Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei bei savivaldybių biudžetams, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 17 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tai yra 2020 m. liepos 14 d. išmokėjo 89 000 eurų sau, 2020 m. liepos 17 d. išmokėjo 5 000 eurų V. M., todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus, kai VMI 2020 m. liepos 14-17 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 79 912,57 eurų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, įteikiant teismo šaukimą elektroniniu paštu, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai.

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Administracinių nusižengimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu, įgaliotu asmeniu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tik tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius, tačiau nagrinėjamu ANK 120 straipsnio dispozicijoje yra numatyti specialieji subjekto požymiai: juridinių asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

Institucija nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2020-03-01 iki 2020-06-03 ir nuo 2020-07-20 iki 2020-09-30 A. G. ėjo įmonės vadovo pareigas ar buvo kitas atsakingas asmuo, todėl iš kaltinimo šalintinos kitos VMI pareiškime nurodytos aplinkybės dėl kaltinimų A. G. laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-06-03 ir nuo 2020-07-20 iki 2020-09-30, nes byloje negauta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad minėtais laikotarpiais A. G. ėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nes pati pareiškėja nurodo, kad trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo įmonės vadovu buvo tik nuo 2020-06-03, o be to, bylos duomenimis nuo 2020-07-20 jis išvyko į Ispaniją ir negrįžo iki šiol, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad negalėjo būti įmonės vadovu ar kitu atsakingu asmeniu, o tai reiškia, kad nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. G. daug kartų baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. G. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bauda, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.