Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., bei penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 str. 2 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant jį kas mėnesį po 24 valandas neatlygintinai dirbti visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 10 d. apie 17 val., laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu išvadindamas L. V. necenzūriniais žodžiais, ją įžeidė, bei spirdamas į pieno melžimo bidonėlį, kuris L. V. pataikė į kojas, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 2 d. apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu išvadindamas L. V. necenzūriniais žodžiais, ją įžeidė, bei griebdamas nukentėjusiajai už rankos, parversdamas ją ant žemės, sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą.

R. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 22 d. apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu išvadindamas L. V. necenzūriniais bei orumą žeminančiais žodžiais, ją įžeidė, bei griebdamas nukentėjusiąją už rankos, sviesdamas į sienos briauną, sukėlė nukentėjusiajai L. V. kairės rankos fizinį skausmą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 22 d. apie 12 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išvadindamas L. V. necenzūriniais bei orumą žeminančiais žodžiais, ją įžeidė.

R. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 27 d. apie 7.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išvadindamas L. V. necenzūriniais žodžiais, ją įžeidė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo R. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., iš esmės grindžiama nukentėjusiosios L. V., liudytojų A. V. ir Ž. M. parodymais, ekspertizės aktu bei iš Kupiškio rajono policijos komisariato gautomis dokumentų kopijomis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apelianto R. V. kaltę 2007-12-22 smurtavus prieš savo sutuoktinę L. V. ir sukėlus jai fizinį skausmą, pirmosios instancijos teismas grindė pačios nukentėjusiosios L. V., liudytojų A. V. ir Ž. M. parodymais bei iš Kupiškio rajono policijos komisariato gautomis dokumentų apie šį įvykį kopijomis.

Kaip matyti iš šių faktinių duomenų, nukentėjusioji L. V. teismo posėdžio metu parodė, jog 2007 m. gruodžio 21 d. vakare tarp jos ir R. V. kilo konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu R. V. suėmė ją už rankos ir sviedė į kampą. Dėl to ant rankos jai buvo kraujosruva (45 b.l.). Liudytojas A. V. parodė matęs apie 19 – 20 val. tarp jo tėvų L. V. ir R. V. kilusį konfliktą. Patvirtino, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Konflikto metu R. V. stumdė L. V., stumdamas užgavo ją. Liudytojas parodė, kad tėvas smurtauja prieš L. V. (46 – 47 b.l.). Liudytoja Ž. M. parodė, jog tos pačios dienos vakare kilusio konflikto tarp globėjų metu R. V. trenkė L. V. į durų briauną (47 b.l.). Iš Ž. M. paaiškinimo kopijos matyti, jog konflikto, vykusio 2007-12-22, R. V. stumdė L. V. ir tampė ją už rankos (54 b.l.). Iš L. V. paaiškinimo kopijos matyti, jog R. V., suėmęs ją už rankos, stūmė, dėl ko ji užsigavo ranką (57 b.l.). Iš R. V. paaiškinimo kopijos matyti, jog konflikto, vykusio 2007-12-22, metu jis išstūmė L. V. iš kambario (56 b.l.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai A. V. ir Ž. M. iki įvykio būtų susipykę su R. V. ir būtų kažkokiu būdu ar dėl kažkokios priežasties suinteresuoti nepagrįstai jį apkalbėti, kaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų, kurie tiesiogiai matė įvykį, parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, visi įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti šiais nuosprendyje išdėstytais įrodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog liudytojų A. V. ir Ž. M. parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios L. V. pareiškime nurodytas aplinkybes apie tai, jog 2007-12-22 apie 20 val. kilusio konflikto metu R. V. griebė ją už rankos, sviedė į sienos briauną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Neabejotina, kad nurodyti nuteistojo smurtiniai veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. įstatymo reikalaujamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl šios veikos yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl abejoti apylinkės teismo nuosprendžiu šioje dalyje ir naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais pagrindo nėra. Nuteistojo veika šiame epizode teisingai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Apeliantas, kolegijos nuomone, nepagrįstai skunde tvirtina, kad apylinkės teismas, patikslinęs šios nusikalstamos veikos padarymo datą, padarė esminį BPK pažeidimą. BPK 369 str. 3 d. numato, jog esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teisme R. V. buvo kaltinamas 2007-06-10, 2007-12-02, 2007-12-21, 2008-01-22 ir 2008-01-27 padaręs aštuonias nusikalstamas veikas, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai buvo apklausiami apie minėtomis dienomis vykusių konfliktų aplinkybes. Vėliau, jau bylą paskyrus nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš Kupiškio rajono policijos komisariato buvo gauti papildomi duomenys patvirtinantys, jog konfliktas tarp L. V. ir R. V. vyko ir pranešimas apie šį konfliktą policijoje registruotas ne 2007-12-21 (kaip kad nukentėjusioji nurodė savo pirminiame pareiškime teismui), o 2007-12-22. Pati nukentėjusioji naujo kaltinimo dėl 2007-12-22 vykusio konflikto nepareiškė. Tačiau, iš paties nuteistojo pozicijos matyti, kad jis pilnai suprato, kuo yra kaltinamas, ir nors parodymų apie konfliktus su L. V. nedavė, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų dėl šios veikos padarymo dienos teisme nereiškė. Be to, ir R. V. gynėjas advokatas A. Penelis baigiamosios kalbose pasisakė ne apie 2007-12-21, o apie 2007-12-22 vykusio konflikto aplinkybes (76 b.l.). Visa tai rodo, jog abi proceso pusės ir jų atstovai suprato, kad nukentėjusiosios L. V. pareiškime minimas konfliktas, vykęs 2007-12-21, iš tikrųjų įvyko 2007-12-22, ir liudytojai iš tikrųjų davė parodymus būtent apie pastarosios dienos įvykį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinti kaltinime nurodytą šios nusikalstamos veikos datą yra motyvuotas, pagrįstas teismo posėdžio metu surinktais ir ištirtais duomenimis, jis teisingas. Jis niekaip nesuvaržė ir realiai negalėjo suvaržyti įstatymo garantuojamų kaltinamojo teisių, nes paties įvykio faktinės aplinkybės esmingai nepasikeitė.

Kitokių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais dėstant šios nusikalstamos veikos įrodymus bei juos įvertinant, pirmos instancijos teismas taip pat nepadarė.

numatytų BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., įrodymų vertinimo

Kaip jau minėta aukščiau, pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 155 str. 2 d., atsako asmuo, kuris neviešai, veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. parodė, jog tarp jos ir sutuoktinio R. V. vyksta konfliktai. Konfliktai vyksta dėl vedybinio gyvenimo, sutuoktinio turimos kitos moters, o taip pat dėl kitų buitinių – šeimyninių nesutarimų. Konfliktų metu R. V. ją nuolat vadina necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais. Bet, šalia to, ir nukentėjusioji pripažino, kad ir ji taip pat kolioja savo vyrą (45 – 46 b.l.). Liudytojas A. V. parodė, jog tarp jo tėvų nuolat vyksta konfliktai. 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 21 d., jis matė konfliktą tarp tėvų, kuris kilo dėl pinigų. Konflikto metu R. V. kaišiojo L. V. špygas, stumdė ją ir koliojo. L. V. jam taip pat pasakojo apie konfliktą, vykusį 2007 m. birželio mėnesį ganykloje (46 – 47 b.l.). Liudytoja Ž. M. pirmos instancijos teisme iš esmės patvirtino A. V. parodymus. Ji taip pat parodė, kad iš pačios L. V. žinanti apie globėjų konfliktus prie gyvulių ir sausio mėnesio pabaigoje, kai R. V. koliojo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais (47 b.l.).

Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp sutuoktinių L. V. ir R. V. paskutiniu laikotarpiu vyksta abipusiai konfliktai dėl įvairių kasdieninių šeimyninių – buitinių reikalų. Byloje nustatytas faktas, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme šiuo metu vyksta procesas dėl santuokos tarp jų nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo ir turto padalinimo (civilinė byla Nr. 2 – 129 – 783 / 2008). Nustatyta ir tai, kad santuokos nutraukimo procesas vyksta ne siekiant santuoką nutraukti gera valia, t.y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o įrodinėjant vieno iš sutuoktinių – šiuo atveju, nuteistojo, kaltę. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų pačios nukentėjusiosios L. V. parodymų, ji pyksta ant savo sutuoktinio dėl iširusios santuokos, kaltina jį dėl svetimos moters, kuriai šis skiria daug dėmesio (46 b.l.). Neabejotina, kad abipusių nesutarimų metu abi konfliktuojančios pusės patiria nemalonius išgyvenimus ir diskomfortą, tiek R. V., tiek ir L. V. išsakydami susikaupusį pyktį vienas kito atžvilgiu vartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Šie žodžiai yra tik besitęsiančių konfliktų išdava, tačiau nei viena, nei kita pusė, kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai negali šiurkščiai pažeisti vienas kito orumo, t.y. negalima tvirtinti, jog kažkuri tai iš jų tokiu atveju veikia tiesiogine tyčia. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, atsakydami į įžeidinėjimus vienas kitam tokiais pat įžeidžiamais žodžiais, savaime aštrina konfliktą ir galų gale patenka į situaciją, kuomet tyčia užgauliai pažeminti kitą žmogų praktiškai tampa neįmanoma, nes abu jie sąmoningai ar nesąmoningai palaipsniui pasiruošia ir nusiteikia tokiai situacijai. Esant tokioms aplinkybėms, kurios nustatytos ir šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarpusavio konfliktų metu tiek vienos šalies – R. V., tiek ir kitos šalies – L. V., vienas kitam išsakytas susikaupęs pyktis ir įžeidžiantys bei neabejotinai užgaulūs žodžiai neturėtų būti vertinami kaip įžeidimas, t.y. kaip nusikalstama veika, numatyta BK 155 str.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. V. išteisinamas dėl visų jam nukentėjusiosios pareikštų kaltinimų pagal BK 155 str., nes, kolegijos nuomone, jis šiuo atveju nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo R. V. kaltė 2007-06-10 ir 2007-12-02 padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., iš esmės grindžiama aukščiau minėtais įrodymais, o taip pat ir byloje esančiu ekspertizės aktu. Tačiau liudytojai A. V. ir Ž. M. apie šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teigia girdėję tik iš L. V., konkrečių apelianto veiksmų nurodytomis dienomis prieš nukentėjusiąją šie liudytojai nematė, o jų parodymai apie R. V. veiksmus šioje dalyje pagrįsti tik spėjimais ir nuogirdomis – į tai visiškai pagrįstai savo skunde dėmesį atkreipė į nuteistasis. Ekspertizės akte nurodyta, kad jokių objektyvių tyrimo duomenų, kurie galėjo būti atlikti tuoj po sužalojimų, byloje nėra. Nežiūrint to, ekspertizės akte vėl gi daroma prielaida, jog L. V. pieno bidonėliu sumušant kojas galėjo būti sukeltas fizinio skausmo pojūtis, kuris netgi gali būti vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (69 b.l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl aptariamų veikų ir jų metu padarytų sužalojimų ar sukelto skausmo nukentėjusioji L. V. į teisėsaugos institucijas, teismo medicinos ekspertus ar kitas įstaigas nesikreipė ir apie sutuoktinio prieš ją padarytas nusikalstamas veikas iš karto niekam nepranešė. Tikėti vien tik nukentėjusiosios parodymais, kuri aiškiai ir tiesiogiai yra suinteresuota šios bylos baigtimi, esant nustatytoms bylos aplinkybėms, kad sutuoktiniai nuolat tarpusavyje konfliktuoja, besąlygiškai negalima. Tokiu būdu, įvertinusi pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos įrodymus ir kitas bylos aplinkybes, kolegija mano, jog esamoje situacijoje nepakanka neabejotinų ir neginčijamų įrodymų, kad R. V. 2007-06-10 ir 2007-12-02 pareiškime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, kaip kad šiuo atveju padarė pirmos instancijos teismas. Todėl, ir dėl kaltinime nurodytų 2007-06-10 ir 2007-12-02 veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., R. V. išteisinamas jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Apylinkės teismo nuosprendis dėl aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų naikinamas BPK 329 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios reikalavimo atlyginti jai neturtinę žalą, iš esmės teisingai vadovavosi ir taikė teisės normas, t.y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl to, kad jai nuteistasis padarė neturtinę žalą, yra pagrįstas ir pakankamai išsamiai motyvuotas, dėl to atskirai kolegija apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų nekartoja. Tačiau, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo motyvus ir padarytas išvadas, kad apeliantas iš tiesų negali būti laikomas kaltu dėl šiame nuosprendyje aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiosios L. V. patirtos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1000 Lt. Kolegijos nuomone, ši suma, įvertinus bylos aplinkybes, yra teisinga, protinga ir sąžininga.

Bausmė nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (2007-12-22 epizode) mažinama iki paskirtos pirmos instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką, t.y. iki 5 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį kas mėnesį po 15 valandų neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Tokia bausmė, įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, atitinka BK 41, 54, 61 str. nurodytus bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles ir yra teisinga.

Naikinamas nuosprendžiu nuteistajam taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str., nes nuteistajam lieka bausmė tik už vieną nusikalstamą veiką.

Apelianto reikalavimas priteisti jam iš nukentėjusiosios 4000 Lt už advokato pagalbą atmetamas, nes nuteistasis nėra visiškai išteisinamas dėl visų nusikalstamų veikų, kuriomis jį kaltino nukentėjusioji.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., teismas

NUSPRENDĖ:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nuosprendžio dalį, kuria R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2007-06-10 bei 2007-12-02 epizodai) ir 155 str. 2 d. (dėl visų nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų), panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

R. V. dėl aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.);

Bausmę R. V. sumažinti iki 5 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį kas mėnesį po 15 valandų neatlygintinai dirbti visuomenės labui;

Panaikinti R. V. paskirtų bausmių subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.

Nukentėjusiajai L. V. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.