- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-244-252/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- J. K., S. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-748-1055-2019 pagal ieškovų J. K. ir S. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. K. ir S. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti jiems teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą „Tvoros schemą (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti V. Š. per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypą (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių); atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neregistruotos stoginės, esančios ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje nuo joje esančių V. Š. daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) nuo spintos; 3) uždrausti V. Š. naudotis ieškovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,2230 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu ir garažu. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys šio sklypo ir (duomenys neskelbtini) dalys gyvenamojo namo, o atsakovei - (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) dalys namo ir garažas.
3. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra išviešinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atsakovė ir jos sūnus A. Š. nuolat šią tvarką pažeidinėja. Jie be ieškovų sutikimo naudojasi ir vaikšto žemės sklypo dalimi, kuri priskirta ieškovų asmeniniam naudojimui, bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir bendro naudojimo patalpose laiko asmeninius daiktus.
4. Nurodė, kad ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje yra teisiškai neįregistruota stoginė. Dar (duomenys neskelbtini) m. atsakovės sūnus išardė stoginės sieną ir išnešė bei paliko lauke ieškovų malkas, už ką buvo nubaustas administracine tvarka.
5. Atsakovė siekia naudotis dalimi stoginės, joje laiko savo įvairius daiktus, nors jokios teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi neturi. Ginčo stoginės buvimas sklype yra aptartas ieškovų žemės sklypo dalies ir namo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje.
6. Ieškovai nori jiems priklausančią žemės sklypo dalį atriboti pastatydami 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus, tam, kad galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kad apsaugoti savo turtą, išvengti ginčų su atsakove ir jos artimaisiais. Tvora, kuri yra nesudėtingas I grupės statinys, būtų statoma pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą schemą. (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo statyti tvorą, tačiau jo negavo.
Šalies argumentai
7. Ieškovų teigimu, atsakovė bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esančią šalia gyvenamojo namo, yra užkrovusi statybinėmis atliekomis. Ji bendro naudojimo koridoriuje, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), yra pastačiusi didelę spintą dėl ko yra apsunkintas patekimas į ieškovų patalpas. Į reikalavimus atlaisvinti patalpas atsakovė nereaguoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-11-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino J. K. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą „Tvoros schemą (duomenys neskelbtini)“. Įpareigojo atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neregistruotos stoginės, esančios 0,2230 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), nuo joje esančių V. Š. daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) nuo spintos. Priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 207,5 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei 1590,75 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Priėmė ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovei atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypą (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini)) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų solidariai atsakovės naudai 62,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 18,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino ieškovams 14 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-01-17.
9. Teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) nustatytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre, D. ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria N. pardavė, o ieškovai nupirko aptartą žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį, nurodyta, kad pagal sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pirkėjams nuolatiniam naudojimui suteikiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat laiptinė, vedanti iš rūsio.
10. Teismas įvertinęs (duomenys neskelbtini) metų R. V. tyrinėjimo įmonės parengto žemės sklypo plano duomenis, liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) R. V. paaiškinimus, konstatavo, kad gyvenamojo namo dalis – garažas (indeksai plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklauso nuosavybės teise ieškovams, o atsakovei priklauso kitas garažas, kuris yra registruotas, kaip atskiras daiktas, plane pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pasisakė, kad bylos duomenimis ir liudytojų J. V. bei R. V. paaiškinimais, nustatytina, kad teisiškai neįregistruotos stoginės plotas negali būti įskaičiuojamas į pastato užstatytą plotą, tačiau jis įskaičiuojamas į sklypo užstatytą plotą.
11. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad teisiškai neįregistruota stoginė yra jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, nes pagal (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) R. V. sudarytą žemės sklypo planą, sklypo dalis, priskirta bendram naudojimui ir pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra sklypo užstatyto ploto dalis ir sudaro 311 m² (143+168). Tai patvirtina ir ieškovų į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) J. D. parengtas pastato planas. Iš šių planų duomenų galima spręsti, kad stoginė yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini). Kartu teismas nesutiko ir su atsakovės argumentais, kad vien ta aplinkybė, kad stoginė yra bendro naudojimo žemėje, suteikia jai teisę naudotis šio statinio dalimi.
12. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovės turima namo dalis yra (duomenys neskelbtini), kas sudaro 102,52 m² nuo užstatyto 233 m² ploto, o jai priklausantis garažas - 41 m², viso 143,52 m² plotas, vertino kad atsakovė, naudodamasi savo namo dalimi (102,52 m² užstatyto sklypo ploto) ir jai šiuo metu asmenine nuosavybės teise priklausančiu garažu (kuris (duomenys neskelbtini) metų plane buvo įskaičiuotas į (duomenys neskelbtini) indeksu pažymėtą plotą), kurio plotas yra 41 m², savo teisę pagal nustatytą naudojimosi tvarką naudotis bendro naudojimo žemės sklypo 143 m² dalimi pilnai įgyvendina, todėl pagrindo pripažinti jai teisę naudotis dar papildomu ~ 15 m² plotu, kurį užima pusė teisiškai neįregistruotos stoginės, neatitiktų naudojimosi tvarkos ir (duomenys neskelbtini) metų plane nurodytų duomenų. Teismas pažymėjo, kad pridėjus nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį susidarytų situacija, kad atsakovė bendrai naudotųsi 1 403,52 m² ploto sklypo dalimi (102,52+41+49+1196+15), nors ji nuosavybės teise valdo 1 388 m².
13. Teismas nustatė, kad ieškovams priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis sudaro 130,48 m² užstatyto žemės sklypo ploto, o pagal (duomenys neskelbtini) sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, jie turi teisę nuolatinai naudotis, valdyti ir disponuoti 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), tad 130,48 m² šio ploto sudaro gyvenamojo namo užstatyto ploto dalis bei likusi 37,58 m² dalis, kas teismo vertinimu kaip tik ir sudaro sklypo dalį, kurioje yra teisiškai neįregistruota stoginė.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir nuosavybės teise turimą sklypo dalį atsakovė neturi teisinio pagrindo naudotis teisiškai neįregistruotos stoginės dalimi, kadangi stoginė nors ir yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), tačiau jos plotas neįeina į pagal nustatytą naudojimosi tvarką priskirtą plotą naudotis atsakovei. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tvoros pastatymas pagal ieškovų pateiktą schemą pažeis jos teises užkertant jai kelią naudotis jai priklausančiu daiktu, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturtės sutikimo pastatyti ginčo sklype tvorą laikė pagrįstu.
15. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimą dalyje dėl statybinių medžiagų pašalinimo iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), atsakovė įvykdė, todėl 2019-10-17 šio reikalavimo atsisakius, šią civilinės bylos dalį nutraukė.
16. Teismas konstatavo, kad V. Š. neturi teisinio pagrindo naudotis teisiškai neįregistruota stogine, todėl privalo atlaisvinti jos dalį nuo savo daiktų.
17. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų, teismas nustatė, kad bendro naudojimo patalpoje - koridoriuje, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini) stovi 2 m² ploto atsakovės spinta. Kadangi atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jai turi būti suteikiamas prioritetas naudojantis bendro naudojimo patalpa, jeigu tai trukdo kitiems bendrasavininkams, todėl naudojimo tvarkoje nenustatytą, bet pagal atsakovės nurodytą žodinį susitarimą su ankstesniais bendraturčiais dėl spintos laikymo bendro naudojimo patalpoje, teismas laikė ieškovams neprivalomu ir sprendė, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančią spintą iš bendro naudojimo patalpos yra pagrįstas ir tenkintinas.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra tinkamai sudaryta, patvirtinta ir viešajame registre įregistruota galiojanti sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurios nuostatos draudžia be kito bendraturčio sutikimo naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, laikė, kad ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovei naudotis ieškovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu yra perteklinis, nes toks draudimas jau nustatytas aukščiau paminėtą, įstatymo galią šalims turinčia sutartimi, todėl šį reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-06 sprendimo dalį, kuria nutarta pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorą pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą „Tvoros schemą (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti V. Š. per mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neregistruotos stoginės, esančios 0,2230 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), nuo joje esančių V. Š. daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) nuo spintos“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti iš ieškovų visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vertindamas liudytojų parodymus buvo šališkas ir juos ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturi teisės naudotis teisiškai neįregistruotos stoginės (malkinės) dalimi. Pažymi, kad ieškovai nesąžiningai teigė, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra teisiškai neįregistruota stoginė (malkinė), priklauso jiems. Šį faktą jie įrodinėjo pateikdami (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą bei (duomenys neskelbtini) J. D. sudarytą bendraturčių žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą (parengtą ieškovo iniciatyva), kurie akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos bei (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės bei D. ir K. N. nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl šiais dokumentais negalima vadovautis.
22. Atkreipia dėmesį, kad ieškovų pateiktas planas yra nelogiškai nuspalvintas, tuo nepažymint ir nekeičiant sklypo ploto priklausomybės fakto. Liudytojas K. N. pripažino, kad planą jam perdavė buvusi savininkė R. Š., gavęs jį - garažą ir stoginę žalia spalva nuspalvino jis, kas pagrindžia ieškovų nesąžiningumą procese. Kita vertus, N. parduodant šį turtą (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tas pats planas, kuriame jokių spalvinimų neegzistuoja, o ginčijama stoginė (malkinė) niekaip nėra priskirta kokiu nors kitokiu būdu tik ieškovams.
23. Apeliantės įsitikinimu, ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė neturi teisės naudotos teisiškai neįregistruota stoginės (malkinės) dalimi.
24. Apeliantės nuomone, faktą, kad ji turi teisę naudotis teisiškai neįregistruota stogine patvirtina tai, jog stoginė (malkinė) yra pastatyta bendro naudojimo žemėje. Kas atitinka (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) R. V. planą ir (duomenys neskelbtini) nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
25. Be to, apklausti liudytojai P. B., K. ir D. N., kurie yra buvę ginčo turto savininkai, pripažino, jog neįregistruota (stogine) malkine buvo naudojamasi bendrai. Šį faktą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. Š.
26. Visų pirma, teismas skaičiuodamas užstatymo plotą nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) m. kadastrinių matavimo duomenimis bei laikė, jog gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 233 m². Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) m. kadastrinių matavimų duomenys negali būti taikomi, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) m., kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, daug kas keitėsi. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) m. kadastrinių matavimu atlikimo metu kaip atskiras daiktas nebuvo įregistruotas garažas, kuris pagal (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi tvarką, pirkimo - pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žymimas indeksais (duomenys neskelbtini), dar buvo bendro naudojimo patalpa. Ši faktą patvirtino ir byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) R. V.. O iš byloje esančių pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. kadastrinių matavimų duomenys, kuriais nustatyta, jog gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 233 m² niekur nefigūruoja.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas, nepagrįstai laikė, jog atsakovė naudojasi (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotu. Tai, jog atsakovei priklauso 177,57 m² gyvenamojo namo, patalpų ploto, kas sudaro (duomenys neskelbtini) viso gyvenamojo namo patalpų ploto, dar nereiškia, jog atsakovei priklauso (duomenys neskelbtini) (102,52 m²) gyvenamojo namo užstatyto ploto, kadangi gyvenamojo namo plotai yra išsidėstę per kelis aukštus.
28. Nurodo, kad faktinį ginčo šalims tenkanti užstatytą gyvenamojo namo plotą apskaičiavo (duomenys neskelbtini) R. V., kuris nustatė, jog atsakovė naudojasi 88 m² gyvenamojo namo užstatymo plotu, tačiau teismas šiuos skaičiavimus ignoravo. Prie šio gyvenamojo namo užstatymo ploto pridėjus priklausančio garažo plotą - 41 m² bei atsakovės faktiškai naudojamą stoginės (malkinės) dalį (14 m²) akivaizdu, kad atsakovė naudojasi 143 m² žemės sklypo dalies plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), užstatymo plotu.
29. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) R. V. sudarytą žemės sklypo planą sklypo dalis, priskirta bendram naudojimui ir pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra sklypo užstatyto ploto dalis ir sudaro 311 m², t. y. visa 0,2230 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) yra užstatyta, tačiau teismas šį faktą taip pat ignoravo.
30. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, jog į užstatytą žemės sklypo plotą (311 m²) įsiskaičiuoja: gyvenamojo namo užstatytą plotą taikė (duomenys neskelbtini) m. kadastrinių matavimų duomenis ir laikė, jog nustatyta, kad šis plotas sudaro 233 m²; atskirai registruoto garažo plotas 41 m²; teisiškai neįregistruotos stoginės plotas (anot teismo ~ 30 m², nors faktiškai 29 m²). Apeliantės įsitikinimu, atlikus matematinius veiksmus, gaunamas rezultatas 7 m² (311-233-41-30=7), kurį teismas turėjo įvertinti ir pašalinti atsiradusius prieštaravimus, kas ir atskleidžia teismo pasirinktą neteisingą ginčo šalims priklausančio sklypo dalių skaičiavimo būdą.
31. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo suteikti ieškovams teisės be jos sutikimo statyti tvorą, taip užkertant jai teisę patekti į šį objektą bei nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlaisvinti dalį užimtos teisiškai neįregistruotos stoginės (malkinės).
32. Apeliantės vertinimu, teismas tenkindamas ieškovų reikalavimą iš bendro naudojimo koridoriaus atsakovės spintos pašalinimo ignoravo buvusių namo dalies savininkų paaiškinimus, jog bendro naudojimo koridoriuje, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini) stovėjusi atsakovės spinta niekada jiems netrukdė, kaip ir netrukdo patekti į ieškovams priklausantį sandėliuką. Juolab, kad ji stovėjo koridoriuje dar iki ieškovams įsigyjant šį turtą.
Atsiliepimas
33. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
34. Nurodo, kad ginčo Žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo pardavimo sutarties 2.2 punkte aptarta, jog įgytoje žemės sklypo dalyje yra neregistruotos stoginės (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) sutartyje, kurios pagrindu ginčo nekilnojamojo turto dalį įgijo apeliantė nėra jokių sąlygų ir nuorodų, kad jos įgytoje žemės sklypo dalyje teisiškai neįregistruotus statinius. Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, jei parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, <...> sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje nėra aptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, <...> perėjo žemės sklypo pirkėjui.
35. Atsikirsdami į apeliacinio skundo argumentus dėl vadinamojo nuspalvinto žemės sklypo plano, ieškovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini), atsakingas už žemės sklypų (duomenys neskelbtini), R. V. patvirtino, kad vadinamasis nuspalvintas žemės sklypo planas atitinka žemės sklypo planą, esantį VĮ Registrų centras, o tai, kad planas yra nuspalvotas neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip neįtakoja jo teisinės galios. (duomenys neskelbtini) J. D. planą parengė pagal Nekilnojamojo turto kadastre registruotą žemės sklypo planą ir vadovaudamasis oficialiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis.
36. Pažymi, kad tiek gyvenamasis namas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tiek garažas, apeliantės valdomas asmeninės nuosavybės teise yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog apeliantė gali naudotis visu gyvenamuoju namu arba ieškovai turi teisę naudotis apeliantės garažu.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus apeliantei teisę naudotis stogine, ji įgys daugiau naudojamo ploto, nei valdo asmeninės nuosavybės teise ir daugiau nei jai priklauso pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Tad apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas argumentais dėl kurių sprendime nėra pasisakyta.
Šalies argumentai
38. Apeliantė nurodydama, kad tarp jos ir N. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, patvirtinta notariškai ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau nutyli, kad lygiai taip pat yra galiojantis ir teisiškai įpareigojantis ir (duomenys neskelbtini) sutarties 3 punktas, kuriame nurodyta, jog šalys pareiškia, jog supranta, kad patekti į kitos šalies aukščiau nurodytą valdomą, naudojamą ir disponuojamą žemės sklypo dalį galima tik esant kitos šalies sutikimui. Apeliantė ir šio punkto pagrindu negali naudotis žemės sklypo dalimi, užimta teisiškai neregistruotos stogines.
39. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamojo namo ir garažo užstatytas plotas apskaičiuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neteisingai. Sutinka su teismo atliktais skaičiavimais. Apeliantės teiginius, kad jei gyvenamojo namo plotai yra išsidėstę per kelis aukštus, todėl turimos nuosavybės dalies kriterijus neteisingai atspindi užstatyto žemės sklypo dalį, laiko nelogiškais, nes tokiu atveju bendraturtis, besinaudojantis patalpomis esančiomis ne pirmame aukšte negalėtų pretenduoti į bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, užimtą statiniu.
40. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) R. V. yra parengęs ginčo žemės sklypo ploto paskaičiavimą, o ne planą, kaip jį įvardija apeliantė. Šis paskaičiavimas atliktas nesivadovaujant Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o laikant, kad gyvenamasis namas šalims priklauso lygiomis dalimis. Jame nėra nurodyta, jog apeliantė naudojasi 88 m² gyvenamojo namo užstatymo plotu.
41. Mano, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantė turi pakankamai jai priskirtų naudotis patalpų name, kuriose gali laikyti savo daiktus netrukdydama bendrasavininkams, o ankstesnių savininkų paaiškinimai dėl bendro naudojimo koridoriuje stovinčios atsakovės spintos neinformatyvūs ir nepatvirtina apeliantės argumentų. Tai, kad buvę savininkai stogine su atsakove naudojosi bendrai, naujų savininkų – ieškovų neįpareigoja, nes toks susitarimas nebuvo įformintas notariškai ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-06 sprendimo dalies yra išimtinai susiję tik su patenkintais ieškinio reikalavimais pripažinti ieškovams teisę statyti ginčo sklype tvorą ir dėl atsakovės įpareigojimo atlaisvinti dalį užimtos stoginės (malkinės) ir bendro naudojimo koridorių, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios sprendimo dalies.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, detaliai pasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų ir ginčo šalių pozicijos bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nesuponuoja išvadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo ar galimo šališkumo.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo iš K. ir D. N. (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė šio sklypo (duomenys neskelbtini) dalis ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis bei pastatą - garažą (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Be šių duomenų, fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 0,2230 ha, namo užstatytas plotas 233 m², atsakovei priklausančio garažo užstatytas plotas 41 m². (duomenys neskelbtini) sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal šią tvarką D ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini). Beje tokia tvarka nurodyta ir žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutarties 7.1 punkte. Atsakovė pagal šią tvarką nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovų su S. N. ir D. N. sudarytoje žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutartyje be kita ko nurodoma, kad pagal sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pirkėjams nuolatiniam naudojimui suteikiamos patalpos (viso 224,10 m² ploto), plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat laiptinė, vedanti iš rūsio. Sutarties 8.12 punkte nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, kad žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti pastatai – stoginės (duomenys neskelbtini).
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors stoginė ir yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje (plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)), tačiau jos plotas neįeina į plotą pagal nustatytą naudojimosi tvarką priskirtą naudotis atsakovei. Vertinimas, kad atsakovė neįrodė, jog tvoros pastatymas pagal ieškovų pateiktą schemą pažeis jos teises, užkertant kelią naudotis jai priklausančiu daiktu, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra teisingas ir pagrįstas bylos duomenų visuma.
47. Apeliantės argumentai dėl ieškovų nesąžiningumo teigiant, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra teisiškai neįregistruota stoginė (malkinė), priklauso jiems ir teikiant teismui nuspalvintą žemės sklypo planą, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skirtingai nei vertina ieškovai, ginčo malkinė stovi bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), o ne individualiam naudojimui priskirtoje sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) nereiškia ieškovų nesąžiningumo.
48. Ieškovai nedalyvavo bendraturčiams (duomenys neskelbtini) m. nusistatant naudojimosi sklypu tvarkos rengimo procese, o šią pareigą įgyvendina CK 4.81 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai bendraturčių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, kai susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. O jų subjektyvus vertinimas dėl žemės po malkine priskyrimui sklypo daliai pažymėtai indeksu (duomenys neskelbtini) buvo paneigta pirmosios instancijos teismo atliktu išsamia byloje surinktų duomenų analize.
49. Tai, kad ieškovams, buvęs namo ir sklypo dalies savininkas perdavė dviem spalvomis nuspalvintą žemės sklypo planą, bandydamas aiškiau atskirti naudotinas bendraturčių dalis, neturi jokios įtakos nagrinėjamam klausimui, nes ginčas sprendžiamas pagal oficialius Nekilnojamojo turto registre ir kadastrinėje šio nekilnojamojo turto objekto byloje esančius duomenis. Tad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, toks plano nuspalvinimas jokios teisinės įtakos neturi, nes teismas vadovavosi paminėtais oficialiais duomenimis, o ne savo nuožiūra ir supratimu buvusio savininko atliktais žymėjimais plane.
50. Aplinkybė, kad ieškovų su buvusiais savininkais sudarytoje ginčo turto dalies pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodytas gyvenamojo namo užstatymo plotas jokios reikšmės, sprendžiamam klausimui neturi ir nesusiaurina ieškovų teisių į dar (duomenys neskelbtini) priskirtą bendro naudojimo žemės sklypo ploto dalį.
51. Apeliantės įsitikinimas, kad vien tai, jog malkinė stovi bendro naudojimo žemėje, nesudaro pagrindo ignoruoti žemės sklypo plano duomenis ir (duomenys neskelbtini) nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarymo metu bendraturčių susitarimus apie konkretų kiekvienam bendraturčiui priskirtiną bendro naudojimo žemės sklypo dalių plotą. Šiuo aspektu sutiktina su atsiliepimo argumentais, kad vadovaujantis atsakovės pozicija, ginčo šalys galėtų naudotis ir kitais nekilnojamojo turto objektais (namu, garažais), kurie yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, neatsižvelgdamos į notariškai patvirtintą susitarimo apie priskirtinus žemės sklypo dalių plotus turinį, ir į Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatytas kiekvienam savininkui priklausančias tokių objektų dalis.
52. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, atlikdamas skaičiavimus dėl ginčo šalims tenkančių bendro naudojimo žemės sklypo dalių ploto, rėmėsi pasenusiais, neaktualiais kadastrinių matavimų duomenimis. Pirmiausia, teismas ne tik vertino į bylą pateiktą ginčo nekilnojamųjų objektų kadastrinę medžiagą, bet ir vadovavosi galiojančiais bei nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir jame išviešinta bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.
53. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose yra fiksuoti esminiai ginčui aktualūs duomenys, apie šalių valdomo turto dalis, žemės sklypo plotą, užstatymo plotą, bendraturčių įregistruotų susitarimų dėl naudojimosi tvarkos turinį ir kita. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Apeliantė neteikė įrodymų, kad yra nuginčijusi šių duomenų teisingumą, todėl teismas pagrindo jais nesivadovauti neturėjo, kaip ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovaudamas atsakovės iniciatyva (duomenys neskelbtini) parengtais nesiremiant Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skaičiavimais. Kita vertus, būtina pažymėti, kad konkretaus nekilnojamojo turto registro duomenys kinta nuo tam tikrų juridinių faktų įregistravimo. Todėl priešingai nei vertina apeliantė negalima teigti, kad juose fiksuoti duomenys aktualūs tik (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui.
54. Pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasirinkti kitus (ginčo šalių turimos nuosavybės dalių ir priskirtų konkretiems bendraturčiams ploto žemės sklypo dalių iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, užstatymo plotų) kriterijus, vertindamas ar bendro naudojimo žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) esanti malkinė stovi ieškovams priskirtoje 0,0168 ha dalyje, ar atsakovei priskirtoje 0,0143 ha ploto žemės sklypo dalyje iš bendro 0,0311 ha šios sklypo dalies ploto, nėra. Atsakovės vertinimas, kad skaičiavimai dėl valdomų nekilnojamųjų objektų dalių, užstatyto ploto, priskirtinų atskirų plotų bendrasavininkiams dalys iš plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) sklypo dalies, yra neteisingi, laikytinas deklaratyviu, nes šie skaičiavimai atitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše fiksuotą, ginčo išsprendimui, reikšmingą informaciją, bei nesudaro pagrindo nei vienai ginčo šaliai įgyti daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą nei joms priklauso nenuginčytais išviešintais duomenimis.
55. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė (duomenys neskelbtini) dalių procentinę išraišką bei laikė, kad atsakovė naudojasi tokių dalių gyvenamojo namo užstatymo plotu. Apeliantė painiodama šią kategoriją su namo atskirų patalpų plotų suma, vertina, kad jos valdomas užstatytas plotas neturi atitikti registrų centro nustatytų valdomo namo dalių ((duomenys neskelbtini)). Kaip jau minėta, kiekvienos bendrasavininko dalys aritmetinė išraiška yra nustatytos ir aiškios, jos išviešintais registro duomenyse, todėl apskaičiuotos procentinės išraiškos pagal šį matmenį, negali pakeisti nei subjektyvus savininko vertinimas, nei jo iniciatyva atlikti (duomenys neskelbtini), kuris nesivadovauja pirmiau aptartais išviešintais duomenimis, skaičiavimai.
56. Priešingai nei vertina apeliantė teismo atlikti paskaičiavimai tik patvirtina, kad šiai dienai ji savo teisę pagal nustatytą bendraturčių naudojimosi tvarką naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi įgyvendina pilna apimtimi ir neįskaičiavus į šią dalį, 15 m² žemės ploto, t. y. pusės malkinės užstatymo ploto, o ieškovų dalis tokiu atveju nepadidėja. Kas reiškia, kad abi ginčo šalys tokiu būdu naudosis tokia žemės sklypo ir statinių dalimi, kuri jiems nustatyta Nekilnojamojo turto registro duomenis ir bendraturčių sutarimu notariškai patvirtinta ir įregistruota naudojimosi tvarka.
57. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir į bylą pateiktą ieškovų tvoros schemą, teismas vertina, kad pripažinus J. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Š. sutikimo pastatyti sklype tvorą pagal jų schemą, atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei padės šalims išvengti ateityje konfliktinių situacijų.
58. Ginčo tarp šalių, kad gyvenamojo namo patalpa - koridorius, pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo ir jame stovi atsakovės spinta, nėra.
59. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad spinta bendro naudojimo koridoriuje pastatyta dar iki apeliantams tampant ginčo turto sklypo bendraturčiais, ar, kad ankstesni ieškovų namo ir sklypo dalies savininkai nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, nepatvirtina, jog ieškovai turi pareigą laikytis žodinio ar konkliudentiniais veiksmais ankstesnių savininkų išreikšto susitarimo/pritarimo dėl tokio bendro naudojimo patalpos apsunkinimo.
61. Apeliantės įsitikinimas, kad spinta netrukdo ieškovams tinkamai realizuoti nuosavybės teises į jų turto dalį, nesudaro pagrindo ieškovų reikalavimo pašalinti šį objektą iš bendro naudojimo patalpos, atmesti kaip nepagrįsto. Nei vienam iš bendraturčių naudojantis bendra nuosavybe negali būti suteiktas prioritetas. Priešingai, turi būti užtikrintas netrukdamos ir laisvas naudojimasis bendro naudojimo patalpomis, pašalinant visas kliūtis, trukdančias ar galinčias trukdyti naudotis tiek bendrąją daline, tiek asmenine nuosavybe. Todėl ieškovams nesutinkant, kad pakankamai didelių gabaritų spinta stovėtų bendro naudojimo koridoriuje, atsakovė pagrįstai įpareigota teismo sprendimu ją pašalinti.
62. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, ieškovų teisę be bendraturtės sutikimo statyti tvorą, įpareigodamas atlaisvinti ginčo stoginę (malkinę) bei bendro naudojimo koridorių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. ]
64. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
65. Į bylą pateikti įrodymai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas S. K. patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias ieškovo išlaidas, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovo naudai priteisia iš atsakovės pilna apimtimi (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.