Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-10-22 nutarimas panaikintas, o administracinė byla V. N. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-02 Palangos miesto savivaldybės administracija V. N. pagal ATPK 167 str. 1 d. surašė nutarimą už tai, kad jam išnuomotame valstybinės žemės sklype buvo vykdoma prekyba neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus laikinųjų įrenginių suderinimo, prilygstančio leidimui. V. N. kaip asmuo, kuriam valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso nuomos teise, privalėjo užtikrinti, kad komercinė veikla nurodytame sklype būtų vykdoma tik turint prekybai išduotą leidimą.

Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. apskundė.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-03-28 nutarimu V. N. skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-10-02 nutarimą bei administracinę bylą V. N. atžvilgiu nutraukė.

Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį ir priimti naują nutarimą - palikti galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012-10-02 nutarimą, kuriuo V. N. paskirta 50 litų bauda.

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai 2012-07-08 patikrinimo metu nustatė bei nuotraukomis ir tarnybiniu pranešimu užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdoma prekyba šerbetu iš laikinojo įrenginio. Prekybos faktą įrodo patikrinimo metu padarytos foto nuotraukos bei Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surašytas tarnybinis pranešimas ir liudijimai. Abejoti pareigūnų motyvais nėra pagrindo.

2012-07-24 M. N., V. N. sūnui, kaip įgaliotam asmeniui, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 318 dėl to, kad 2012-07-08 18.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdoma prekyba šerbetu neturit leidimo. 2012-08-29 buvo priimtas Nutarimas Nr. 318, kuriuo administracinė byla M. N. atžvilgiu yra nutraukiama, nes jis pateikė leidimus prekybai, išduotus V. N. vardu, todėl, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra išnuomotas V. N. ir būtent jis yra atsakingas už nelegalią prekybą. M. N. pripažino, kad buvo vykdoma nelegali prekyba šerbetu, tik pateikė faktus, nurodančius, kad atsakingas už šią veiklą yra V. N.. Nelegalios prekybos faktas nebuvo ginčijamas. Taip pat svarbu ir tai, kad V. N. neginčija fakto, kad norint prekiauti reikalingas leidimas, kuris pagal galiojančia nustatytą tvarką išduodamas tik žemės savininkui.

Pažymi, kad 2012-05-09 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S. B., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra patvirtinęs bei išdavęs leidimą keturiems laikiniems prekybos įrenginiams. Leidimo prekybai iš laikinojo įrenginio šerbetu Palangos miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi. 2012 metais pats V. N. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir gavo 4 leidimus prekybai, kodėl nesikreipė, kad gautų leidimą prekybai šerbetu, nėra aišku, nors jau 2013-03-25 pats V. N. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu, kad būtų išduotas leidimas prekybai šerbetu, o 2013-05-15 „Darbo grupė dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėjimo“ išdavė leidimą prekybai šerbetu, adresu (duomenys neskelbtini), ir tais metais prekybą šerbetu UAB (duomenys neskelbtini) V. N. sklype vykdė legaliai.

Akcentuoja, kad 2012-09-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 499 V. N. ir buvo surašytas būtent dėl prekybos iš laikinojo įrenginio šerbetu, kaip asmeniui, kuriam valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso nuomos teise. Todėl pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad komercinė veikla nurodytame sklype būtų vykdoma tik turint Palangos miesto savivaldybės išduotą leidimą prekybai, administracinė atsakomybė kyla V. N., kaip viešajame registre nurodytam žemės sklypo valdytojui.

Pasak apeliantės, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešosiose vietose“ taisyklių 1.2 punktuose nustatyta, jog taisyklės nustato bendruosius prekybos ir paslaugų teikimo Palangos miesto viešose vietose organizavimo reikalavimus, bei tai, kad taisyklių privalo laikytis visi juridiniai asmenys, kitos organizacijos, juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai ir fiziniai asmenys. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Leidimus prekybai Palangos miesto savivaldybės administracija nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomose (naudojamose) žemės sklypuose išduoda tik žemės sklypų savininkams bei valdytojams, bet ne prekiautojams, todėl, apeliatės manymu, pareiškėjo argumentas, jog administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas šerbeto pardavėjas yra atmestinas. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso Lietuvos Respublikai ir iki 2095 m. yra išnuomotas V. N..

Taip pat nurodo, kad 2012-03-29 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. T2-72 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ 5 punkto pastaboje nurodyta, kad nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomose (naudojamose) žemės sklypuose laikino prekybos ar paslaugų teikimo įrenginio suderintas projektas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi prilygsta leidimui. Nurodyta norma nurodo asmeniui, kurio nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomose (naudojamose) žemės sklypuose, vykdoma prekyba, pasirūpinti, kad veikla būtų vykdoma turint išduotą leidimą. Mano, kad V. N. nurodytos pareigos nevykdė, nesikreipė, jog būtų išduotas leidimas prekybai šerbetu, todėl jam 2012-10-02 Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu buvo paskirta 50 Lt bauda pagal ATPK 167 str. 1 d.

Apeliantė pažymi, kad V. N. buvo nubaustas būtent už Prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą, t.y. neužtikrinimą, kad tokia prekyba nebūtų vykdoma, jo valdomame žemės sklype. Pagal galiojančius įstatymus norint subnuomoti žemės sklypą prekybai, reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Neteisėtai suteikdamas vietą prekiauti, V. N. neužtikrino, kad tokia prekyba jo valdomame sklype nebūtų vykdoma. V. N. suteikdamas žemės sklypą prekybai be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo ir jos nekontroliuodamas, yra neteisėtos prekybos organizatorius, todėl privalo ir gali atsakyti pagal ATPK 167 str.

V. N. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-10-02 nutarimą ir V. N. atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 167 str. 1 d. nutraukti.

ATPK 167 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą.

V. N. 2012-09-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 499 pagal ATPK 167 str. 1 d., dėl to, kad 2012-07-08 18.25 val. (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo vykdoma prekyba iš laikinojo įrenginio (šerbeto šaldytuvo), neturint suderinimo (leidimo) su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, tokiu būdu V. N., būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininku neužtikrino, kad prekyba būtų vykdoma turint Palangos miesto savivaldybės išduotą suderinimą. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė 2012-03-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešose vietose“ taisyklių 6, 7, 7.1 punktų reikalavimus. 2012-10-02 nutarimu Palangos miesto savivaldybės administracija V. N. už pažeidimą, numatytą ATPK 167 str. 1 d., paskyrė 50,00 Lt dydžio baudą.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešose vietose“ taisyklių 6 punktas numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo negalima.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešose vietose“ taisyklių 7 ir 7.1 punktuose nurodyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) – leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešose vietose“ taisyklių po 5 punktu seka pastaba, kurioje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisė ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose nesudėtingo laikino statinio, laikino prekybos ar paslaugų teikimo įrenginio, pasivažinėjimo atrakciono (neregistruojamo potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre) įrengimo, nustatyta tvarka (1 priedas) suderintas projektas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi prilygsta leidimui. Darytina išvada, kad ši nuostata įpareigoja žemės nuomininką pasirūpinti, kad žemės sklype vykdoma veikla būtų vykdoma turint leidimą.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso Lietuvos Respublikai ir iki 2095 m. yra išnuomotas V. N.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent V. N. privalėjo prižiūrėti nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ir užtikrinti, kad jame vykdoma veikla būtų legali ir turėtų prekybai reikalingus leidimus.

Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvadą, kad pažeidimo padarymo subjektas (laikinai įrenginį pastatęs asmuo) byloje surinktais įrodymais nenustatytas, pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. N. organizavo ar vykdė prekybą jam nuomos teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto suderinimo (leidimo), institucija priėmusi skundžiamą nutarimą nepateikė. Pažymėtina, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas V. N. buvo surašytas už tai, kad jis, kaip žemės sklypo nuomininkas nevykdė pareigos užtikrinti, kad jo sklype vykdoma prekyba turėtų Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus laikinųjų įrenginių suderinimo, t.y. leidimo. Pažymėtinai ir tai, kad 2012-10-02 paaiškinime V. N. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdo lauko prekybos vietų nuomą fiziniams bei juridiniams asmenims. Taip pat nurodė, kad 2012-05-31 Palangos miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas 2012-05-31/1825/ATPS18-210 dėl leidimo išdavimo prekybos vietai (dėl kurio jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 499), tačiau atsakymas į prašymą per teisės aktuose numatytus terminus nebuvo gautas, todėl vertino tai, kaip savivaldybės sutikimą bei pritarimą prašymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu V. N., kaip vykdantis lauko prekybos vietų nuomą, privalėjo būti susipažinęs su Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis ir jų laikytis. V. N. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad savivaldybės buvo prašomas prekybos leidimas, patvirtina faktą, kad apie tokius leidimus V. N. žinojo, todėl privalėjo įsitikinti ar leidimas išduotas. Prekybos viešuose vietose taisyklių 5 dalis numato leidimo prekiauti ar teikti paslaugas išdavimo ir panaikinimo tvarką. Šio skyriaus 23 punkte nurodyta, kad asmuo gaudamas leidimą pasirašo, kad įsipareigoja laikytis Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų. Juolab, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos teigimu, 2012-05-09 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S. B., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra patvirtinęs bei išdavęs leidimą keturiems laikiniems prekybos įrenginiams. Leidimo prekybai iš laikinojo įrenginio šerbetu Palangos miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi. 2012 metais pats V. N. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir gavo 4 leidimus prekybai, kodėl nesikreipė dėl leidimo prekybai šerbetu, nėra aišku.

Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, jog byloje nenustatytas laikiną įrenginį pastatęs asmuo, neatleidžia V. N. nuo administracinės atsakomybės, nes būtent jis pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktų reikalavimus. V. N. paaiškinime nurodė, jog atsakymo į prašymą dėl leidimo išdavimo per teisės aktuose numatytus terminus negavo, todėl tai vertino, kaip savivaldybės sutikimą bei pritarimą prašymui. Todėl nors V. N. teigia, kad leidimo prekybai jis niekam nedavė, tačiau labiau tikėtina, kad V. N. manydamas, jog savivaldybė nepateikusi atsakymo į prašymą taip išreiškė savo sutikimą, leido savo žemės sklype vykdyti prekybą. V. N., kaip teisėtas sklypo naudotojas, kuriame buvo vykdoma minima prekyba, privalėjo imtis priemonių, kad užtikrinti tinkamų Prekybos viešosiose vietose taisyklių vykdymą. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2013-03-25 V. N. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu, kad būtų išduotas leidimas prekybai šerbetu, o 2013-05-15 „Darbo grupė dėl prekybos ir paslaugų teikimo privačiose valdose nagrinėjimo“ išdavė leidimą prekybai šerbetu, adresu (duomenys neskelbtini), ir tais metais prekybą šerbetu UAB „Šaltanosis“ V. N. sklype vykdė legaliai.

V. N. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 167 str. 1 d., įrodyta byloje esančių duomenų visuma, t.y. administracinėsteisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Prekybos viešosiose vietose taisyklės, V. N. paaiškinimas, liudytojų E. L. ir D. M. parodymai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Apeliacinis teismas, remdamasis aptartais įrodymais, pripažįsta įrodytu, kad V. N. pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 167 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-10-02 nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą:

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-10-02 nutarimą palikti nepakeistą ir V. N. skundo dėl šio nutarimo panaikinimo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.