- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-88-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. Ž. 2007 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATP protokolas) už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 0.50 val., Žalgirio gatvėje, Vilniuje, vairavo neapdraustą teisės aktų nustatyta tvarka automobilį įtariamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 70 ir 275 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą R. Ž. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje, padarymo, nutraukė nustatęs, jog transporto priemonė pažeidimo dieną buvo apdrausta, o už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 2550 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
II.
R. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 4 d. važiuodamas automobiliu KIA „Sportage“ Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nespėjo staigiai sustabdyti ir atsirėmė į priekyje važiavusį automobilį „Škoda", kurio vairuotojas nedelsdamas iškvietė policiją, tačiau dar iki policijos pareigūnų atvykimo abu sutarė, jog automobiliai nebuvo apgadinti, o policininkams tai patvirtinus, automobilio „Škoda'" vairuotojas išvyko, o jam, netikrinę girtumo alkotesteriu, pasakė, jog reikės vykti į policijos komisariatą. Teigia, jo su tokiais policijos pareigūnų pareiškimais nesutiko, siūlė girtumui nustatyti vykti į ligoninę, tačiau į tokį prašymą policijos pareigūnai nereagavo. Pažymi, jog komisariate jam surašytas ATP protokolas, kuriame fiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybes, todėl jį atsisakė pasirašyti, ir nei administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei kitų dokumentų (išskyrus prieš tai paimtus vairuotojo pažymėjimą ir automobilio KIA „Sportage" registracijos liudijimą) policijos pareigūnai jam neperdavė. Nurodė, jog byloje buvo surašyti pakartotiniai į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniai paaiškinimai, kuriuose nurodytos kitokios aplinkybės nei pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose. Mano, jog Institucijos nutarimas naikintinas, nes:
1) jo veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo objektyviosios pusės požymių – vengimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą, automobilio vairavimo. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti, jog asmuo sąmoningai vengė tikrintis neblaivumą, ko šiuo atveju nėra. Teigė, jog teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo nustatymo procedūras, įtvirtina du alternatyvius asmens neblaivumo patikrinimo būdus, t. y. patikrinimą vietoje specialia technine priemone arba medicininę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigose. Jis neatsisakė tikrintis neblaivumą, o siekė pasinaudoti savo teise pasitikrinti neblaivumą alternatyviu būdu – medicinine apžiūra. Be to, atvykus policijos pareigūnams jis automobilio nevairavo, todėl net jei ir tikrovės neatitinkančių pareigūnų parodymai būtų tiesa, jo stovėjimas gatvėje išgėrus ir atsisakius tikrintis girtumą negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Nurodė, jog tai, kad pažeidimo dieną jis buvo blaivus gali patvirtinti I. E., Š. S., E. M., kurias tikslinga byloje apklausti liudytojomis;
2) pažeistos ATPK 248 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes neišsiaiškintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, nepašalinti tarnybiniuose pranešimuose fiksuoti prieštaravimai, netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, kas traktuotina kaip esminis procesinių teisės normų pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti nutarimą;
3) ATP protokolo kopijos, kuri jam atsiųsta į darbovietę, antroje pusėje nėra jokių jo parašų, patvirtinančių, kad išaiškintos jo pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, taip pat nėra įrašų apie jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus ar protokolą surašiusio pareigūno parašo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokole. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos, kurią gavo jo atstovas, antroje pusėje matyti du nauji įrašai apie tai, kad jis atsisakė pasirašyti protokole ir anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą. Be to, abiejose administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijose yra aiškiai matomi taisymai, susiję su teisės pažeidimo padarymo data, pažeidimo nagrinėjimo laiku. Dėl nurodytų aplinkybių ATP protokolas laikytinas negaliojančiu, o jo pagrindu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena — neteisėta, todėl turi būti nutraukta.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi R. Ž. skundą iš dalies tenkino, t. y. sutrumpino Institucijos nutarimu skirtos teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki dvejų metų. Teismas nurodė, jog 2007 m. lapkričio 4 d. ir 2007 m. lapkričio 27 d. pareigūnų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodomos skirtingos faktinės įvykio aplinkybės, t. y. 2007 m. lapkričio 4 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad asmuo buvo sustabdytas Kalvarijų – Žalgirio gatvių sankryžoje, kadangi vingiavo po kelią, 2007 m. lapkričio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad į Kalvarijų – Žalgirio gatvių sankryžą atvyko gavę pranešimą, jog sankryžoje susidūrė du automobiliai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai nurodė, kad įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose situacija įvertinta supaprastintai todėl, kad atvykus į vietą įsitikino, jog eismo įvykio nebuvo, nes nebuvo apgadinti automobiliai. Teismas konstatavo, jog automobilių susidūrimas neginčytinai nustatytas, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, vadovaujasi 2007 m. lapkričio 27 d. surašytais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose išsamiau aprašytos įvykio aplinkybės. Pažymėjo, jog byloje duomenų, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos reikalavimai dėl bendros asmens būklės vertinimo buvo atlikti, nėra, tačiau policijos pareigūnai patvirtinto, kad įvykio vietoje R. Ž. kalba buvo nerišli, stovėdamas svyravo, iš burnos sklido stiprus ir aštrus alkoholio kvapas, be to, asmens keistą elgesį patvirtino ir kito automobilio vairuotojas A. U., kas buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį esant neblaivų. Teismas nurodė, jog įvykio vietoje pareigūnams neturint su savimi alkotesterio, asmuo buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą, kur jam pasiūlyta tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tačiau R. Ž. tai daryti atsisakė, ko pats ir neneigia. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai privalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros tik dviem atvejais, t. y. jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju R. Ž. atsisakė pasitikrinti girtumą specialia technine priemone nurodydamas, kad yra blaivus ir skuba į susitikimą su kolegėmis, t. y. dėl subjektyvių aplinkybių, ir byloje esantys E. E. M., I. E. bei Š. S. paaiškinimai to nepaneigia. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų paaiškinimais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, teismas priėjo išvadą, jog R. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį.
Dėl asmens skundo teiginių, liečiančių administracinio teisės pažeidimo bylos neišsamų išnagrinėjimą Institucijoje bei esamus ATP protokolo trūkumus, teismas atsakė, jog tai neužkirto asmeniui kelio ginti savo teises teisme ir pašalinti padarytus asmens teisių pažeidimus. Dėl Institucijos paskirtos nuobaudos pažymėjo, jog byloje nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai nubausti asmenį bei prevenciniai tikslai bus pasiekti, jeigu viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų – specialios teisės atėmimas - bus sumažinta iki sankcijoje numatytos minimalios ribos, ir tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas tam, kad asmuo suvoktų padaryto pažeidimo esmę.
IV.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartimi, R. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos, faktinės įvykio aplinkybės bei teigiama, jog teismo nutartis naikintina, nes:
1) pažeista neblaivumo nustatymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, turėjo nustatyti ne tik tai, ar jis iš tikrųjų vengė neblaivumo patikrinimo, bet ir tai, ar asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pabrėžia, jog tik atlikęs visumą veiksmų, numatytų Bendros asmens sveikatos būklės įvertinimo metodikos 3 punkte, policijos pareigūnas turi teisę pagrįstai įtarti, jog neblaivumą tikrintis atsisakęs asmuo gali būti neblaivus bei traukti jį administracinėn atsakomybėn ATPK 126 straipsnio 3 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nustatė, jog duomenų apie įvykdytus minėtus reikalavimus, nėra, tačiau nepagrįstai pripažino tai kaip neesminę aplinkybę, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir administracinės teisės teorijoje pripažįstama, jog galima remtis tik tokiais įrodymais, kurie surinkti ir įtvirtinti teisėtais būdais bei priemonėmis, ko šiuo atveju nėra, t. y. pareigūnų duomenys, kurių pagrindu jie teigia, kad jis galėjo būti neblaivus, gauti neteisėtai. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog neteisėtu laikytinas ne tik tariamai buvęs pareigūnų reikalavimas tikrintis girtumą specialia technine priemone, bet ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas;
2) netinkamai išaiškinta ATPK 126 straipsnio 3 dalis. Asmuo pagal šią normą gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tais atvejais, jei atsisakytų tikrintis neblaivumą, kai prieš tai jis vairavo transporto priemonę ir būtų sustabdytas policijos pareigūnų, o kitaip aiškinant išeitų, jog administracinėn atsakomybėn tokiu atveju turėtų būti traukiamas bet kuris vengiantis girtumo patikrinimo asmuo, kuris turi kokią nors transporto priemonę. Pakartotinai pabrėžia, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus pusvalandžiui nuo jo vairavimo, tuo metu automobilį jau buvo pastatęs šalikelėje ir jo nevairavo, todėl ir pareigos tikrintis neblaivumą neturėjo;
3) netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Vienintelis įrodymas, kuris, teismo teigimu, patvirtina, kad jis sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo, yra pareigūnų D. Saplio ir M. Augulio parodymai, jog R. Ž. buvo siūloma neblaivumą tikrintis alkotesteriu „Drager“, tačiau jais remtis negalima, nes jie prieštaringi. Pabrėžia, jog pastarieji savo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose pateikė ne supaprastintą įvykio aplinkybių atpasakojimą, kaip teigė M. Augulis, o iš esmės kitokias, nei buvo aplinkybes, be to, tarnybiniuose pranešimuose ir ATP protokole nurodytas skirtingas pažeidimo padarymo laikas, išsiųstų jam ir jo atstovui ATP protokolų duomenys skiriasi, t. y. įgaliotam atstovui atsiųstoje protokolo kopijoje, skirtingai nuo jo turimos, yra du nauji įrašai: jo atsisakymas pasirašyti protokolą ir duomenys apie ankstesnius jo KET pažeidimus. Pažymi, jog policijos pareigūnų melagingus parodymus netiesiogiai įrodo ir tai, kad pažeidimo dieną iš jo nepaimtas vairuotojo pažymėjimas, nors tai įpareigoja atlikti ATPK 269 straipsnio 4 dalis.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. Ž. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Dėl ATPK 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties požymių
Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 126 straipsnio 3 dalis inter alia numatė, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Šis straipsnis, kaip teisingai pažymi ir pats apeliantas, reikalauja specialaus subjekto – vairuotojo. Ginčo byloje dėl to, jog 2007 m. lapkričio 4 d., apie vidurnaktį, R. Ž. vairavo transporto priemonę Žalgirio gatvėje, kur atsirėmė į priekyje važiavusį automobilį (vairuotojas A. U.), nėra, taigi apeliantas yra tinkamas subjektas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. R. Ž. tvirtina, jog reikalavimas tikrinti neblaivumą jam negalėjo būti keliamas, nes jis policijos pareigūnų nebuvo sustabdytas vairuojantis. Toks apelianto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties traktavimas klaidingas. Kaip jau minėta, reikalavimas tikrintis neblaivumą (šios bylos kontekste) turi būti keliamas vairuotojo atžvilgiu, ir tuo atveju, kai toks asmuo sustabdytas ne pačių policijos pareigūnų, privalu ne tik įsitikinti, jog būtent konkretus asmuo vairavo, bet ir tai, ar praėjęs nuo vairavimo laiko tarpas nesudarė teisėto pagrindo ir galimybių asmeniui apgirsti, kas paneigtų vairuotojo pareigą tikrintis girtumą. Byloje nustatyta, jog policija buvo iškviesta pranešus apie neva atsitikusį eismo įvykį, kuris paneigtas atvykus pareigūnams į vietą, policijos pareigūnai, iš paties apelianto žodžių (b. l. 66), į įvykio vietą atvyko greitai, taigi reikalavimas tikrintis neblaivumą šiuo atveju buvo visiškai teisėtas.
R. Ž. taip pat teigia, jog jis įtartas kaip vairavęs neblaivus pažeidžiant Bendros asmens sveikatos būklės įvertinimo metodikos 3 punkto nuostatas, todėl policijos pareigūnų reikalavimas tikrintis girtumą specialia technine priemone – neteisėtas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6 punktas numato, jog policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas): 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Metodikos 3 punktas numato, jog esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): 1. ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; 2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Byloje duomenų, jog šios tvarkos policijos pareigūnai preciziškai laikėsi, nėra, tačiau pabrėžtina, jog Metodikos 3 punkte įtvirtinti testai (ėjimas „pėda po pėdos“, pirštu pataikymas į nosies galą), skirtingai nei mano apeliantas, nagrinėjamu atveju galėtų tik stipriau patvirtinti vieną iš neblaivumą rodančių požymių – nekoordinuotus judesius. Tuo tarpu ši aplinkybė bylos medžiaga įrodyta ir be minėtų testų. Policijos pareigūnai ir liudytojas A. U. aiškiai nusakė R. Ž. elgsenoje visus, anksčiau minėtus ir leidžiančius pagrįstai įtarti neblaivumą, požymius (b. l. 42, 66 – 68), taigi dar papildomų testų atlikimas būtų perteklinis ir netikslingas veiksmas, ir jų neatlikimas reikalavimo tikrintis neblaivumą teisėtumo nešalina.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas teigia, jog byloje netinkamai įvertinti įrodymai, nes pareigūnų D. Saplio ir M. Augulio parodymais, kuriais, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtinta tai, kad jis sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo, remtis negalima, kadangi jie prieštaringi.
Įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais policijos pareigūnus Darių Saplį ir Marių Augulį, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad byloje esantys pirminiai tarnybiniai pranešimai (2007 m. lapkričio 4 d.) atskleidė iš esmės skirtingas įvykio aplinkybes nei nurodyta vėlesniuose 2007 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 32 - 33), tačiau būtent šiems netikslumams pašalinti ir tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti juos surašę pareigūnai buvo apklausti. Pastarieji nurodė, jog gavę iš budėtojo pranešimą apie susidūrusius automobilius nuvyko į įvykio vietą, kur rado du vairuotojus, ir kilus įtarimams dėl vieno jų (R. Ž.) neblaivumo, paprašė jo pasitikrinti policijos komisariate alkotesteriu, tačiau šis atsisakė.
Pažymėtina, jog konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas savo paaiškinime Institucijai nurodė, kad policijos pareigūnai ėmė prie jo kabinėtis, nes jiems jis pasirodė keistas, galbūt girtas, todėl buvo pasakyta, kad reikės važiuoti su jais į policijos komisariatą, kur viską išsiaiškins, tačiau jis su tuo nesutiko, nes buvo visiškai blaivus ir vėlavo pas koleges, todėl pareigūnams pasakęs, jog jei nori įsitikinti, ar jis nėra girtas, tegu veža į ligoninę. Iš čia aiškiai matyti, jog pareigūnai jokio išankstinio nusistatymo apelianto atžvilgiu neturėjo, o tiesiog įtarė esant jį neblaivų („ėmė kabinėtis, nes esąs jiems kažkoks keistas, galbūt girtas“), R. Ž. aiškiai suprato, kokiu tikslu jis pristatomas į policijos komisariatą bei pats įvardijo atsisakymo tikrintis girtumą priežastį, todėl jo įvykio versija, kad komisariate jam nepasiūlyta tikrintis girtumą alkotesteriu - laikytina neįtikinama. Be to, apeliantas paaiškinime nurodė, kad nesutiko važiuoti į policijos komisariatą, nes vėlavo į susitikimą, tačiau kartu reiškė norą važiuoti į gydymo įstaigą girtumui nustatyti, kas užtruktų nepalyginamai ilgiau nei tiesiog pasitikrinti alkotesteriu, o tvirtindamas, jog buvo visiškai blaivus, taip ir nepaaiškina, kodėl pats nevyko į sveikatos priežiūros įstaigą savo iniciatyva atlikti girtumo nustatymo tyrimą, nors paaiškinime pabrėžė, jog puikiai žino atsisakymo tikrintis girtumą pasekmes.
Taip pat akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar asmuo iš tiesų buvo neblaivus, ar ne, nes administracinė atsakomybė numatyta tiesiog už neblaivumo patikrinimo vengimą, ir tokio fakto (atsisakymo tikrintis girtumą) konstatavimas neleidžia teigti, jog asmuo buvo neblaivus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys, jog R. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinimas, neteisingas ir iš 2008 m. vasario 21 d. nutarties motyvacinės dalies šalintinas. Dėl tos pačios priežasties apelianto akcentavimas į jo buvusį blaivumą, ką gali patvirtinti su juo tą naktį bendravusios pažįstamos I. E., Š. S., E. E. M., jokios reikšmės šiuo atveju neturi, be to, pastarųjų policijos komisariate, kur apeliantui siūlyta tikrintis neblaivumą, nebuvo, taigi jokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti jos ir negalėjo nurodyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Š. S. ir E. E. M. rašytiniais paaiškinimais ir I. E. parodymais teisme nesivadovavo.
Dėl procedūrinių pažeidimų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į ATPK 260 straipsnyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus ATP protokolo turiniui, ne kartą yra akcentavęs šio procesinio dokumento reikšmę nurodydamas, jog ATP protokolas - procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251 - 252, Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 31 - 40), todėl visais atvejais asmeniui keliant administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtumo klausimą, būtina įsitikinti, ar nurodomi ATP protokolo trūkumai nepaneigia jo paskirties.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo teiginį, jog asmens išvardinti administracinio teisės pažeidimo protokolo užpildymo netikslumai yra neesminiai, nesutrukdę asmeniui tinkamai ginti savo teises. Iš pateikto apelianto ATP protokolo matyti, jog jis pildytas per kalkę (b. l. 56), t. y. analogiškas byloje esamam, ir tik antroji jo pusė neužpildyta, nors byloje esančio ATP protokolo grafos „Su protokolu susipažinau, protokolo kopiją (nuorašą) gavau, teisės ir pareigos, nurodytos LR ATPK 272 str., man išaiškintos“ bei „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu anksčiau registruoti pažeidimai“ užpildytos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.5-V-462 (su pakeitimais, galiojusiaisiais pažeidimo padarymo metu) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 29 punktas numato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą, šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti. Šiuo atveju matyti, jog, nors asmuo procesiniame dokumente ir nepasirašė, vėliau į jį įrašyti duomenys turėjo atsispindėti visose protokolo kopijose, tačiau to nėra. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, nustatyti protokolo pildymo trūkumai kliūčių asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės, nesudarė, be to, vėliau atsiradę protokolo įrašai suprantami ir lengvai paaiškinami, t. y. asmeniui atsisakius pasirašyti ATP protokolą ir paimti jo kopiją dokumentas baigtas pildyti vėliau, o pagal Instrukcijos 26.17 punktą duomenis apie ankstesnius pažeidimus galima įrašyti ir vėliau, kas 2007 m. lapkričio 5 d. ir buvo padaryta.
Dėl apelianto keliamo skirtingo procesiniuose dokumentuose (ATP protokole, tarnybiniuose pranešimuose) nurodyto pažeidimo laiko pažymėtina, jog toks teiginys nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo laikas yra tas momentas, kada asmuo atsisako tikrintis neblaivumą, ir tai nurodoma ATP protokole, kas šioje byloje tinkamai atlikta, t. y. nurodytas tikslus laikas 0.50 val. Tuo tarpu policininko M. Augulio surašytame 2007 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytas ne pažeidimo padarymo laikas, o iš budėtojų dalies gautas pranešimas apie susidūrusius automobilius. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas pats nurodė, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko greitai (b. l. 66), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 0.40 val. (b. l. 14), taigi, turint omeny tai, jog asmuo girtumui nustatyti buvo vežamas į policijos komisariatą, ATP protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas nurodytas pakankamai tiksliai ir abejonių teismui dėl ATP protokolo tinkamumo nekelia.
R. Ž. nuobaudos teisėtumo bei pagrįstumo klausimo apeliaciniame skunde nekelia, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo atlikto nuobaudos individualizavimo neanalizuoja.
Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.