- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3380-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34222-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskiriant 9 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėn. laisvės apribojimo;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį paskiriant 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šią bausmę subendrinus su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 16 d., apie 23.30 val., negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną L. L., t. y. nutempęs ją nuo stalo ant žemės, gulinčiai įspyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, gulinčiai lovoje L. L. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, taip padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairėje pakaušio pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, ir parodė, kad mamą sumušė po to, kai atėjo kaimynas į namus ir jos ieškojo, o mamos nebuvo namie, nes ji buvo išėjusi nakvoti į negyvenamą namą. Taip mama padarė, nes bijojo jo išgėrusio. Dėl to jis supykęs ten nuėjo ir radęs mamą sudavė smūgius. Kai parėjo namo, tai namuose dar trenkė vieną kartą į pakaušį. Gailisi labai, kad taip padarė. Mamos atsiprašė, dabar gyvena kartu, sutaria su mama gerai. Prieš mamą daugiau nesmurtauja. Šiuo metu dirba pas ūkininką, auginu veršiukus. Dirba jau 3 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. L. kaltė be paties kaltinamojo parodymų yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 23.30 val. ją suduodamas smūgius koja į dešinį šoną, į nugarą ir į kairę veido pusę sumušė sūnus D. L.. Tokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Paaiškino, kad ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Jos sūnus D. L. taip pat buvo tą dieną namuose neblaivus, buvo išgėręs alaus. Jos sūnus turi neįgalumą, II grupę. Jis dažnai išgėręs būna agresyvus ir varo ją iš namų. Tą vakarą, apie 23.00 val., būnant namuose sūnus pradėjo prie jos kabinėtis. Todėl ji nuėjo į kaimynei priklausančią sodybą. Neužilgo atėjo ir jos sūnus D. L., klausė jos, ko ji čia guli, nutempė ją nuo stalo ir jai nugriuvus ant žemės pradėjo ją spardyti koja, suduodamas smūgius į dešinį šoną, į nugarą, į kairę veido pusę, į užpakalį ir į viršugalvį, sakydamas, kad ją apsvaigins. Viso jai jis sudavė 5 smūgius. Sudavęs smūgius jis ją parvarė namo. Namuose jis jai nuavė batus ir liepė gulėti, sakydamas, kad ji niekur neišeis. Tik atsigulus į lovą jai sūnus dešine ranka sudavė dar vieną smūgį į galvos sritį. Jai užsidengus užklotą ant galvos ir pradėjus rėkti jis pasitraukė nuo jos. Daugiau jis prie jos nebelindo. Dėl sumušimo ji patyrė fizinį skausmą, skauda nugarą, šoną, pečius ir dešinę veido pusę. (b. l. 1-2) Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. L. patvirtino savo duotus parodymus. (b. l. 21-25)
Specialisto išvadoje Nr. G2168/2018(02) nurodyta, kad L. L. minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairėje pakaušio pusėje padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti tiek nuo tiesioginio smūgio ranka ar spyrio. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 27)
Liudytojas M. N. parodė, kad dirba Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos seniūno pareigose. Prisimena, kad 2018 m. liepos 18 d. apie 10.00 val. dirbo seniūnijoje, savo kabinete. Į kabinetą atėjo jam puikiai žinoma (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja L. L.. Ją žino, kadangi prieš keletą metų teko lankytis šeimoje dėl smurto, kartu su policijos pareigūnais. Situacija šeimoje jam yra puikiai žinoma, kad sūnus D. L. smurtauja prieš motiną. Tą dieną ji atėjusi jam pradėjo pasakotis, kad negali ramiai gyventi savo namuose, kadangi bijo savo sūnaus, kuris smurtauja prieš ją, ją muša, terorizuoja. Taip pat moteris papasakojo, kad paskutinį kartą sūnus prieš ją smurtavo prieš dvi dienas, t. y. 2018 m. liepos 16 d., po ko naktimis nemiega namuose, tačiau ant moters atvirų kūno vietų ir veido jokių sumušimo požymių matyti nebuvo. Jis išklausęs ją iš karto apie tai informavo policijos pareigūnus. Apie D. L. žino, kad jis neturi jokio darbo vietos, nuolat vartoja alkoholį, pragyvena iš motinos. (b. l. 32)
2018 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-926/2018 nurodyta, jog D. L. VTPT prie SAM Kauno I TPS ne kartą buvo atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos; ekspertų išvadose nustatyta, kad D. L. konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (b. l. 78-79).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. L. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš savo motiną L. L. smurtą, ranka ir kojomis suduodamas jai smūgius į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis pats visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai dėl to, kokiu būdu buvo smurtauta, visiškai atitinka ir nukentėjusiosios duotus paaiškinimus. Specialisto išvada taip pat patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl veikos padarymo mechanizmo, sužalojimų lokalizacijos, skaičiaus ir kitų aplinkybių. Todėl veikos padarymo aplinkybės, nurodytos kaltinime teismui nekelia abejonių, nes yra visiškai įrodytos.
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis dar iki suduodamas pirmus smūgius motinai, nutempė ją nuo stalo, smūgių koja buvo suduotas ne vienas, vėliau jau partempęs motiną iš kaimyno namų į savo namus, smurtinius veiksmus tęsė. Tai patvirtina, kad kaltinamasis turėjo aišku tikslą smurtaudamas sukelti savo motinai fizinį skausmą ar net ją sužaloti, kas nagrinėjamu atveju yra nustatyta. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes aktyviais veiksmais tokiu pasekmių siekė.
BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 str. 2 d.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį D. L. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas du kartus taip pat už smurtinį nusikaltimą prieš savo motiną. Nors bausmę yra atlikęs, tačiau nauja nusikalstama veika yra padaryta teistumui neišnykus, yra nevedęs, dirbantis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, dėl ko įvertinus jam už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, tai paskirta bausmė privalės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi D. L., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų D. L. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nors anksčiau jis buvo teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, už ką jam buvo paskirta griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, jis šia bausmę jau yra atlikęs. Be to, kaltinamasis yra šiuo metu dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo motinos, kaip paaiškino, su ja šiuo metu gerai sutaria ir gyvena toliau kartu.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad D. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. L. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, bet nuo paskelbimo dienos panaikinti šia kardomąja priemone nustatyta įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. L., o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti visiškai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.