- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- I-561-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00196-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- DNSB „Dalgvista“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- N. Z., M. Z., V. P., A. P., S. Š., D. Š.
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ atstovui pirmininkui S. Š., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei R. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų N. Z. ir M. Z. atstovui advokato padėjėjui K. G.,
2013 m. birželio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Š. ir D. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-12 nutartimi (b. l. 28-30) priimtas pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ (toliau – ir pareiškėja) patikslintas skundas (b. l. 23-25) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Š. ir D. Š., kuriuo prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyrių koreguoti specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2004-10-07 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų - 4 butų savininkai, įsteigė Daugiabučių namų savininkų bendriją „Dalgvista“. Teigia, kad 2005-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių, kuria buvo sutarta, jog S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/362, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Mano, kad tokiu būdu namo bendrasavininkiai aiškiai apsitarė dėl kokių statybos darbų neprieštarauja kitiems namo bendrasavininkiams.
Pareiškėja teigia, kad 2005 metais namo bendrasavininkė N. Z. šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išpylė pamatus savo statomam namo priestatui, kurio statyba turėjo užstatyti kito bendrasavininkio A.P. buto langus. Namo bendrijai su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kurio vedėja L. M. nurodė, jog remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi N. Z. statomas ūkinis pastatas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų dėl atstumų nuo suformuoto sklypo ribų.
Pareiškėja paaiškina, kad 2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. M. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 objektui - Gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, kur nurodė, jog projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.
Teigia, kad 2013-01-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių su prašymu pakoreguoti Specialiuosius architektūros reikalavimus, kur būtų išbrauktas reikalavimas projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Šiame prašyme nurodė, jog 2012-04-27 pagal bendrijos prašymą buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai AR13-182 gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus (duomenys neskelbtini), projektui, tačiau pateikiant reikiamus dokumentus nepridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutarties ir 2005-04-18 taikos sutarties, kurios patvirtina, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai N. Z., V. ir A. P. bei D. ir S. Š. neprieštarauja vieni kitiems dėl namo priestatų statybos ir rekonstrukcijos darbų ir kad tokiu būdu laikytina, jog projektas faktiškai yra suderintas su pastato bendrasavininkiais.
Pareiškėja nurodo, kad 2013-02-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis architektas A. M. raštu nurodė, jog statinio rekonstravimui statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, jog pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti; tinkamu statytojo būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), pateikimas ir kad ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Teigia, kad tokiu būdu savivaldybės vyriausiasis architektas konstatavo, kad taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, todėl pagrindo koreguoti specialiuosius reikalavimus nėra.
Pareiškėja mano, kad Architektūros skyrius visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodė tokius reikalavimus, tokiu būdu visiškai nepagrįstai plečiamai aiškindamas ir taikydamas įstatymo normas. Teigia, kad įstatymas nekonkretizuoja, jog yra būtina pateikti projektinį pasiūlymą (tokį, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Taip pat teigia, kad toks suderinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl namo rekonstrukcijos darbų ir priestatų statymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriui 2005 metais analogiškiems namo bendrasavininkės N. Z. statybos darbams buvo tinkamas. Taip pat mano, jog ieškinys dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo tiesiog būtų paliktas nenagrinėtu, kadangi teismas jau kartą yra pasisakęs dėl to paties ginčo. Be to, nurodo, kad ir kreipusis į teismą ieškovai detaliai neprivalo konkretizuoti savo ieškinio reikalavimų, nurodant konkretų statybos atlikimo orientacinį laikotarpį ir pan., tiesiog teismui pateikiamas būsimų darbų eskizas, teismas sprendime irgi detaliai nenurodo, kokiems konkretiems statybos darbams ir kokiam orientaciniam laikotarpiui pripažįsta ieškovo teisę atlikti pastato statybos rekonstrukcijos ar priestatų statybos darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 37-39) į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjos pateiktu patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti pareiškėjos patikslintą skundą, kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja prašė pakoreguoti 2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. M. patvirtinus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 objektui - gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, išbraukiant reikalavimą - projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Prašymą motyvavo tuo, kad toks sutikimas jau yra duotas 2005-04-18 taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2013-02-04 atsakymu Nr. (21.11)-AR6-16 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų koregavimo“ informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo koreguoti specialiuosius reikalavimus, nes taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus būtinas pateikti bendraturčių sutikimas.
Atsakovė paaiškina, kad vienas iš privalomų dokumentų, norint gauti leidimą statinio rekonstravimui yra statinio bendraturčių sutikimas, kurį reikia pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), o pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teigia, kad tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimas kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti pateikimas. Mano, kad ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.
Atsakovė teigia, kad minėtoje taikos sutartyje įtvirtintas sutikimas yra tik abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką, nes jame nėra nurodytas nei planuojamų statyti priestatų aukštis, nei dydis, nėra pateikta jokių konkrečių būsimų statinių išmatavimų ir t. t. Mano, kad bendraturčių duotas sutikimas tik statyti priestatus be konkrečių detalių išmatavimų pateikimo, pažeis jų teises ir teisėtus interesus, todėl taikos sutartimi duotas sutikimas negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, norint rekonstruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 33-34) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikiami motyvai ir argumentai analogiški atsakovės atsiliepime pateiktiems motyvams ir argumentams.
Be to, tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. mano, kad kilo ginčas dėl civilinio proceso tvarka priimto teismo procesinio sprendimo, todėl pareiškėja turėjo teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl procesinio sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Teigia, kad minėtoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis nebuvo sprendžiami jokie konkretūs sprendiniai, kadangi iš esmės byloje buvo sprendžiamas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo klausimas. Nurodo, kad minėta taikos sutartimi šalys susitarė dėl neprieštaravimo, kad tam tikrus darbus atliktų kitas bendraturtis, tačiau jokiu būdu neįsipareigojo prisiimti kitų bendraturčių sprendimu atliekamų statybos darbų išlaidas, jeigu šie darbai yra susiję tik su tam tikrų bendraturčių pageidavimu pagerinti ar padidinti savo, o kartu ir bendrą, nuosavybę.
Teismo posėdžiu metu pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ atstovas pirmininkas S. Š. patikslintą skundą palaiko ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog N. Z. buvo siūlomi keli projektai, tačiau ji kiekvieną kartą žodžiu nurodydavo skirtingus reikalavimus, su ja neįmanoma susitarti dėl jokių daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dalgvista“ reikalų.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė R. S. atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą palaiko ir prašo šį patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų N. Z. ir M. Z. atstovas advokato padėjėjas K. G. atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą palaiko ir prašo šį patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja jokio projekto šiems asmenims nepateikė, todėl jie nežino, kokius konkrečius rekonstrukcijos darbus pareiškėja ketina atlikti, ar būtina tai daryti, iš kokų lėšų bus atliekami rekonstrukcijos darbai.
Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš esmės byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2013-02-04 atsakymo Nr. (21.11)-AR6-16 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų koregavimo“ (b. l. 16), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ 2013-01-07 prašymą (b. l. 15), kuriuo buvo prašoma koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 (b. l. 14), pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.
2004-10-07 įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Dalgvista“, kurios nariai A. P., V. P., D. Š. ir S. Š. 2012-10-20 narių susirinkime išrinko pirmininku S. Š., ką patvirtina 2004-10-07 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas (b. l. 7) ir 2012-10-20 DNSB „Dalgvista“ narių susirinkimo protokolas (b. l. 8).
2005-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (b. l. 10-11) civilinėje byloje Nr. C2-00563 patvirtinta 2005-04-18 taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), sudaryta tarp S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z., kuria nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2005-02-18 G. M. paslaugų įmonės sudarytą planą. Taip pat nustatyta, kad S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, be to, S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų.
2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. M. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 gyvenamo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, kuriuose statytojui DNSB „Dalgvista“ nustatyti reikalavimai: projektuoti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-177 patvirtintu detaliuoju planu, patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, sklypo planuose, sutartyje nurodytais apribojimais, projekto vadovui tiksliai nurodant apie jų ir norminių aktų išpildymą projekte ir DNSB „Dalgvista“ narių patalpų savininkų viešo aptarimo 2012-01-21 protokolu; projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.
Pareiškėja mano, kad 2005-04-18 Taikos sutartis yra pagrindas koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais, todėl teismo prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tai padaryti. Pareiškėja teismui nepateikė nei projekto, dėl kurio kreipėsi į atsakovę, nei projektų, kuriuos, kaip nurodė pareiškėjos atstovas, siuntė N.Z.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas), o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 straipsnio 18 punktas).
Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis 5 punktas numato, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamas ir statinio bendraturčių sutikimas. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Pagal 20 straipsnio 11 dalį Statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projekto, tvarkybos darbų projekto) rengimo tvarką, sudedamąsias dalis nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal šio Reglamento 6.4 punktą statinio techninis projektas – statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte; techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Pagal Reglamento 24 punktą techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir Darbo projektui parengti. Pagal Reglamento 8 priedo 5.6.4 punktą techninio projekto bendrąją dalį, be kita ko, sudaro priedai, tarp kurių ir žemės sklypo ar statinio bendrasavininkių sutikimai.
Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio mėn. 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2303-11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Minėta Taikos sutartimi buvo susitarta dėl šių statybos darbų:
- S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu;
- N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje;
- S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų.
Nagrinėjamu atveju reikalingas bendrasavininkių sutikimas gyvenamo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir teisės normų, nustatančių statinio bendraturčių interesų apsaugos vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise, principus, ir aktualios teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad šiuo atveju patvirtinta Taikos sutartis atitinka bendraturčių sutikimą, duotą bendrai teisei į statybą įgyvendinti, tačiau tai neatitinka bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams, statybos paskirčiai ir jos atlikimo orientaciniam laikotarpiui, t. y. neduotas sutikimas eskiziniam projektui, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ skunde nurodyti argumentai ir motyvai nėra pagrindas įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją koreguoti 2012-04-27 patvirtinus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Pareiškėjos skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Š. ir D. Š. dėl įpareigojimo koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.