Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 2 metams; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 520,00 litų dydžio bauda, kuri to paties teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeista į 1 parą arešto bausmę, bausmę atlikęs; 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B. 2021 m. spalio 16 d. apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager 6810“ Nr. ARFM0368 jam buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, kol A. M. g. ties pastatu Nr. 58, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. spalio 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2021 m. spalio 16 d. apie 22.15 val., A(duomenys neskelbtini), į apšvietimo stulpą atsitrenkė automobilis „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įtartinai manevruojantį automobilį Kauno apskr. VPK Kėdainių r. RS patruliai, dirbantys r. š. 6071 (kurie vežė sulaikytąjį į Kauno apskrities VPK areštinę) pastebėjo J(duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo kur, jam nevykdant reikalavimo sustoti, vijosi iki (duomenys neskelbtini) g., kur jis padarė eismo įvykį. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo M. B., kuris neturi teisės vairuoti (niekada nebuvo įgijęs), 22.22 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 6810“ Nr. ARFM0368, patikros Nr. 1486764, patikrinus vairuotojo girtumą, nustatytas 2,77 promilių girtumas, o 22.40 val. pakartotiniu bandymu – 2,76 promilių girtumas. Automobilis po apžiūros buvo nutransportuotas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 1, 2).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi, akivaizdu, kad M. B. suprato savo veiksmų pavojingumą, sukėlė autoįvykį. M. B. kaltė patvirtinta aukščiau šiame teismo įsakyme aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis, nepaisydamas stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo, nevykdė jį besivejančių policijos pareigūnų teisėto reikalavimo sustoti, o sustojo tik kai nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. M. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 98–101).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir įpareigojant tęsti darbą, registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, jau nebe pirmą kartą neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (mažiausia alkoholio koncentracija – 2,76 promilės), dėl savo itin įžūlių veiksmų būnant sunkiai apgirtus ir sprunkant nuo policijos pareigūnų centrinėmis miesto gatvėmis, kol galiausiai sukėlė eismo įvykį, ne kartą baustas administracine tvarka dėl vairavimo neįgijus tam teisės, taip pat ir dėl vairavimo būnant neblaiviam, teismas M. B. vertina kaip piktybinį kelių eismo taisyklių pažeidėją, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kuriam skirtina maksimalios trukmės BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Prokurorė siūlo M. B. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti M. B. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų asmenų turtui, sveikatai bei eismo saugumui, sukėlė eismo įvykį. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo sunkaus apsvaigimo būseną, be to, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, sėdo už automobilio vairo, važiuodamas nepaisė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, o sustojo tik tada, kai nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Kaip minėta, teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis M. B. yra laikytinas piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju, o jo pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, todėl kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 5 (penkerių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė M. B., buvo įvykdytas jam vairuojant jo sutuoktinės V. B. vardu registruotą transporto priemonę „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35), priklausančią jai 2021 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 47–49), ir ši transporto priemonė, vadovaujantis 2018 m. birželio 25 d. tarp M. B. ir V. B. sudarytos povedybinės sutarties 2.1. punktu, yra asmeninė V. B. nuosavybė (b. l. 48–49). Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad įvykio dienos vakarą jai gavus telefoninį pranešimą, kurio turinys nepatiko jos sutuoktiniui, pastarasis paėmęs jos automobilio raktelius juo išvažiavo, o apie eismo įvykį, kurį sukėlė jos sutuoktinis M. B., vairuodamas jai priklausantį automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji sužinojo perskaičiusi naujienas „Facebook“. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, paėmęs automobilio raktelius juo išvyko neatsiklausęs automobilio savininkės. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės automobilio „Seat Altea“, gamybos periodas 2004–2007 m., pasirinkti metai 2004 m., kaina Lietuvoje yra 1572,10 eurai be PVM, ir 1 990,00 eurų su PVM (b. l. 37).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintas dėl kaltinamojo kaltės, tą patvirtina transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 23–26), ir tai nėra pagrindas iš esmės mažinti iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, tačiau atsižvelgtina į tai, jog iš 2021 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. įsigijo už 1 000,00 eurų (b. l. 47–49), todėl vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgdamas į daugiau nei prieš penkis mėnesius įsigytą automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą faktinę kainą, teismas sprendžia, kad faktinė automobilio vertė ir yra 1000,00 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1000,00 eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95–97), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 19 d. grąžintas V. B. (b. l. 50–51), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas šio automobilio savininkei V. B.; kompaktinis diskas su eismo įvykio vaizdo įrašu, saugomas byloje (b. l. 42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. B. paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigojant tęsti darbą, registruotis užimtumo tarnyboje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš M. B. išieškoti konfiskuotino turto – V. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų.

M. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1000,00 eurų) teismo baudžiamajam įsiteisėjus, turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , teismo baudžiamajam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 19 d. grąžintą V. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti šio automobilio savininkei V. B.; kompaktinį diską su eismo įvykio vaizdo įrašu, saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti M. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.