- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- N-575-2936-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2008 m. birželio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl K. K. padarytų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, kadangi K. K., būdamas darbdaviu – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilguosta“ direktoriumi, neužtikrino bendrovėje tvarkos, priėmė į darbą ir nuo 2008 m. kovo 27 d. leido A. C. dirbti iki 2008 m. balandžio 22 d. nepasirašius darbo sutarties, neįteikus darbuotojai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir neišdavus jai darbo pažymėjimo, t. y. priėmė dirbti nelegaliai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98, 99 straipsnių reikalavimus.
II.
Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. K. administracinio teisės pažeidimo bylą 2008 m. spalio 13 d. nutarimu K. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 6000 (šešių tūkstančių) litų baudą.
Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. parodymus apie tai, kad A. C. į darbą jo vadovaujamoje bendrovėje priimta nebuvo, o jai buvo leista tik kelias valandas (2-3) gaminti valgį ir tvarkyti kambarius norint įsitikinti, kad ji tą darbą moka dirbti, ir jai sumokėjo 130 Lt ne už atliktą darbą, o atlygino turėtas kelionės išlaidas. Be liudytojos A. C. parodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0395-0283, A. C. pareiškimu ir pirminiu paaiškinimu, išrašais iš darbo sutarčių registracijos žurnalo, kuriame A. C. neįrašyta, paslaugų teikimo sutartimi Nr. 08 03 31-02 tarp UAB „FIMA“ ir UAB „Vilguosta“ iš kurios matyti, kad liudytojos nurodytu darbo bendrovėje laiku vyko renginiai ir pastaroji apie juos žinojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad yra pakankamai įrodymų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. su A. C. abiejų tarpusavio valia susitarė dėl darbo sutarties sąlygų: darbo vietos – UAB „Vilguosta“ poilsio namai „Guosta“, darbo funkcijų – darbas virėja, atlygintino darbo, t. y. darbo apmokėjimo (1000-2000 Lt) per mėnesį; A. C., darbdaviui leidus, ir paklusdama UAB „Vilguosta“ nustatytai tvarkai, dirbo UAB „Vilguosta” poilsio namuose „Guosta“ nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. balandžio 22 d., darbdavys K. K. už darbą jai sumokėjo per du kartus 485 litus, t. y. buvo dirbamas darbas, o darbdavio ir dirbančiojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str.), tačiau tai nebuvo įforminta rašytine forma, darbuotojai nebuvo įteiktas antrasis sutarties egzempliorius ir išduotas darbo pažymėjimas, todėl K. K. kaltė yra įrodyta pilnai ir jo veika pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
III.
K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują sprendimą - administracinę teiseną nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes. K. K., priešingai nei teigia teismas, nesusitarė dėl darbo sąlygų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiog nurodė orientacinį 1000-1200 lt virėjos atlyginimą, tačiau su A. C. konkrečiai dėl jo nesitarė, todėl yra negalima atsakomybė pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą. Teismas taip pat iškraipė faktus dėl A. C. apsilankymų poilsio namuose „Guosta“ skaičiaus ir trukmės, kadangi K. K. ir Z. K. nurodė teismui, jog tokie A. C. apsilankymai buvo trumpalaikiai ir jų metu tik po kelias valandas buvo atliekami įvairaus pobūdžio veiksmai, susiję su darbuotojų atranka. Taip pat teismas nevertino ir aplinkybės, kad pati liudytoja A. C. nurodė turinti mažametį vaiką, kurį augina viena. Teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad K. K. ir Z. K. teiginius, jog poilsio namai nedirbo, paneigia 2008 m. kovo 31 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 08 03 31- 02 sudaryta tarp UAB „FIMA“ ir UAB „Vilguosta“. Poilsio namai tuo laikotarpiu, kuomet buvo vykdoma darbuotojų atranka iš tiesų nedirbo, o šią aplinkybę patvirtina ne tik K. K. ir Z. K. parodymai, bet ir A. C. parodymai, kad maistą ji ruošė tik darbuotojams, nes poilsio namuose žmonių (poilsiautojų) dar nebuvo. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė faktiškai buvo konstatuota remiantis vieninteliu įrodymu - A. C. paaiškinimais. Tokia situacija yra teisiškai neleistina ir akivaizdžiai pažeidžia įrodymų pakankamumo taisykles, suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo pažeistas ir in dubio pro reo principas.
Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas nenustatė visų būtinųjų darbo sutarties požymių – nebuvo susitarta dėl darbo santykių susikūrimo, A. C. kelių valandų darbas buvo kaip kandidato praktinis kvalifikacinis egzaminas, kurį leidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 103 straipsnio 1 dalis, taip pat byloje nenustatytas A. C. paklusimo darbo tvarkai faktas, byloje nėra jokių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad A. C. buvo faktiškai mokamas darbo užmokestis. A. C. nurodo gavusi 485 Lt darbo užmokesčio, o pagal K. K. paaiškinimus jis darbo užmokesčio už atliktą darbą A. C. apskritai nėra mokėjęs, yra kompensavęs tik 130 Lt kelionės išlaidų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir turi būti atmestas. Paaiškino, kad darbdavys K. K. neįvertino Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjo suformuluotos įsakmios taisyklės, nustatančios, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol su juo nėra pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pažymi, kad taikyti Darbo kodekso normas, šiuo nagrinėjamu atveju vadovautis Darbo kodekso 103 straipsniu, ir išbandyti darbuotoją galima tik pasirašius darbo sutartį ir išbandymo sąlygą nustačius pačioje darbo sutartyje. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pripažįsta K. K. ir A. C. darbo santykių subjektais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, jog įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma laidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. C. davė nuoseklius ir vienodus paaiškinimus byloje, juos patvirtina ir kiti įrodymai - paslaugų teikimo sutartis Nr. 08 03 31-02 tarp UAB „FIMA“ ir UAB „Vilguosta“ iš kurios matyti, kad patalpos buvo eksploatuojamos, vyko renginiai, kai A. C. dirbo UAB „Vilguosta“, pačio K. K. paaiškinimai (b. l. 93), iš kurių matyti, kad A. C. dirbo UAB „Vilguosta“ naudai – klojo lovas, tvarkė kambarius, bandė gaminti valgį. Kad A. C. darė valgyti, tvarkė kambarius patvirtino ir Z. K. (b.l. 96). Akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbai UAB „Vilguosta“ naudai buvo dirbami esant darbo sutarties požymiams ir turėjo būti įforminti nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir argumentais ir jų nekartoja.
Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.