sakydavo, kad pieva nušienauta, Ž. tvarkosi, tačiau I. liepė Ž. išsirauti avietes, nes ten jos žemė. Padarius planus, J. I. jiems numetė 1995 m. planą. Papildomai 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino kad J. I. liepė išsirauti Ž. avietes pernai, nurodė, kad ten jos žemė. Jis pasakė J. I., kad turėtų sąžinės, nes Ž. šienauja, ji atsakė, kad jai nesvarbu. Be to ir jis ten šienauja šlaitą, tačiau jis to jai nesakė. Parodė, kad avietės auga teritorijoje, kuri plane pažymėta raide „G“, aviečių yra apie 1 kv. m. I. jam ir šiemet sakė, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme. Ž. šiuo metu tvarkosi dviejuose sklypuose.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad jos sutuoktinio teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad jiems atsikėlus gyventi, viską tvarkė, šienavo, gėles sodino tik Ž. Z. S. savo plotą tik nusišienaudavo, šiemet jį šienavo tik vieną kartą. I. iš vis nieko nesitvarko. Prieš pusmetį ar prieš metus J. I. liepė Ž. Z. išsirauti avietes iš ploto, pažymėto raide „G“. Prieš porą mėnesių I. užsipuolė ją, lyg ji norėtų statytų terasą, tačiau jie į tą žemę iš vis pretenzijų neturi. Tenori įsiforminti žemę, taip kaip faktiškai naudojasi.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Krivickas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1995 m. tarp tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų buvo pasirašytas žemės sklypo pasiskirstymo planas. Jis niekada nebuvo išviešintas viešajame registre. Byloje yra 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kurį pasirašė visi žemės sklypo savininkai. Nuo šio laikotarpio kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir išviešinti VĮ Registrų centre. Kitaip tariant tuo visi bendrasavininkai panaikino faktiškai realybėje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimą. Pagal 2010 m. parengtą planą 2014 m. visų bendrasavininkų buvo pasirašyta servituto nustatymo žemės sklypui sutartis, kuria patvirtintas žemės sklypo topografinis planas, ir kuriame jokių suskirstymo nebuvo – buvo vientisas žemės sklypas. Yra 6 bendrasavininkai, A. S. pripažino ieškinį, S. senyvas žmogus, jos sūnus pripažįsta ieškinį. Negali susitarti tik dėl J. I. Ji name negyvena apie 20 metų, niekuo nesinaudoja, jai nėra aktualu, kuri žemės sklypo dalis bus priskirta, motyvai nežinomi. Taigi pagrindinis ginčas tarp Ž. Z. ir J. I. Pažymi, kad J. I. butas yra visai kitoje nuo prašomo jai priskirti naudotis žemės ploto pusėje. Tuo tarpu Ž. I. butas yra toje pusėje, kur ir prašomi priskirti žemės plotai. Tokia faktinė naudojimosi tvarka egzistuoja daugiau nei 20 metų. Pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio nereiškė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes J. I. su tokiu reikalavimu nesutinka, ji nori naudotis sklypo dalimi, kuri pažymėta „G“. Nurodė, kad 1995 m. buvo sudarytas bendraturčių susitarimas, ten jai buvo paskirtas naudotis plotas, kuris dabartiniame plane pažymėtas raide „G“. Tai yra tas pats sklypas, kuriuo pagal susitarimą naudojasi I. J. I. negyvena name, tai jai neatima galimybės naudotis jai priskirto sklypo dalimi, dėl ko buvo geranoriškai sutarta. J. I. taip pat labai piktina, kad su ja niekas nebuvo derinama, jai primesta ši tvarka, ji dėl to labai įsižeidusi. Plotais, pažymėtais „D“ ir “E“ ji niekada nesinaudojo, „D“ naudojosi ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. Z. parodė, kad ji yra Ž. Z. kaimynė, gyvena netoli nuo žemės sklypo dalies, pažymėtos „G“, gerai viską mato iš savo sklypo galo. Namo kaimynai dėl žemės sklypo nesutaria, J. I. ten negyvena. Ž. Z. nori susitvarkyti žemės sklypą, kad žolė neaugtų. Ž. Z. 15-20 metų tvarko sklypus, pažymėtus plane raidėmis „F“ ir „G“, pjauna žolę, renka šiukšles. S. padeda tvarkytis sūnus. B. nuo pat jų atsikraustymo tvarkosi sklypo dalį „C“. Teritorija pažymėta raide „B“ yra apleista, ten buvo šiltnamis. Apie rašytinę naudojimosi tvarką jai nieko nežinoma.
Liudytojas S. B. parodė, kad jis yra ginčo žemės sklypo kaimynas, ten gyvena nuo 1971 m. Jo namas yra už garažų. Jis pažįsta visus namo gyventojus. S. naudojama dalis yra „B“, Nežino, kuria dalimi naudojasi J. I.. Jam žinoma, kad ji ten seniai negyvena, butas yra tuščias. Ž. Z. tvarko sklypo „D“ ir „G“ dalis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3710 ha bendro ploto (toliau ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso šalims. Atsakovams A. S. ir V. S., kiekvienam atskirai, priklauso po 244/1855 dalis (kas atitiktų po 488/3710 dalis) Žemės sklypo, J. I. priklauso 964/3710 dalys Žemės sklypo. Ieškovams Ž. Z. priklauso 989/3710 dalys žemės sklypo, J. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 781/3710 dalys Žemės sklypo. Ž. Z., V. S. ir J. I. priklauso po ¼ pastato – garažo, esančio Žemės sklype. Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad 2014 m. kovo 6 d. Servituto sutarties pagrindu 2014 m. kovo 14 d. išviešinta daiktinė teisė – servitutas, servituto turėtojas AB LESTO. Kitos daiktinės teisės nėra išviešintos (el. b. l. 6–11, 163–167).
Ieškovų atstovas taip pat pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašą ir jiems priklausančių butų plotus, iš kurių matyti, kad J. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 62,76 kv. m. butas; Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½, priklauso 68,57 kv. m. butas; J. I. tai pat priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111).
Į bylą, ieškovams įrodinėjant savo reikalavimų pagrįstumą pateiktas 2013 m. lapkričio mėn. Žemės sklypo topografinis planas, parengtas siekiant prijungti naują vartotą prie elektros tinklų Žemės sklype esančiame gyvenamajame name (el. b. l. 36). Taip pat pateiktas 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktas, iš kurio matyti, kad dalyvaujant Ž. Z., J. I., A. S. ir N. J. su gretimų žemės sklypų savininkais suderintos Žemės sklypo ribos (b. l. 37–41).
Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Kai yra bendraturčių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Byloje tarp šalių, konkrečiai ieškovės Ž. Z. ir atsakovės J. I. kilo ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai, pateikę pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, patikslinę ieškinio reikalavimus prašo nustatyti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkas“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti (el. b. l. 101–104, 117–118). Jis nuo su ieškiniu pateikto plano (el. b. l. 16, popierinės b. l . 14) iš esmės skiriasi tik dėl V. S. ir A. S. prašoma nustatyti naudojimosi tvarka asmeniniam naudojimui (pradiniu planu prašyta asmeniniam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį „B“ šiems atsakovams bendrai, o patikslintu po ½ ). Atsakovė I. I. su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka. Ieškovai su ieškiniu į bylą pateikė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planą, sudarytą 1995 m. birželio 7 d. (el. b. l. 17). Ginčo dėl to, kad šis planas egzistavo, buvo pasirašytas jam nurodytų asmenų, tarp jų ir Ž. Z., nekilo. Pagal šį planą bendro naudojimo kiemas (sklypas Nr. 1) lygiomis dalimis atiteko A. S., J. I., A. P. ir Ž. Z.; asmeniam naudojimui sklypas Nr. 2 priskirtas J. I., sklypas Nr. 3 A. S., sklypas Nr. 4 Ž. Z. Savo atsikirtimus atsakovė (jos atstovas) grindžia šiuo, 1995 m. sudarytu žemės sklypo paskirstymo planu, iš esmės nurodydamas, kad J. I. pagal jį buvo paskirtas naudotis plotas, kuris pagal naują planą priskiriamas naudotis Ž. Z.; ji jai norima priskirti žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, ja naudojosi ieškovė.
Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.
Pagal kasacinio teismo praktiką CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre. Tačiau susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio, jo tam tikrais atvejais tik negalima panaudoti tik prieš asmenis, nebuvusius susitarimo šalimi. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 yra išaiškinta, kad kai asmuo, kuris vėliau įgyja bendrosios dalinės nuosavybės dalį, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta, naudojimo daiktu tvarka, nors ir neišviešinta įstatymo nustatytu būdu, tokiu atveju yra privaloma ir naujajam savininkui.
Taigi šalių susitarimas, kuriam įstatymai nenumato privalomos notarinės formos, kuris nėra nuginčytas, nors ir neišviešintas, yra privalomas jį pasirašiusiems asmenims. Nustatyta, kad tiek J. I., tiek ir Ž. Z. 1995 m. birželio 7 d. pasirašė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planą (el. b. l. 17). Jokio ginčo dėl to byloje nekilo, šį faktą šalys pripažįsta. Pagal šį planą sklypas Nr. 4, kurio plotas 610 kv. m., atiteko Ž. Z.; šio sklypo buvimo vieta iš esmės atitinka 2019 m. rugpjūčio 2 d. Žemės sklypo plane esančią sklypo dalį, pažymėtą raide „D”, kurį dabar prašo priskirti naudotis J. I.. Atitinkamai, 1995 m. birželio 7 d. pasirašyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo plane žemės sklypo dalis Nr. 2, kurio plotas 383 kv. m., atiteko J. I.; šio žemės sklypo dalies buvimo vieta iš esmės atitinka 2019 m. rugpjūčio 2 d. Žemės sklypo plane plotą, pažymėtą raide „G”, kurį naudotis prašoma priskirti Ž. Z..
Ieškovė Ž. Z. 1995 m. susitarimą pripažįsta, neneigia, kad ji susitarimo pagrindu prižiūrėjo ir prižiūri Žemės sklypo plotą, pažymėtą „D“, tačiau taip pat nurodo, kad I. name negyvenant, dėl bendros tvarkos ji pradėjo tvarkyti ne tik šį, bet ir kitus plotus, įskaitant ir plotą, pažymėtą „G“. Jį tvarko apie 20 metų, jame yra mini daržas, auga avietės, šį plotą ji prašo priskirti jos asmeniniam naudojimui. Tačiau atsakovė J. I. su tuo nesutinka. Ž. Z. pripažįsta, kad J. I. į šią dalį reiškia pretenzijas, liepė išsirauti avietes. Kad dėl šios Žemės sklypo dalies naudojimosi tarp ieškovės Ž. Z. ir J. I. kyla nesutarimai, patvirtina tiek J. B. paaiškinimai (nurodė, kad jiems padarius planus, J. I. pametė 1995 m. planą; J. I. pernai liepė išsirauti Ž. avietes, nurodė, kad ten jos žemė; avietės auga teritorijoje, kuri plane pažymėta raide „G“. I. jam ir šiemet sakė, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme), tiek ir A. B. paaiškinimai (paaiškino, kad prieš pusmetį ar prieš metus J. I. liepė Ž. Z. išsirauti avietes iš ploto, pažymėto raide „G“).
Taigi iki bylos teisme iškėlimo tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši tvarka nėra nuginčyta, vienos iš šalių pripažįstama, kas teismo vertinimu yra vienas iš kriterijų, reikšmingų šios bylos išsprendimui. Atsižvelgus į tai, nors 1995 m. šalių susitarimas dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos ir nebuvo įregistruotas viešame registre, tačiau vienai iš susitarimo šalių – atsakovei J. I., kuri turi teisę į bendrosios nuosavybės dalį Žemės sklype laikantis šalių 1995 m. nusistatytos naudojimosi tvarkos, niekados nepripažinus, kad ieškovė Ž. Z. turi teisę naudotis jai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, tą išreiškiant aktyviais veiksmais (nurodė, kad ten jos žemė, liepė išsirauti avietes), todėl ieškovų pateiktas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas, pažeidžiantis atsakovės J. I. teises ir teisėtus interesus ir negali būti tvirtinamas. Aplinkybė, kad 1995 m. planas nevisiškai atitinka šiuo metu esančią faktinę situaciją (Žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, yra šiek tiek pasikeitusios, taip pat skiriasi asmeniniam naudojimui priskiriami žemės plotų dydžiai), nėra reikšminga šio klausimo išsprendimui, nes ginčo dėl to, kad ieškovė Ž. Z. naudojasi (augina avietes, šienauja žolę, turi mini daržą) dalimi 1995 m. atsakovei J. I. priskirto naudotis žemės ploto Nr. 2, nekilo.
Teismas nesutinka su ieškovų atstovo argumentus dėl to, kad 1995 m. planui nesant išviešintam viešajame registre, vėlesniais aktais (2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas ir vėlesnė servituto nustatymo sutartis) kuriuose nėra jokių suskirstymų ir kurie yra išviešinti, visi bendrasavininkai panaikino faktiškai realybėje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimą. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys savo veiksmais (žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais) būtų panaikinę jų 1995 m., pasirašytą susitarimą dėl naudojimosi tvarkos. Antra, 2010 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Žemetra“ žemės sklypo ribų paženklinimo aktu (el. b. l. 37–41) buvo nustatytos šalių Žemės sklypo ribos su kaimyninių žemės sklypų savininkais; šiuo aktu Žemės sklypo savininkai nespręndė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl aplinkybė, kad akte nėra nurodyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka nereiškia, kad ji buvo šalių panaikinta. Trečia, paminėta servituto nustatymo sutartis šio ginčo sprendimui iš vis nėra reikšminga, nes šalys ja bendrai suteikė servituto turėtojui (AB LESTO) teisę naudotis Žemės sklypo dalimi (el. b. l. 31–36), o žemės sklypo topografinis planas sudarytas siekiant užtikrinti naujojo vartotojo prijungimą prie elektros tinklų Žemės sklype esančiame gyvenamajame name; jokie naudojimosi Žemės sklypu klausimai juo nebuvo sprendžiami.
Teismas pažymi, tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
Atsakovas A. S. bylos nagrinėjimo metu ieškinį pripažino (el. b. l. 134), atsakovė V. S., savo pozicijos nepareiškė. Nors atsakovė V. S. savo pozicijos nepareiškė, tačiau teismas turi pareigą spręsti, ar pagal pateiktą projektą galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis (byla Nr. e3K-3-127-403/2019). Šioje paminėtoje byloje nebuvo sprendžiama, kaip turėtų būti nustatomos bendrai naudotis žemės sklypo dalys, kai atskiri statiniai (butai) priklauso tiek asmeninės (J. I. ir Ž. Z.), tiek bendrosios dalinės (S.) ar bendrosios jungtinės (B.) nuosavybės teise. Įstatymas numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti – CK 4.76 straipsnio 1 dalis. Tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, nustatoma atsižvelgus į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise – CK 4.81 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bendram naudojimui V. S. priskyrus tokią pačią Žemės sklypo dalį (jai kaip ir kitiems savininkams priskirta naudotis po 334 kv. m. bendrai naudojamo ploto), CK 4.76 straipsnyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje numatytos proporcijos, atsižvelgus į jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotą, aiškiai nebūtų išlaikyta.
Nustatyta, kad ieškovams J. B. ir A. B. bendrosios nuosavybės teise priklauso 62,76 kv. m. butas; ieškovei Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½ dalį, priklauso 68,57 kv. m. buto; J. I. priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111). Ieškovė Ž. Z. paaiškindama dėl didesnio nuosavybės teise turimo ploto nurodė, kad taip yra dėl įregistruoto rūsio ploto. Net jei laikyti, kad atsakovės buto plotas iš esmės atitinka kitų butų dalių plotus, o kiekvienam buto savininkui priklauso po ¼ dalį garažo (šiuo metu yra įregistruotos ¾ dalys nuosavybės teisių į garažą, el. b. l. 163 – 167), tai reikštų, kad kiekvienam iš butų turėtų būti priskirta iš esmės po panašią Žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui. Tuo tarpu naudojimosi Žemės sklypu planą rengęs matininkas 2019 m. liepos 24 d. raštu pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad „kadangi visų žemės bendraturčių teisės naudotis aukščiau aprašyta teritorija yra lygios, <..>, todėl teritorijos „A“ užimamas plotas visiems penkiems bendraturčiams padalintas lygiomis dalimis, t. y. po 334 kv. m. (el. b. l. 114). Tačiau kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, po ½ dalį, yra atsakovai šioje byloje V. S. ir A. S. (el. b. l. 11), t. y. jiems kiekvienam tenkanti buto dalis yra 34,285 kv. m. Taigi nustačius, kad atsakovei V. S. priskiriama tokia pati dalis bendrai naudojamo ploto, nors nuosavybės dalis yra ženkliai mažesnė (lyginant su J. I., Juozu ir A. B., ar Ž. Z.), tai vertintina, kaip esminis nukrypimas nuo lygių dalių principo. Šis nukrypimas sąlygojo, kad atsakovei V. S. ir A. S. buvo priskirta asmeniškai naudotis vos po 154 kv. m. žemės sklypo dalimi (A. S. su tuo sutiko), kai jiems bendrai tenkanti nuosavybės dalis, lyginant su J. I. ar J. ir A. B., yra iš esmės panašios (pastariesiems priskirta naudotis atitinkamai po 630 kv. m. ir 447 kv. m. Teismas pažymi, kad J. ir A. B. priskirta bendrai naudotis 334 kv. m. plotu, t. y. dvigubai mažesniu plotu nei S. kartu paėmus (jiems skirta po 334 kv. m. plotas), nors šie asmenys, kaip ir S., taip pat yra bendrosios nuosavybės teisės (dėl buto) subjektai. Todėl vien tik šis ieškovų pateiktame Žemės sklypo plane nustatytas esminis nukrypimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Ieškovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ji teiks priešieškinį, tačiau jo neteikė, iš esmės laikydama, kad naudojimosi tvarka yra tarp šalių nustatyta 1995 m. Teismas pažymi, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovai šioje byloje patyrė išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu (el. b. l. 21), žemės sklypo plano parengimu (el. b. l. 121), išlaidas susijusias su kreipimusi į VĮ Registrų centras (el. b. l. 123, 165), kelionės (el. b. l. 162, 169, 170) ir atstovavimo išlaidas (el. b. l. 171–179). Ieškinį atmetus, šios ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė J. I. patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 168), kurios pagal bendrą principą turėtų būti priteistinos iš atsakovų. Tačiau J. I. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tik su kilusiu ginču dėl jai ir ieškovei Ž. Z. tenkančiomis naudotis Žemės sklypo dalimis. Nei viena iš šalių į ieškovams J. B. ir A. B. prašomą priskirti naudotis Žemės sklypo dalį, nepretendavo ir jokio ginčo dėl to byloje nekilo. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakovės J. I. turėtos bylinėjimosi išlaidos, 200 Eur suma, priteistinos iš ieškovės Ž. Z.
Ieškinį atmetus valstybei, iš ieškovų, iš kiekvieno atskirai, priteistina po 4,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Priteisti iš ieškovų Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), J. B. a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai, po 4,77 Eur (keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) išlaidų valstybei (šias išlaidas mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.