Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) su pareiškimu Nr. (23.4-08E) RNA-34027 kreipėsi į teismą ir prašė patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „.T“ (toliau – Bendrovė) direktorių S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog atlikus patikrinimą, nustatyta, jog vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė nebuvo teikiama valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeistos VK 6.930¹ straipsnis.Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutarimu S. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų (toliau ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 700 Eur bauda. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, konstatavo, kad nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjas padarė pakartotinai, todėl jo nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį. Teismas išvadą dėl nusižengimo padarymo padarė remdamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. kaltės pripažinimu, operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis: VMI integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašu; 2016-11-07, 2016-06-01, 2016-06-30, 2016-07-01, 2016-07-31, 2016-08-01, 2016-08-31 mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išrašais; UAB „T“ kasos knyga, avanso apyskaita, banko sąskaitų išrašų kopijomis. Anot teismo, šie duomenys neabejotinai patvirtino S. B. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą, o jo nepanaikinus – prašo sumažinti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neteisingai interpretavo pareiškime išreikštą valią, neteisingai įvertino įrodymus ir jo paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nes jis teismui pateikė svarius įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad ne dėl jo valios susidarė tokia situacija. Nurodo, jog vadovas neturi galimybių paveikti susidariusios situacijos, kaip tik sutikti su VMI prie LR FM protokolu. Teismas nutarime nurodė, kad bendrovės direktorius buvo priverstas sumokėti atitinkamas lėšas degalų tiekėjams, nes, priešingu atveju, visi darbuotojai būtų priversti nutraukti darbus, o įmonė stabdyti veiklą, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė. Anot apelianto, VMI prie LR FM ignoruodama direktoriaus nurodytas priežastis, nesąžiningai naudojasi tokia įmonės padėtimi ir nuolat kreipiasi į teismą dėl neva padaryto pažeidimo. Pažeidėjas pažymi, kad tuo metu, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, UAB „T“ buvo paskelbta bankroto byla, todėl bet kokiu atveju direktorius neturėjo ir negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su įmonės veikla, o VMI darbuotojai, nekreipdami dėmesio į tai, toliau atliko patikrinimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėjo teigimu, nors jis ir pripažino savo kaltę, tačiau jis nėra atsakingas už veiksmus, kuriais bandė išgelbėti įmonės egzistavimą ir išsaugoti įmonės darbuotojus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau ABTĮ), tvirtina, jog teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, tačiau Plungės rajono apylinkės teismas nebuvo aktyvus, nepasisakė dėl įmonei iškelto bankroto, dėl jo atliktų veiksmų, norint išsaugoti įmonę. Be to, teismas, anot pažeidėjo, pažeidė ABTĮ 57 straipsnį. Nurodo, kad jis 2017-03-01 gavo iš bankroto administratoriaus pranešimą, kad jis nuo 2017-03-31 atleidžiamas iš užimamų pareigų. Iš darbo atleista ir jo sutuoktinė, todėl jis neturi jokios galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie LR FM prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnyje griežtai nurodytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kai bendrovėje nėra pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimas padengti. Įstatymas nenumato jokių išlygų, kada bendrovė galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, nors turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Kaip matyti, pažeidėjas, nors ir buvo baustas už analogišką pažeidimą, tačiau ir toliau nemokėjo mokesčių, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Apelianto argumentus, jog VMI prie LR FM nesąžiningai nuolat baudžia S. B., vertina kaip nepagrįstus, nes jos pareiga užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. Dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos nurodo, kad ji buvo iškelta tik 2016-12-28, nutartis įsiteisėjo 2017-03-06, o patikrinimas už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31 buvo pradėtas 2016-09-20 ir baigtas 2016-10-19. Tuo laikotarpiu bendrovė laisvai disponavo savo gaunamomis lėšomis ir atsiskaitinėjo su kreditoriais. Dėl didelės baudos nurodo, kad S. B. pakartotinai darė analogiškus pažeidimus, tačiau teismas skyrė minimalią baudą. Mano, kad teismas, skirdamas baudą, tinkamai įgyvendino jam paskirtas funkcijas ir vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėjas iš esmės neginčija paties pažeidimo padarymo fakto. Tvirtina, jog tai buvo padaryta siekiant išsaugoti įmonę, todėl jis neturi atsakyti už administracinį nusižengimą. Be to, mano, kad atsakyti neturi pagrindo ir dėl to, jog įmonei iškelta bankroto byla. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį traukiami asmenys, kurie pakartotinai padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio, t. y. konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, šiuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas neginčija fakto, jog jis nesilaikė įstatyme nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, tačiau mano, kad susidariusi sunki finansinė padėtis įmonėje ir negalėjimas nutraukti atsiskaitymų su tiekėjais dėl galimybės toliau tęsti įmonės veiklą, panaikina jo administracinę atsakomybę.Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Nei ANK 120 straipsnyje, nei CK 6.930¹ straipsnyje nėra nenumatyta jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, kaip minėta, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Esant nurodytiems argumentams, apelianto nurodytos įstatymo pažeidimo priežastys nesudaro pagrindo atleisti nuo administracinės atsakomybės.Atmestini apelianto argumentai, jog nebuvo pagrindo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes įmonei jau yra iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad VMI prie LR FM, vykdydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintus mokesčių administratoriaus uždavinius bei vadovaudamasi VMI prie LR FM viršininko 2016-03-31 įsakymu Nr. V-151, UAB „T“ 2016-09-20 pradėjo bendrovės operatyvų patikrinimą laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31. Nuo 2004-09-22 bendrovės direktorius buvo S. B.. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „T“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį iškelti bankroto bylą paliko nepakeistą. Taigi nutartis iškelti UAB „T“ bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. kovo 6 d. Būtent nuo šios dienos įmonės vadovas per 15 dienų privalėjo bankroto administratoriui perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus ir antspaudą. Taigi patikrinimo metu (nuo 2016-09-20 iki 2016-10-19) bei laikotarpiu, už kurį atliktas patikrinimas (nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31), bendrovės turtu disponavo ir valdė pati bendrovė. Aplinkybė, jog pareiškimas teismui pateiktas (apeliantas įvardija kaip administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą) jau bendrovei iškėlus bankroto bylą, nepanaikina vadovo atsakomybės, nes, kaip nustatyta, patikrinimo laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, bendrovė pati disponavo savo lėšomis ir jai vadovavo būtent S. B.. Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai, jog patikrinimas buvo atliekamas nepagrįstai, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas, tvirtindamas, jog teismo nutarimas yra nepagrįstas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. Pažymėtina, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, o šiuo atveju nagrinėjamas ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kuri nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų bylų kodekso, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimo kodekso normomis. Atsižvelgus į tai, dėl apelianto argumentų, susijusių su ABTĮ pažeidimais, nepasisakytina.Nors apeliantas vadovaujasi ABTĮ normomis, tačiau matyti, kad, jo manymu, teismas nevykdė pareigos būti aktyvus. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareigūno, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylas, bei teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliantu, jog teismas netinkamai vykdė šią pareigą ir nesiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su bendrovės sunkia finansine padėtimi, nepasisakė dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos įtakos nusižengimui. Kaip nurodyta 13 punkte, CK 6.930¹ straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių, kada galima nepaisyti nurodyto eiliškumo atsiskaitant su bendrovės kreditoriais, todėl teismas neprivalėjo išsamiai analizuoti pažeidėjo nurodytų aplinkybių dėl įmonėje susidariusios situacijos. Be to, kaip nustatyta 15 punkte, bankroto byla buvo iškelta po pažeidimo padarymo, todėl šis faktas taip pat neturėjo įtakos pažeidimo vertinimui. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl visų esminių aplinkybių, nustatė visus administracinio nusižengimo požymius ir pagrįstai konstatavo pažeidėjo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl nuobaudos dydžio

Apeliantas prašo sumažinti paskirtą nuobaudą, nes jis ir jo sutuoktinė yra atleisti iš darbo ir negauna pajamų.Plungės rajono apylinkės teismas, paskirdamas baudą, įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ANK 36 str.), administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, konstatavo, kad yra pagrindas skirti minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda. Kaip nustatyta, pažeidėjas pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nors ir žinojo, kad privalo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau to nedarė. Padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio nėra pagrindo, be to, nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjo nurodytos šeiminės aplinkybės (jis ir jo sutuoktinė nedirba) yra nepatvirtinti jokiais duomenimis, be to, ši aplinkybė nelaikytina išskirtine ir leidžiančia mažinti paskirtą baudą. Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, būtinas įvertinti norint skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje, nemato pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą nuobaudą. Pažeidėjo skunde nenurodyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą, be to, tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, kad atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti išdėstytas baudos sumokėjimas. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį baudos išdėstymo klausimai po nutarimo priėmimo sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Apylinkės teismas nutarime išaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jog jis turi teisę kreiptis dėl baudos išdėstymo į vietos mokesčių administratorių.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo, o apelianto S. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.