Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., A. R., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti A. R. ir V. R. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. R. nuosavybės teisę į ½ dalį turto areštuoto antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktu Nr. S1b-94658.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04240 pagal 2017 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15213-991/2016 dėl 15 Eur skolos išieškojimo iš A. R. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolis 2017 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktu Nr. S1b-94658 areštavo skolininkei A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą sutuoktiniui V. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyriuje, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį LR CPK 736 straipsnyje numatyto procento pajamų dalies neviršijančios MMA. (v. b. l. 67-69). Tuo pačiu turto arešto aktu antstolis pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S1b-100777 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 86).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadinasi, dalis skolininkės sutuoktinio V. R. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, taip pat piniginės lėšos, esančios ar patenkančios į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą, priklauso ir skolininkei.

Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota (v. b. l. 33).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad jos yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi, darytina išvada, kad skolininkei A. R. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio V. R. nuolatinių išmokų, gaunamų po santuokos sudarymo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyriaus tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad, išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04240, skolininkei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinių išmokų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės sk., į. k. 191738576.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04240 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.