- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- e2-73-445/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitautika“
- Advokatai
- Sigita Černienė, Evelina Liutkutė
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“ atstovams advokatei Evelinai Liutkutei, G. R., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“ atstovams advokatei Sigitai Černienei, Ž. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitautika“ atstovui A. A., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“, juridinio asmens kodas 301742630, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RB Transport“, juridinio asmens kodas 302853473, trečiuoju asmeniu nurodant uždarąją akcinę bendrovę „Vitautika“, juridinio asmens kodas 175032244, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas yra pateikęs ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 9696,69 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas suteiks ieškovui vežimo paslaugas ir perveš 1620 dežučių po 3 kg šviežių voveraičių, iš viso 4860 kg (toliau - krovinys) iš Svetlaja g. 4, Kaluga, Rusijos Federacijos, į ieškovo sandėlius, esančius Pramonės g. 6 Varėna, Lietuva. Pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0006712 atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį laikantis siuntėjo nurodymų t. y. neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Krovinys buvo pakrautas 2015-09-23 Svetlaja g. 4, Kaluga, Rusijos Federacijoje, o 2015-09-25 19:38 val. pristatytas į ieškovo sandėlius. Pristačius krovinį, termometru buvo išmatuota temperatūra, esanti krovininio automobilio priekaboje, paaiškėjo, kad krovinys buvo gabenamas +11,7 laipsnių temperatūroje, t. y nesilaikant važtaraštyje nurodytos +2 - +4 laipsnių temperatūros, dalis pristatyto krovinio jau buvo sugedusi ir akivaizdžiai nebetinkama naudojimui. Šios aplinkybės, taip pat ir nustatyta temperatūra krovininio automobilio priekaboje, buvo pažymėtos važtaraštyje bei užfiksuotos nuotraukose. 2015-09-30 antstolės Audronės Muzikevicienės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad is krovinio 887,50 kg voveraičių yra sugedusios bei netinkamos naudojimui. Pagal RAB „Proflyga“ 2015-09-23 sąskaitą Nr. 113 krovinio vertė yra 48600,00 EUR, o 1 kg voveraičių - 10 EUR, todėl sugedusių voveraičių vertė yra 8875,00 EUR. 2015-10-06 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kuriaprašė nuostolių sumą, Iygią voveraičių vertei, iki 2015-10-15 surnokėti įieškovo atsiskaitomąją sąskaitą,tačiau atsakovas iki šiol patirtų nuostolių nepadengė. Ieškovas pretenzijoje taip pat nurodė, kad atsakovui nesumokėjus prašomos sumos iki 2015-10-15, bus kreipiamasi į teismą, taip patreikalaujama priteisti ne tik sugedusių voveraičių vertę, bet ir kitus patirtus nuostolius bei paskaičiuotas palūkanas. Ieškovas pateikėatsakovui 2015-10-19 pareiskimą bei 2015-10-21 patikslintą pareiškimą dėlpriešpriešiniųieškovo ir atsakovo reikalavimųįskaitymo, kuriais įskaitė atsakovoreikalavimą dėl apmokėjimo už suteiktas krovinių vežimo paslaugas į savo priešpriešinįreikalavimą dėlnuostolių atlyginimo, todėl šiuo ieškiniu prasoma priteisti isatsakovo nepadengtų nuostoliųsurna, kuri lygi9 696,69 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „RB Transport“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, atsakomybė už vežimo sutarties pažeidimą, taip pat ir krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, laikytina sutartine, bet ne deliktine atsakomybe. Pagal Konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio praradimą ar sugadinimą privalo įrodyti ieškovas. Šiuo atveju ieškovas UAB „Dariles“ privalo įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas neįrodo savo ieškinio reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad krovinys buvo gabenamas pažeidžiant CMR važtaraščio nurodymus, esant +11,7 laipsnių temperatūroje yra nepagrįstos. Visų pirma, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu būdu ir kokiu įrankiu buvo matuojama krovinio temperatūra jo pristatymo momentu. Antra, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie įrankio, kuriuo buvo matuojama krovinio temperatūra, privalomą patikrą. Taigi ieškovo nurodyti teiginiai apie tai, kad krovinys buvo gabenamas esant netinkamai temperatūrai, yra nepagrįstas. 2015 m. spalio 6 d. UAB „RB Transport“ buvo pateikta UAB “Dariles“ pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo. 2015 m. spalio 10 d. ieškovui UAB „Dariles“ buvo išsiųstas atsakovo UAB „RB Transport“ atsakymas į pateiktą pretenziją kartu su priedais. Ieškovui buvo nurodyta, jog sprendžiant ginčą dėl krovinio sugadinimo, atsakovas kreipėsi į UAB „Klaipėdos Netas“ nepriklausomų ekspertų-siurvejerių kompaniją, atliekančią krovinių/laivų inspektavimą ir žalų reguliavimą. Krovinys buvo apžiūrėtas dalyvaujant nepriklausomam ekspertui, ieškovo atstovui pačiai įmonės vadovei, bei atsakovo atstovui, taip pat įmonės vadovui. UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris surašė raportą. Šis raportas su priedais buvo pateiktas ieškovui UAB „Dariles“ su priedais kartu su atsakymu į pretenziją. Atsakymas į pretenziją su priedais buvo ieškovui įteikti tiek siunčiant dokumentus registruota pašto siunta, tiek elektroniniu paštu. Dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai. Jokios pozicijos dėl pateikto atsakymo į pretenziją ieškovas neišreiškė. Nepriklausomų ekspertų raportas yra galiojantis, su juo ieškovas buvo supažindintas. Krovinio apžiūros metu buvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės. Tyrimo metu nustatyta, jog krovinys gabenimo metu negalėjo sugesti. Vadovaujantis tyrimo išvadomis, krovinys - grybai, buvo netinkamai paruoštas transportavimui krovinio pakrovimo vietose Vladimire ir Kalugoje. Atliekant tyrimą taip pat buvo nustatyta, jog pagal auto-šaldytuvo, kuriuo buvo gabenamas krovinys, temperatūros išklotinę krovinio gabenimo momentu temperatūra buvo tinkama. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, esant akivaizdiems krovinio trūkumams, apžiūrėti krovinio kviečiami atitinkamų sričių specialistai. Tai gali būti siurvejeriai, avariniai komisarai, ekspertai, valstybinių įstaigų darbuotojai (pavyzdžiui, gydytojai-higienistai, veterinarijos tarnybų atstovai ir pan.), kurių išvadas ieškovas ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi pateikti teismui. Tuomet, kai krovinio gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę arba krovinio būklei nustatyti pasinaudojo nepriklausomų ekspertų, siurvejerių ar kitų specialistų paslaugomis ir tokio patikrinimo rezultatai užfiksuoti atitinkamame dokumente (eksperto išvadoje, siurvejerio ataskaitoje, krovinio patikrinimo akte ir pan.), tai tokio patikrinimo rezultatams prieštaraujantys įrodymai gali būti teismo priimti tik tais atvejais, kai žala nėra akivaizdi, ir tik tada, jei prekių gavėjas ne vėliau kaip per 7 dienas po patikrinimo, neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų, tinkamai pareiškė reklamacijas vežėjui. Vadovaujantis šia praktika, UAB „ Klaipėdos netas“ atliktas raportas turi aukštesnę įrodomąją galią šioje byloje negu kiti ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad nepriklausomų ekspertų išvada tokiu atveju yra vienas svarbiausių įrodymų, nustatant krovinio vertės sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas ieškiniu taip pat neįrodo žalos dydžio. Ieškinyje yra nurodoma, jog pagal antstolės Audronės Muzikevičienės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą užfiksuota, kad iš krovinio 887,50 kg voveraičių yra sugedusios bei netinkamos naudoti. Manytina, jog antstolio pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netinkama priemonė sugadinto krovinio kiekiui bei faktui įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodo, kad voveraitės, kurių kiekis sudaro net 887,50 kg, yra visiškai netinkamos naudoti. Antstolis dokumentu užfiksavo tik grybų svėrimo procesą. Visų pirma, šis ieškovo pateiktas įrodymas neįrodo, jog šaldytuve Nr. 4 buvo atsakovo UAB „RB Transport“ atvežti grybai, antra, neįrodo, jog darbuotojai netinkamus grybus atrinko būtent iš UAB „RB Transport“ atvežto krovinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog antstolio kompetencija neapima grybų kokybės vertinimo. Ieškovas ieškiniu remiasi CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, kuri nurodo, jog jeigu krovinio dalis prarasta, tai proporcingai nuostolio dydžiui turi būti kompensuojamas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos, ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susiję išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, Dalinis krovinio praradimas yra tuo atveju, kai prarandama dalis krovinio (kiekybinis kriterijus), o kita jo dalis pristatoma. Krovinio sugadinimas yra krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą. Tai yra kokybinis (ne kiekybinis) kriterijus. Taip krovinio sugadinimas atskiriamas nuo krovinio dalies praradimo, susijusio su jo kiekiu, mase ar tūriu. Ieškovo nurodomas CMR konvencijos 23 straipsnis reglamentuoja kompensacijų sumas, kai krovinys buvo prarastas. Tuo tarpu ieškovas ieškinį atsakovui reiškia dėl krovinio dalies sugadinimo. Taigi ieškovo reikalavimai dėl muitų rinkliavos, mokesčių ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, yra negalimi.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitautika“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir paaiškino, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu 2015-09 sudarė transporto užsakymą Nr. 339, pagal kurį trečiasis asmuo kaip faktinis krovinio vežėjas pervežė krovinį - šviežius grybus iš Rusijos į Lietuvą. Krovinys buvo kraunamas dalimis, pirmoji dalis krovinio pakrauta 2015-09-22 Vladimiro mieste, likusi dalis - 2015-09-23 Kalugos mieste ir iškrauta 2015-09-24 Varėnoje. Iškrovimo metu CMR važtaraštyje padaryta žyma „Atvežta produkcija +11,7 °C temperatūros (matosi sugedusios voveraitės) 2015-09-25“. Trečiasis asmuo nedelsiant įvykio tyrimui pasamdė siurvejerį UAB „Klaipėdos Netas“, kuris 2015-09-26 apie 18 vai. atvyko į gavėjo sandėlį, atliko nurodyto krovinio apžiūrą ir ištyrė įvykio aplinkybes. Siurvejeris UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo metu nustatė, kad grybų kokybės pažeidimai nėra susiję su pervežimu, t.y. geros kokybės voveraitės negalėjo sugesti šio pervežimo metu. Vadovaudamasis surinktais įrodymais ir atlikto tyrimo išvada, siurvejeris UAB „Klaipėdos Netas“ padarė išvada, kad šie grybai buvo drėgni ir netinkamai paruošti transportavimui pakrovimo vietose Vladimire ir Kalugoje. Taip pat, ieškinyje nurodoma, kad vežėjas, priimdamas krovinį, važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio išorinės būklės jo priėmimo vežti momentu, kas, anot ieškovo, laikytina, jog krovinys priimtas nesugedęs. Prie ieškinio pridėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašant iškrauto ir jau iš dalies perrinkto krovinio defektus nurodoma, kad dalis grybų pilkšvos spalvos, kitos sutrupėjusios arba šlapios ir visiškai minkštos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vežėjo pareiga patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę sietina tik su išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 227/2012). Iš dokumentų matyti, kad krovinys buvo sukrautas į 1620 medinių dėžių po 3 kg, dėžės sudėtos ant 18 medinių padėklų. Taigi vežėjo pareiga patikrinti krovinio išorinę būklę apsiriboja tik grybų, esančių padėklų viršuje, vizualiu ir aiškiai matomų jų savybių patikrinimu. Vairuotojas nėra ekspertas ir jokiais teisės aktais nėra įpareigotas tikrinti krovinio - grybų išorinę būklę juos perrinkdamas, liesdamas rankomis ar kitomis papildomomis priemonėmis. Ta aplinkybė, kad vairuotojas krovinio priėmimo metu vizualiai patikrinęs viršutinius padėkluose pakrautus grybus ir nenustatęs jų trūkumų, nieko nepažymėjo važtaraštyje, nereiškia, kad grybai priimti nesugedę visos apimties. Vežėjas netikrino ir neturi pareigos tikrinti padėklų viduje esančių grybų, kuriuos įmanoma apžiūrėti tik atidengus. Nustatyti grybų defektai - drėgnumas, minkštumas - gali būti nustatyti tik liečiant grybus rankomis, juos perrenkant ar naudojant specialias priemones jų drėgnumui nustatyti, tai nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turėjo patikrinti ir pastebėti vykdydamas CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas dėl krovinio išorinės būklės kontrolės. Vežėjo atsakomybė - kai krovinys vežimo metu sugadinamas - reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Pagal minėta transporto užsakymą vairuotojas tik privalo stebėti pakrovimą/iškrovimą ir užtikrinti, kad krovinys atitiktu išrašus CMR važtaraščiuose ir krovinio pervežimo sutartyje. Tačiau pareiga įvykdyti krovimo darbus trečiajam asmeniui niekur nėra numatyta. Dėl to pripažintina, kad krovinį pakrovė pats siuntėjas. Ši aplinkybė vertinama kaip ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo.
Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, jog ieškinyje tvirtinama, kad krovinys sugedo transportavimo metu neužtikrinus tinkamo temperatūros režimo (+2°C / +4°C.) Siurvejeriui UAB „Klaipėdos Netas“ buvo pateikta vežėjo transporto priemonės-refrižeratoriaus šaldytuvo termograma, iš kurios turinio matyti, kad temperatūrinis režimas viso pervežimo metu, t.y. nuo 2015-09-23 iki 2015-09-25, svyravo +3.6°C/+5.2°C ribose. Nežymus termogramos duomenų svyravimas (nuo +4°C iki +5°C) sietinas su šaldymo agregatų veikimu, kas yra normalus šaldymo agregatų veikimo procesas.Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonei - šaldytuvui visai neseniai, t.y. 2015-08-11, yra išduotas ATP sertifikatas, kuris reiškia, kad transporto priemonė yra patikrinta ir atitinka reikalavimus greitai gendančių maisto produktų gabenimui, todėl abejoti šaldytuvo termogramos duomenimis nėra jokio pagrindo.Ieškovo pateikti argumentai apie +11,7 °C temperatūrą vertintini kritiškai, nes nėra aišku, kokiu būdu buvo pamatuota temperatūra, kokia priemone matuota, ar ta priemonė yra tinkama. Toks temperatūros neatitikimas paaiškintinas tuo, kad vos atidarius krovinių sekcijos duris temperatūra ima kilti, tačiau ji padidėja tik pačiame krovinių sekcijos gale, o priekinės dalies nepasiekia. Todėl temperatūros išmatavimas krovinių sekcijos gale neatspindi objektyvios situacijos, nes temperatūra turėjo būti matuojama keliose vietose: krovinių sekcijos priekyje, centre ir gale. Termogramos duomenys rodo, kad iškrovimo metu, t.y. 2015-09-25 d. 18:56 val. daviklis transporto priemonės galinėje krovinių sekcijoje užfiksavo 4,6 °C temperatūrą, o priekinėje krovinių sekcijoje - 3 °C temperatūrą, šaldytuvas buvo išjungtas 19:11 val. Tuo tarpu ieškovas temperatūrą išmatavo praėjus pusvalandžiui 19:38 val., kas tik patvirtina ieškovo pamatuotos temperatūros neobjektyvumą.Pažymėtina ir tai, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina ir neįrodo, kokios trukmės ir laipsnio temperatūros svyravimai galėjo turėti įtakos gabenamo krovinio būklei. Taigi iš aukščiau išdėstyto, aišku, kad vežimo metu temperatūrinis režimas buvo išlaikytas tinkamai.
Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Trečiojo asmens vairuotojas, grįžęs iš komandiruotės, iš karto pateikė raštu paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad „Dalis grybų pakrauta 22.09.2015 Vladimire, pakrova truko visą dieną, grybų temperatūra buvo +18°C. Po pakrovos vairuotojas išvažiavo krautis į antrą pakrovimo vietą Kalugoje. Ten 2015-09-23 ryte grybai buvo iškrauti iš auto-šaldytuvo į sandėlį. Tą pačią dieną apie 16.00 val. krovinys/grybai buvo vėl pakrauti į auto-šaldytuvą, grybų temperatūra nurodyta pakrovime akte buvo +4°C."Taigi kaip patvirtina vairuotojo paaiškinimai, kraunant pirmąją dalį grybų Vladimire, pakrovimas vyko visą dieną, grybų temperatūra buvo +18°C. Tai reiškia, jog reikiamas temperatūrinis režimas buvo pažeistas dar grybų laikymo išsiuntimo vietos sandėlyje metu ar pakrovimo metu ir tas pažeidimas galimai truko visą dieną.Toliau atvykus į Kalugos miestą, iš ryto krovinys buvo iškrautas iš transporto priemonės, o tos pačios dienos popietę pakrautas pilnai atgal. Taigi neaišku, kaip ir kokiai temperatūrai esant krovinys buvo laikomas nuo iškrovimo 2015-09-23 rytą iki tos pačios dienos 16.00 val. Tai sudaro pagrindą teigti, kad sąlygos mikrobiologiniam gedimui galėjo susidaryti pažeidus laikymo sąlygas krovinio dalinio iškrovimo Kalugoje, laikymo Kalugos sandėlyje ir vėl pakrovimo metu. Kraunant/iškraunant krovinį, krovinių sekcijos durys yra atidaromos tam, kad į vidų galėtų būti pakrautos dėžės, todėl durys kurį laiką būna atviros, ir tik nuo krovinio siuntėjo darbo operatyvumo priklauso, kiek laiko truks pakrovimo procesas.Net ir galimas buvęs trumpalaikis temperatūros padidėjimas yra susijęs su dalinio krovinio iškrovimu, po to, pakrovimu atgal, kas vėlgi, buvo daroma pagal ieškovo nurodymus ir už tą patį vežimo užmokestį. Dėl šios priežasties jei krovinio pakrovimo procedūra galėjo turėti įtakos krovinio gedimui, už tai yra atsakingas pats ieškovas. Taip pat, pasikrovimo metu vairuotojui buvo įteiktas Pakrovimo lapas, kuriame pažymėta, kad „krovinio temperatūra +4°C, 80% krovinio drėgnas".Taigi iš šio rašytinio įrodymo akivaizdu, kad didžioji dalis krovinio pateikta pervežimui drėgna. Visuotinai žinoma, kad drėgnumas tiesiogiai sąlygoja greitą mikrobiologinį gedimą net ir laikantis tinkamo temperatūrinio režimo. Todėl yra pagrindas teigti, kad šis grybų defektas - drėgnumas, egzistuojantis dar prieš pakrovimą, pripažintinas krovinio defektu CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl grybų apipelėjimas atsirado dėl aplinkybių, kurie egzistavo prieš grybų perdavimą vežėjui ir kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.Pagaliau pažymėtina, kad kai atvyko vežėjo pasamdytas siurvejeris, UAB „Dariles" atstovė jam patvirtino, kad krovinys jau buvo preliminariai perrinktas. Vadinasi, perrenkant grybus ir nustatant apgadinto krovinio dalį nedalyvavo jokia nepriklausoma, nesuinteresuota šalis, išskyrus ieškovo darbuotojus. Apie atliekamą preliminarų grybų perrinkimą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nebuvo informuoti ir negalėjo paskirti savo atstovų ir kompetetingo nepriklausomo eksperto šiai procedūrai kartu atlikti ir situacijai įvertinti.Vežėjo pasamdytam siurvejeriui atvykus, UAB „Dariles" atstovė jam pateikė apžiūrai jau perrinktus sugedusius grybus, sudėtus į 19 dėžių (iš viso buvo pervežta 1620 medinių dėžių po 3 kg). Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl perrinktų sugedusių grybų identifikavimo. Byloje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad siurvejeriui buvo pateikti būtent trečiojo asmens pervežti grybai.
Atsiliepimas
Ieškovas palaikydamas savo ieškinio reikalavimus ir nesutikdamas su atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis pateikė dubliką, kuriame paaiškino, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškinį nepagrįstai tvirtina, kad krovinys nebuvo sugadintas jį vežant, o ieškovas neįrodė jo sugadinimo vežimo metu fakto. CMR konvencijos 17 str. 1 p. numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktą tenka vežėjui. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 97/2013). Trečiojo asmens įvardyti CMR konvencijos 17 str. 2 p. ir 4 p. c p. p. vežėjo atleidimo nuo atsakomybės atvejai šiuo atveju nėra taikytini. Trečiasis asmuo nepagrįstai atsiliepime į ieškinį tvirtina, kad krovinys buvo pakrautas su defektais, kurių vairuotojas nepastebėjo ar negalėjo pastebėti. Ieškovo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad pakraunant voveraites jos jau buvo netinkamos kokybės.Trečiasis asmuo nepagrįstai tvirtina, kad nustatyti, ar grybai yra nesugedę reikia specialių žinių, o taip pat neva jų būklę buvo galima nustatyti tik grybus perrenkant. Pažymėtina, kad grybai buvo nesupakuoti, o sudėti medinėse dėžėse po 3 kg, kas reiškia, kad grybų sluoksnis dėžėse nebuvo didelis, todėl jų būklę buvo galima įvertinti jų neperrenkant, o tik vizualiai juos apžiūrėjus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktika nagrinėjant šios kategorijos bylas orientuojama į tai, kad vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodys, kad vežėjas padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29). Vertinat tokią kasacinio teismo poziciją, darytina išvada, kad Trečiojo asmens darbuotojui (vairuotojui) kilus abejonių dėl voveraičių kokybės, šis ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą nuodugniai patikrinti bent keletą voveraičių dėžių, ir taip įsitikinti pakraunamų voveraičių kokybe. Tokių veiksmų neatlikęs, Atsakovas ir Trečiasis asmuo neturi pagrindo spėlioti ar daryti prielaidų, kad tik voveraitės buvusios dėžių viršuje buvo šviežios, t. y. tinkamos būklės.
Trečiasis asmuo tvirtina, kad krovinys buvo pakrautas drėgnas, t. y. su defektas. Tokios išvados trečiasis asmuo prieina netinkamai vertindamas krovinio pakrovimo lape nurodytus duomenis apie krovinio drėgnumą, kuriame konstatuojant krovinio kokybę nurodoma, kad drėgnumas yra 80 %, o taip pat grybai įvertinami 9 balais. Šie duomenys reiškia, kad grybų sudėtyje yra 80 % vandens. Toks vandens kiekis yra normalus ir būdingas visiems šviežiems grybams. Taigi, trečiojo asmens tvirtinimas, kad ši aplinkybė neva pagrindžia grybų defektus, egzistavusius jų pakrovimo momentu, yra visiškai nepagrįstas. Tuo pačiu atkreiptinas teismo dėmesys, kad šis pakrovimo lapas buvo įteiktas vairuotojui, jis ant jo pasirašė ir jokių pastabų dėl grybų netinkamos kokybės, įskaitant ir jų drėgmės procentą, važtaraštyje nenurodė.Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 p. b p.p. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 str. 2 p.). Atsakovo įgaliotas asmuo, priimdamas krovinį, važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio išorinės būklės jo priėmimo vežti momentu, todėl laikytina, kad voveraitės priėmimo momentu buvo šviežios, nesugedusios, t. y. atitiko važtaraštyje aprašytą jų būklę. Taip pat nurodytina, kad Rusijos Federacijoje pakraunant krovinį dalyvavo ieškovo darbuotojai, kurie patikrino ir įsitikino, kad voveraitės tikrai yra šviežios, prieš pakraunant jos buvo visos peržiūrėtos taip užtikrinant, kad į krovinį tikrai nepatektų netinkamos kokybės voveraičių. Taigi, trečiasis asmuo priėmė vežti kokybiškas, šviežias voveraites, o savo atsiliepime nurodytų abejonių dėl krovinio kokybės priėmimo vežti momentu neįrodė.Trečiasis asmuo atsiliepime remiasi CMR konvencijos 17 str. 4 p. c p.p., kuris numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Trečiojo asmens vairuotojo teigimu pakrovimo procesas buvo netinkamas, kas galėjo turėti įtakos krovinio sugedimui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004 (Teismų praktika. 2004, 22) nurodė: „Netinkamo krovinio pakrovimo faktorius nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima taip pat ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą ar sumažinti žalą dėl rizikos faktorių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą atžymą važtaraštyje.“
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Nors trečiasis asmuo tvirtina, kad jo darbuotojas pastebėjo neva netinkamą krovimo procesą, tačiau trečiojo asmens vairuotojas neatsisakė vežti krovinį, o taip pat nepadarė jokių atžymų važtaraštyje. Važtaraštyje taip pat nėra duomenų, kad grybų temperatūra buvo + 18 °C, kuri įvardyta vairuotojo 2015-09-26 paaiškinimuose, priešingai, priimdamas krovinį, vairuotojas pasirašė krovinio pakrovimo lape, kuriame buvo nurodyta, kad krovinio temperatūra + 4 °C, t. y. atitiko ieškovo nurodymus dėl krovinio gabenimo temperatūros. Tokiu būdu pakrovimo proceso įvardijimas netinkamu po krovinio pristatymo ir dalinio sugadinimo laikytinas trečiojo asmens bandymu bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės, nepateikiant jokių įrodymų, kad pakrovimo procesas buvo netinkamas bei lėmė grybų sugadinimą (CPK 12 str. ir 178 str.), todėl šis trečiojo asmens argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas pateiktame dublike taip pat pažymi, kad atsakovas pats pripažino ir pranešė ieškovui, jog sugedo transporto priemonė (joje įmontuota šaldymo sistema), todėl krovinys buvo vežamas nesilaikant ieškovo nurodymų dėl jo gabenimo temperatūros. Šią aplinkybę atsakovas nurodė 2015-09-26 elektroniniame laiške. Be to, ieškovo darbuotojai L. B. 2015-09-25 ryte skambino UAB „Girteka“, kuri turėjo atlikti muitinės procedūras, darbuotojas, kuris nurodė, jog atsakovas informavo, kad transporto priemonės šaldytuvas sugedo, todėl prašė kiek įmanoma greičiau atlikti muitinės procedūras. Ieškovas siekė išspręsti kilusią problemą (buvo siūloma iškrauti krovinį muitinės sandėlyje), tačiau atsakovas nurodė, kad tai yra neįmanoma. Paklausus, kokia temperatūra transporto priemonės šaldytuve, atsakovas informavo, kad + 6 °C, t. y. aukštesnė negu ieškovo instrukcijose dėl krovinio gabenimo. Šis susirašinėjimas su atsakovu vyko trumposiomis žinutėmis. Pažymėtina, kad trečiojo asmens darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas) savo 2015-09-26 paaiškinimuose nurodė, kad galinių palečių temperatūra buvo + 7,2 °C, vidurinių palečių - + 5,2 / + 5,8 °C, t. y. patvirtino, kad krovinys buvo gabenamas aukštesnėje nei ieškovo nurodyta temperatūra. Taigi, atsakovas pats pripažino, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys, sugedo, todėl krovinys buvo gabenamas nesilaikant ieškovo instrukcijų dėl krovinio gabenimo sąlygų. Be to, pristačius krovinį ieškovui, buvo išmatuota temperatūra ir nustatyta, kad transporto priemonėje esančiame šaldytuve krovinio pristatymo metu buvo net +11,7 °C temperatūra. Temperatūra buvo išmatuota skaitmeniniu termometru, kuris yra tinkamas temperatūrai nuo - 50 iki 150 °C matuoti, termometro galima paklaida, matuojant intervale nuo - 30 iki + 120 °C yra +/- 2 °C. Termometro patikros sertifikatas galioja iki 2017-07-15. Tokiu būdu transporto priemonės, kuria buvo gabenamas krovinys, šaldytuve buvusi temperatūra krovinio pristatymo metu buvo išmatuota tam skirtu įrenginiu - skaitmeniniu termometru, kuris yra tinkamas temperatūrai matuoti. Taigi, atsakovo atsikirtimai, kad neaišku kokiu įrankiu buvo matuota temperatūra, o taip pat, ar jo tinkamumas naudoti yra patikrintas, yra visiškai nepagrįsti. UAB „Klaipėdos netas“ 2015-10-02 krovinio apžiūros raportas kaip įrodymas neva nustatantis krovinio sugadinimo priežastį vertintinas kritiškai. Visų pirma, ieškovas abejoja raportą parengusios UAB „Klaipėdos netas“ nešališkumu, nes tai yra privati kompanija, siekianti pelno. Kaip ir nurodyta pačiame raporte, jis paruoštas UAB „Vitautika“, t. y. faktinio krovinio vežėjo, užsakymu, taigi iš esmės siekiant tenkinti jo, kaip užsakovo, interesus. Be to, kartu su UAB „Klaipėdos netas“ raportu nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis jį surašiusio asmens A. A. kvalifikaciją nustatinėti krovinio (grybų) sugadinimo priežastis. Išanalizavus UAB „Klaipėdos netas“ raportą, akivaizdu, kad siurvejeris savo išvadas išimtinai grindė auto-šaldytuvo temperatūros išklotine, kurios duomenis, manytina, dėl auto- šaldytuvo gedimo yra neteisingi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Atsakovas pats nurodė, jog temperatūra šaldytuve yra + 6 °C, o vairuotojas savo paaiškinimuose konstatavo, kad auto-šaldytuve temperatūra buvo + 7,2 / + 5,2 °C. Atkreiptinas dėmesys, kad auto-šaldytuvo temperatūros išklotinėje tokios temperatūros neužfiksuotos, kas leidžia tvirtinti, kad joje nurodyti auto-šaldytuve esančios temperatūros duomenys buvo užfiksuoti netikslūs dėl auto-šaldytuvo gedimo. Pažymėtina, nors siurvejeris turėjo trečiojo asmens darbuotojo (vairuotojo) paaiškinimus dėl auto-šaldytuve fiksuotos temperatūros, prieštaravimų tarp vairuotojo paaiškinimų ir auto-šaldytuvo išklotinės duomenų nepašalino. Taigi, UAB „Klaipėdos netas“ raporte grįsdamas išvadas vadovavosi neteisingais auto-šaldytuvo išklotinės duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo su ieškovo dublike nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, pažymėdamas, kad ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė prievolę sulygtą tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR važtaraštis) Nr. 000671 krovinį transportuodamas esant +11,7 laipsnių temperatūrai. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja UAB „Dariles“ atstovės G. R. atlikta žyma CMR važtaraštyje. Žymoje nurodyta, jog atvežta produkcija +11,7 laipsnių temperatūros, matosi sugedusių grybų, o taip pat nurodytas laikas 19.38 val. Daugiau jokių įrodymų apie tai, kad krovinys nuo pakrovimo momento iki iškrovimo momento buvo gaberiamas esant +11,7 laipsnių temperatūrai, ieškovas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Evelina Liutkutė palaikė ieškinį, patvirtino ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad krovinio pervežimo metu iš UAB „Girteka“, kuri atlikinėjo muitinės procedūras, buvo gauta informacija, jog šaldytuvas yra sugedęs, taip pat bevežant grybus iš UAB „Girteka“ teritorijos į Varėną buvo nurodyta, kad krovinio temperatūra kilo ir pasiekė neleistiną +6 °C temperatūros ribą. Grybus atvežus į ieškovo sandėlį Varėnoje buvo nustatyta jau virš +11 °C temperatūra, kas buvo pažymėta važtaraštyje, o vėžėjas jokių pastabų važtaraštyje dėl to nepateikė, todėl tai turėtų būti laikytina kaip vėžėjo sutikimas su tokiu temperatūros išmatavimu. Neaišku, iš kur gauta ir kokiu būdu sukurta ar ištraukta byloje esanti puspriekabės-šaldytuvo temperatūrų išklotinė, kadangi nėra aiškus servisas arba įmonė, kuri pateikė šią išklotinę, ji nėra patvirtinta nei antspaudu, nei parašu. Byloje ieškovas nėra pateikęs rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo, nes buvo žodinis susitarimas dėl krovinio pervežimo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė G. R., UAB „Dariles“ vadovė, palaikė ieškinį, patvirtino ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atliekant krovinio muitinį patikrinimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams atliekant krovinio mėginių patikrinimą, kuris truko apie 20 min., buvo atidarinėjamos puspriekabės durys ir esant sugedusiam šaldytuvui, temperatūros kilimas turėjo matytis temperatūros išklotinėje, tačiau to nėra byloje pateiktoje išklotinėje. Mano, kad byloje pateikta puspriekabės-šaldytuvo išklotinė gali būti falsifikuota, kadangi jos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenimis. Krovinį atvežus į ieškovo sandėlį, pati matavo grybų temperatūrą, kišant termometrą į grybus, o ne matuojant šaldymo kameros temperatūrą, temperatūros matavime dalyvavo vairuotojas. Vėliau į sandėlį buvo atvažiavęs atsakovo vadovas, jis matė sugedusius grybus, matė kaip ji pildė važtaraštį. Bendra gabento krovinio vertė buvo 48600 EUR. Prašomą priteisti 9696,69 EUR nuostolių sumą sudaro sugedusių grybų vertė, importo PVM mokestis. Dėl grybų natūralios netekties vertinimo skaičiuojant nuostolių dydį, ieškovo atstovė pažymėjo, kad natūrali krovinio netektis buvo įvertinta sąskaitose, kadangi iš tikrųjų gabentose dėžutėse buvo pakrauta daugiau grybų nei nurodyta važtaraštyje. Sutrupėję grybai atsirado dėl to, kad jie buvo perrinkti. Kiek krovinyje buvo nudžiūvusių grybų negalėjo atsakyti. Sugedusi krovinio dalis buvo utilizuota, suverčiant ją į ieškovo kompostinę.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“ atstovas Ž. B. nesutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais, patvirtino atsakovo atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodytas aplinkybės bei papildomai paaiškino, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl grybų pervežimo iš Rusijos Federacijos į Varėną. Patvirtino, kad gavo iš UAB „Vitautika“ direktoriaus trumpąją žinutę, kuria buvo pranešta, kad vienu metu UAB „Girteka“ teritorijoje puspriekabės šaldytuvas buvo išsijungęs, ir tai atsakovas palaikė gedimu. Iškraunant krovinį UAB „Dariles“ darbuotoja L. B. informavo atsakovą, kad krovinys atvyko netinkamos kokybės, tuomet atsakovas jos paprašė neiškraudinėti krovinio, kol neatvyks jo atstovas į iškrovimo vietą. Kuomet jis atvyko į UAB „Dariles“ sandėlį Varėnoje, pamatė, kad puspriekabėje-šaldytuve yra likusios tik keturios paletės. Paletėse buvę grybai buvo šlapi, nematė, ar jie sugedę, kadangi jie buvo sukrauti į nedideles medines dėžutes ir išoriškai nesimatė. Iškrovimo vietoje dalyvavo ieškovo atstovė G. R.. Iškrovimo vietoje nematė nei grybų temperatūros matavimo, nei jų svėrimo. Ieškovo duomenimis, šis grybų pervežimas buvo paskutinis 2015 m., tai leidžia teigti, kad buvo surinkti paskutiniai grybų likučiai, kurie buvo prastos kokybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krovinio vežimo metu buvo išlaikyta tinkama temperatūra, o nuostoliai atsiradę dėl netinkamos kokybės krovinio pakrovimo. Byloje esančią puspriekabės-šaldytuvo termogramą jam elektroniniu būdu atsiuntė UAB „Vitautika“ atstovas A. A..
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas A. A. nesutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais, patvirtino trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybės ir papildomai paaiškino, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Priimant krovinį vežėjo pareiga yra patikrinti tik krovinio išorę būklę, priešingai nei teigia ieškovas, jog vežėjas turėtų nuodugniai patikrinti bent keletą dėžučių grybų ir jeigu vairuotojas važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės laikytina, kad krovinys buvo nesugedęs. Tai yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje, kad vežėjo pareiga nustatyti tik išorinius krovinio trūkumus, kurie yra aiškiai vizualiai matomi. Tą Padarė ir vairuotojas. Buvo patikrintas dėžučių skaičius bei išorinė būklė. Vežėjas važtaraštyje nenurodė, kad grybų pakrovimo procesas buvo netinkamas, nes pagal CMR konvenciją jo pareiga yra patikrinti tik jau pakrautą krovinį, Tik teismo posėdžio metu iš gavėjo atstovės sužinojo, kad vežėjas galimai atvežė kažkiek tai daugiau pakrauto krovinio nei buvo numatyta, kas pažeidžia numatytas normas. Pervežimo metu, jau būnant UAB „Girteka“ teritorijoje, iš vairuotojo gavo pranešimą, kad išsijungė šaldytuvas ir reikia imtis atitinkamų veiksmų. Apie tai, kad išsijungė šaldytuvas, iš karto pranešė užsakovui UAB „RB Transport“ ir paprašė, gal būtų įmanoma pagreitinti krovinio išmuitinimo procedūrą. Šaldytuvas neveikė maždaug nuo 9 valandos iki iškrovimo momento. Byloje esančioje puspriekabės – šaldytuvo temperatūros išklotinėje yra 2015-09-25 9 val. 41 min. žyma, kad šaldytuvas yra išsijungęs. Išklotinėje nurodyta sensorių temperatūra skiriasi nuo vairuotojo išmatuotos, nes vairuotojas matavo po puspriekabės durų atidarymo, o kiek laiko po jos atidarymo iki matavimo buvo praėję negali pasakyti, kadangi šis įvykis buvo prieš metus. Išmuitinus krovinį tos pačios dienos vakarą, jis buvo pristatytas į UAB „Dariles“ sandėlį, kur atidarius šaldytuvą buvo išmatuota iškrovimo temperatūra ir buvo pasakyta, kad ji yra didelė. Tuomet vairuotojas pamatavo su savo termometru ir jo termometro parodymai buvo visai kitokie nei buvo sakyta. Buvo pradėta iškrovimo procedūra. Po šios procedūros UAB „Dariles“ atstovės G. R. buvo surašytas CMR važtaraštis, kuriame vairuotojas pamatė, kad yra įrašyta +11,7 °C temperatūra. UAB „Klaipėdos netas“ įmonę samdė pirmą kartą, su ja anksčiau neteko susidurti. Dėl šios įmonės kompetencijos jam nekyla jokių abejonių. Nepamena, kokiame servise šioje byloje esanti puspriekabės- šaldytuvo termograma buvo išimta, kadangi pats vairuotojas pervežimo metu kreipėsi į servisą, kad kuo greičiau būtų pateikti duomenys, tačiau servisas turėtų būti arčiau Lietuvos Respublikos sienos.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, jog jis dirba UAB „Klaipėdos netas“ nepriklausomu ekspertu – survejeriu apie 10 metų, turi išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo jam buvo suteikta šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolieriaus kvalifikacija. Šioje byloje dėl gabentų grybų kokybės surašinėjo ataskaitą. Pažymėjo, kad dvi paras vežant grybus prie aukštos temperatūros prasidės jų gedimas, tačiau visi grybai nesuges. Aukšta temperatūra vežant grybus laikytina didesnė negu 0 °C temperatūra, nes grybų saugojimui ir jų transportavimui rekomenduotina būtent 0 °C temperatūra. Bylos šalių dokumentuose nurodyta +4 °C temperatūra yra naudotina, bet jau yra per aukšta, kuri trumpina grybų gyvavimo laiką. Dėl grybų sugedimo liudytojas parodė, kad grybų užkrėtimas lervomis yra visiškai nesusijęs su transportavimu, nes tokie grybai yra natūraliai užkrėsti ir surinkti dar miške. Tuo tarpu, kaip matyti ir iš byloje esančių nuotraukų, grybo pelėsis galėjo atsirasti tiek miške natūraliai supelijant, tiek pervežimo metu, tiek grybų saugojimo metu. Grybų sutrupėjimas visų pirma atsiranda jų pakavimo metu, pilant juos į dėžes, neskaitant to kaip kas juos dar surinko prieš tai, taip pat juos sandėliuojant. Antra, grybų trupėjimas atsiranda ir jų pervežimo metu, veikiant transporto vibracijai ir pan. Norint tinkamai išmatuoti gabenamų grybų temperatūrą, reiktų išmatuoti ne orą, kaip dažnai yra daroma, bet naudojant adatinį termometrą, jį smeigiant į dėžę su grybais ir matuojant temperatūrą trijose pozicijose (paletės viršutinėje dėžėje, paletės vidinėje dėžėje bei paletės apatinėse dėžėse), kad gauti tikslią temperatūrą. Grybų žalavos natūrali netektis dar iki jų pervežimo paprastai sudaro 4 procentus, į sezono pabaigą natūrali netektis gali sudaryti iki 6 procentų. Krovinio apžiūros raporte buvo nurodyta, kad apžiūros metu rasti grybų kokybės pažeidimai nėra susiję su pervežimu, manant, kad šie grybai buvo drėgni ir netinkamai paruošti transportavimui, kadangi vairuotojas buvo pažymėjęs, kad yra 80 procentų drėgnų grybų, tai reiškia, kad jis užfiksavo perteklinį drėgnumą, kuris yra matomas plika akimi ant grybo (vandens lašeliai ant grybo, rasa), kas yra labai negerai grybui. Jeigu jis yra išoriškai drėgnas, tai pagreitina jo gedimo procesą. Įvertinus, kad grybai buvo pakrauti drėgni, kokios kokybės ir kiek laiko buvo laikomi prieš pakrovimą, tai jų transportavimas prie +4 °C temperatūros jau neturi įtakos tokiam grybų sugedimui. Dokumentuose pažymėtas 80 procentų drėgnumas galėjo reikšti ir ne išorinį grybo drėgnumą, bet vidinį, nežino tiksliai, tačiau vidinis 80 procentų grybo drėgnumas rodytų, kad grybas yra pastovėjęs, senas, kadangi voveraites sudaro 90 procentų vandens.
Teismo posėdyje liudytojas J. Č. parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „Dariles“ vadybininku. 2015-09-23 Rusijos Federacijoje dalyvavo grybų patikrinime, jų pakrovime į transportą. Grybai buvo peržiūrėti, jie buvo tinkamos kokybės. Grybų pakrovimas truko daugiausiai 25 min. Grybai buvo laikomi gamybinėse patalpose +4 - +6 °C temperatūroje, tą buvo patikrinę visi krovime dalyvavę asmenys, tarp jų ir pats vairuotojas, iš gamybinių patalpų per maždaug 6 m. ilgio + 4 °C temperatūros koridoriumi buvo pakrauti į transporto priemonę, kuri prieš tai buvo atšaldyta ir patikrinta +4 °C temperatūra. Jis pildė užsakymo blanką, kuriame surašyti tiekėjo kodai, krovinio kiekis, padėklai, dėžučių svoris, bendras svoris, krovimo data, grybų kokybės vertinimas, 80 procentų grybų drėgnumas, kuris buvo išmatuotas specialiu drėgnomačiu, t. y. kiek pačiuose grybuose yra vandens, grybų ir transporto priemonės temperatūra. Prieš atiduodant vairuotojui, jis patikrino visus dokumentus, tuomet vairuotojas pasirašė, kad gavo tuos dokumentus. Kartu su vairuotoju ir sandėlininku uždėjo plomba ant transporto priemonės. Pakrovimo metu jokių pastabų vairuotojas neturėjo. Mano, kad grybai galėjo sugesti dėl transporto priemonės šaldytuvo gedimų, kadangi paprastai vežant 900 km. grybai negalėjo taip greitai sugesti. Jam yra žinoma, kad pakrauti ir gabenti grybai buvo 3-4 dienų senumo nuo jų surinkimo. Grybų transportavime yra leidžiama 1-3 procentų grybų nuolaužų, priklausomai nuo užsakovo. Dėl grybų partijos buvo gauta nusiskundimų, žino, kad dalis grybų supuvo, matė nuotraukas.
Teismo posėdyje liudytojas S. R. parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „Dariles“ vadybininku. Kiek jam žinoma, pervežant grybus transporto kompanijos buvo pažeistas temperatūros rėžimas, dėl ko buvo sugadinti grybai. Tai sužinojo atvažiavus transporto priemonei iš karto iš vadovės, jog buvo pristatytas problematiškas krovinys. Tikriausiai pats dalyvavo grybų pakrovime, tačiau tiksliai prisiminti negali, kadangi dalyvauja daugumoje grybų krovimų. 80 procentų drėgmės turėjo būti nustatyta drėgnomačiu, t. y. pačio grybo drėgmė. RAB „Proflyga“ grybai laikomi ir pakraunami tiesiai iš šaldymo patalpų. Paprastai krovinio pakrovimas į transporto priemonę trunka 20-30 min. Patvirtino, kad byloje pateiktas susirašinėjimo telekomunikacijų priemonėmis išrašas yra tarp jo ir R. B..
Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, jog 2015 m. dirbo UAB „Dariles“ pardavimų vadove. Iš UAB „Girteka“, kuri atlikinėjo prekių importą, muitinės sandėlio vadovo gavo informaciją, kad transportuojami grybai stovi jų teritorijoje sugedusiame šaldytuve. Su UAB „Girteka“ susisiekė transporto atstovas ir jiems pranešė apie sugedusį šaldytuvą, kuriame buvo laikomi grybai. Tuomet ji nedelsiant trumposiomis žinutėmis susisiekė su UAB „RB Transport“ atstovu R. B. ir pasiteiravo, kas nutiko. Atstovas patvirtino, kad šaldytuvas yra sugedęs ir jame tuo metu buvo 6 °C temperatūra. Pasiūlė atstovui grybus perkelti į muitinės sandėlį, kuriame yra tinkamas temperatūros rėžimas, tačiau pavyko grybus išmuitinti tą pačią dieną ir neprireikė jų iškrauti. Atstovas nesusisiekė iš karto su užsakovu ir nepranešė apie sugedusį šaldytuvą, apie tai pranešė tik UAB „Girteka“. Patvirtino, kad byloje pateiktas susirašinėjimo telekomunikacijų priemonėmis išrašas yra tarp jos ir R. B., tačiau susirašinėjimo laikas yra netikslus, kadangi ji tuo metu buvo Švedijoje.
Teismo posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Naujausi transporto sprendimai“ vadovas bei ATP ekspertas. Prieš išduodant ATP sertifikatą puspriekabei, su ja yra atliekami bandymai (puspriekabė patikrinama vizualiai dėl galimų pažeidimų, su aprobuotais meteorologiniais patikros sensoriais tikrinama šalčio pasiekimo riba) Valstybinės kelių transporto inspekcijos numatytoje vietoje, tikrinama dokumentacija. Po to rašomos ataskaitos, kurių pagrindu Valstybinė kelių transporto inspekcija išduoda arba neišduoda ATP sertifikato. Jeigu krovinio pakrovimo metu yra nustatyta +4 °C temperatūra, jis gabenamas dvi paras, esant puspriekabės vidaus +4 °C, o išorės +16 - +17 °C temperatūrai, puspriekabė yra stipriai izoliuota bei turi atitinkamą galiojantį sertifikatą, tai sugedus šaldytuvui per 7 valandas krovinio temperatūra gali pakilti 3-4 laipsniais. Stipriai izoliuota puspriekabė tam ir yra skirta, kad atsitikus kažkokiai bėdai, pvz. sugedus šaldymo agregatui, būtų išlaikyta krovinio temperatūra, t. y. kad išorės temperatūra negalėtų smarkiai paveikti krovinio temperatūros. Iš gabento krovinio, dėl kurio yra kilęs ginčas šioje byloje, puspriekabės šiuo metu neįmanoma ištraukti temperatūros parodymų už 2015 metus, kadangi ši puspriekabė neturi duomenų kaupimo funkcijos, t. y. neturi vidinės atminties. Byloje esančiame puspriekabės ATP sertifikate ir jo prieduose yra duomenys tik apie šaldymo agregatą ir izotermą, tačiau nėra duomenų apie registratorių. Puspriekabės temperatūrų išklotinėje visi duomenys suvedami automatiškai, juos gali pakeisti rankiniu būdu tik puspriekabės gamintojas, tačiau išklotinėje paprastai rankiniu būdu suvedamas puspriekabės valstybinis numeris.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Dariles“ir atsakovas UAB „RB Transport“susitarė, kad atsakovas suteiks ieškovui vežimo paslaugas ir perveš 1620 dežučių po 3 kg šviežių voveraičių, iš viso 4860 kg (toliau - krovinys) iš Svetlaja g. 4, Kaluga, Rusijos Federacijos, į ieškovo sandėlius, esančius Pramonės g. 6 Varėna, Lietuva, tuo tarpu atsakovas pasamdė faktinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Vitautika“, kuris atliko krovinio pervežimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką (1 t. b. l. 55-57). Pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0006712 atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį laikantis siuntėjo nurodymų t. y. neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Krovinys buvo pervežamas puspriekabe-šaldytuvu KRONE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Vitautika“, ir kuriam Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos buvo išduotas ATP sertifikatas iki 2018 m. 8 mėn. (1 t. b. l. 65; 2 t. b. l. 10-15). Pakrovimo lapas patvirtina, jog Rusijos Federacijoje buvo pakrauta 5018 kg krovinio, produkcijos temperatūra +4 °C, temperatūra sukvežimyje +4 °C, produkte yra 80 procentų drėgmės, krovinys pakrautas 2015-09-23 16 val. 00 min. Pakrovimo lapas pasirašytas UAB „Vitautika“ atstovo, jo pastabų nenurodyta (2 t. b. l. 52-53). Pagal puspriekabės-šaldytuvo temperatūrų išklotinę, šaldytuve buvo nustatyta +3 °C temperatūra, registratoriaus jutiklių nustatyta temperatūra krovinio gabenimo metu svyravo nuo +3.6 °C iki +5.2 °C. 2015-09-25 9 val. 41 min. termogramos išklotinėje atsiradusi žyma „vertė nenustatyta“ (angl. Null) (2 t. b. l. 76-86).
Iš UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio A. A. 2015-10-02 surašyto krovinio apžiūros raporto Nr. V388.15 matyti, jog šviežių voveraičių krovinys buvo apžiūrėtas dalyvaujant ieškovo bei atsakovo atstovams. Nustatyta, jog apžiūros metu rasti grybų kokybės pažeidimai nėra susiję su pervežimu, manant, kad šie grybai buvo drėgni ir netinkamai paruošti transportavimui (1 t. 25-66). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto 2008-01-15 A. A. buvo suteiktas kvalifikacijos pažymėjimas Nr. P30, patvirtinantis siurvejeriui suteiktą šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolieriaus kvalifikaciją (2 t. b. l. 28).
UAB „Vitautika“ vairuotojo Valentino I. M. 2015-09-26 paaiškinime UAB „Vitautika“ direktoriui norodoma, jog vairuotojas 2015-09-22 pasikrovė Vladimire. Krovė visą dieną, krovinį privežant partijomis. Šaldytuvas neveikė. Grybų temperatūra buvo +18 °C. Po to nuvažiavo antram pakrovimui į Kalugos miestą. Papildomą krovinį krovė visą dieną. Šaldytuvas buvo išjungtas. Krovinys buvo pilnai iškrautas iš šaldytuvo 23 d., tos pačios dienos vakare pakrautas atgal į šaldytuvą. Krovinio iškrovimo metu Varėnoje 2015-09-25, kai atidarė šaldytuvo duris, termometru išmatavo galinių palečių temperatūrą (+7.2 °C), vidurinių palečių temperatūrą (+5.2 – +5.8 °C). Matuojant termometrą dėjo į grybų vidų. Kai mašiną iškrovė, gavo CMR su žyma, kad temperatūra buvo +11.7 °C (1 t. b. l. 73-74).
Patikros sertifikatas Nr. 0200917 patvirtina, kad skaitmeninis termometras Checktemp1 Nr. 16989.2 yra tinkamas naudoti iki 2017-07-15 (1 t. b. l. 30).2015-09-30 antstolės Audronės Muzikevicienės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad iš krovinio 887,50 kg voveraičių yra sugedusios bei netinkamos naudojimui (1 t. b. l. 93). Iš L. B. ir R. B. susirašinėjimo telekomunikacijų priemonėmis išrašo matyti, kad UAB „RB Transport“ atstovas patvirtina, jog būnant UAB „Girteka“ krovinio temperatūra buvo +6 °C (1 t. b. l. 119-121).
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 69 MTA 2038 IMPORTAS bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. 1-15/18966/1-3 R patvirtina, kad tirtuose krovininio mėginiuose radioktyvumo lygis atitinka reikalavimus. Produkto aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu nurodoma +3 °C (2 t. b. l. 20-22).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad 2015-09-25 nuo 6 val. iki 21 val. oro temperatūra Vilniuje svyravo nuo +15.6 °C iki 17.3 °C (2 t. b. l. 145).
Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – Konvencija), kurios 17 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo, kaip vežėjas, priėmė krovinį vežti. Tačiau kartu numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (Konvencijos 17 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju pagal Konvencijos 18 straipsnio 1 punktą vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Be to, Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Konvencijos 18 straipsnio 2 punkte numatyta, kad jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Tokiu būdu nurodytos teisės normos nustato tam tikrus atvejus, t. y. tam tikras išimtines aplinkybes, kurias įrodęs vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl nustatyto krovinio trūkumo ar jo sugadinimo.
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, kad būtent ypatingos rizikos veiksnys, atleidžiantis vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus aplinkybių, su kuriomis siejamas ypatingos rizikos faktorius, pobūdį, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą ir visas kitas faktines bylos aplinkybes. Paprastai krovinių pakrovimo, perkrovimo, sudėjimo ar iškrovimo darbus atlieka arba siuntėjas, arba gavėjas, arba trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ir paprastai šios aplinkybės yra akivaizdžios, šalių pripažįstamos ir nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo, kaip ir yra šios bylos atveju – šalys pripažįsta, kad krovinį pakrovė siuntėjas. Tačiau vien tik formalios ir neginčijamos aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalą, padarytą dėl krovinio sugadinimo, kartu turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad CMR konvencijos 8 straipsnio 1, 2 punktuose, 9 straipsnio 2 punkte nustatyti įpareigojimai ir vežėjui priimant krovinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vežėjas atliko CMR konvencijos jam nustatytus įpareigojimus, jis patikrino krovinio kiekį, jo išorinę būklę ir nenustatė pakrauto krovinio aiškiai matomų trūkumų, CMR važtaraštyje jokių pastabų nepažymėjo. Tačiau vien tai, jog vairuotojas CMR važtaraštyje neįrašė jokių pastabų apie krovinio kokybę, ar kitas aplinkybes, nereiškia, kad vežėjas priėmė tinkamos kokybės krovinį. Byloje nėra duomenų apie vežamų grybų nuskynimo laiką, jų sandėliavimo trukmę bei sąlygas iki pakrovimo, pakrovimo vietose (sandėliuose) buvusią faktinę temperatūrą. Byloje pateiktas RAB „Profliga“ informacinis laiškas (2 t. b. l. 40-46) laikytinas tik įmonės veiklos aprašymu, nepatvirtinančiu jokių šios bylos faktinių aplinkybių. Taip pat, byloje esantys duomenys bei teismo posėdyje duoti proceso šalių paaiškinimai patvirtina, kad pakrautuose grybuose buvo nustatyta 80 procentų vandens. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas A. A., kaip nepriklausomas ekspertas-survejeris, parodė, jog vidinis 80 procentų grybo drėgnumas rodytų, kad šviežios voveraitės yra pastovėjusios, senos, kadangi voveraites sudaro 90 procentų vandens.
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto d papunktyje nustatyta, kad vežėjo atleidimas nuo atsakomybės galimas taip pat, kai dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog gabentas krovinys – šviežios voveraitės – yra greitai gendantis produktas, kuris dėl savo natūralių savybių pervežimo metu gali iš dalies sugesti. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir proceso šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu. UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio A. A. 2015-10-02 surašytame krovinio apžiūros raporte Nr. V388.15 nurodyta, jog Lietuvoje atlikus pilną detalų šviežių voveraičių perrinkimą, natūralus nuostolis svyruoja 5-10 % ribose, priklausomai nuo sezono laiko.
Tačiau CMR konvencijos 17 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek proceso šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad vežėjo transporto priemonė buvo sugedusi – nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. 9 val. 41 min. neveikė transporto priemonės šaldytuvas. Pažymėtina, kad nors byloje esanti puspriekabės – šaldytuvo temperatūrų išklotinė prieštarauja šiems įrodymams ir paaiškinimams, bet ji laikytina nepatikima, neatitinkančia įrodymui keliamo reikalavimo, kad įrodymas turi būti gautas įstatymo nustatyta tvarka. Temperatūrų išklotinė nėra pasirašyta (joje nėra nurodytas servisas ar įmonė, atspausdinusi termogramą pagal agregato atminties duomenis), byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos autentiškumą, priešingai, išklotinėje nematyti temperatūros svyravimo, kuris turėjo būti užfiksuotas, esant šaldymo sistemos gedimui ( šaldytuvas neveikia, o viduje temperatūra ne palaipsniui didėja, bet ir rodo atšaldymą), taip pat pačiam vežėjui nurodant +6 °C temperatūrą ( susirašinėjimas SMS žinutėmis , t.2, b.l. 121).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daryta išvada, jog ieškovo reikalaujamas priteisti krovinio nuostolis atsirado tiek dėl krovinio kokybės, jo natūralių savybių, tiek dėl vežėjo kaltės.
Šioje byloje pateiktuose Anstolės Audronės Muzikevičienės 2015-09-30 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio A. A. 2015-10-02 surašytame krovinio apžiūros raporte Nr. V388.15, skiriasi nurodytas nustatytų nuostolių dydis. Teismo vertinimu, UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio A. A. 2015-10-02 surašytas krovinio apžiūros raportas Nr. V388.15 laikytinas tikslesniu įrodymu, kadangi anstolės Audronės Muzikevičienės 2015-09-30 faktinių aplinkybių konstatavime nedalyvavo nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovas, nėra byloje pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ji būtent trečiojo asmens vežėjo atvežtus, o ne kokius nors kitus šios ar kitos įmonės grybus tikrino, taip pat pati antstolė tik konstatavo sugedusių grybų faktą, tačiau ji nėra grybų ekspertė ( turinti specialių žinių šioje srityje). Be to nėra ir sugedusių produktų utilizavimo duomenų (įrodymų, kaip tai buvo atlikta).
Pažymėtina, jog grybai yra greitai gendantis produktas, kurį gabenant net gerai veikiančioje puspriekabėje – šaldytuve, ieškovo su atsakovu sutartomis temperatūros sąlygomis natūralus grybų gedimas yra neišvengiamas, kaip nustatyta šioje byloje, jis paprastai sudaro 5-10 procentų viso krovinio. Krovinio apžiūros raporte V388.15, surašymo data 2015-10-02, surašė UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta apie 11 procentų grybų yra pažeisti lervų,supuvę,supeliję,seni/suvytę. Tiksliam nekokybiškų grybų kiekiui nustatyti reikalingas pilnas krovinio perrinkimas. Buvo sutarta su UAB „Dariles“ atstove, kad jį įmonė grybus visą grybų siuntą perrinks kaip įmanoma greičiau ir pateiks perrinkimo rezultatus.
Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo visą sumą už visą sugedusių grybų krovinio dalį laikytinas nepagrįstu. Tačiau šioje byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią natūralią būtent šių grybų būtent tokiomis sezono, grybų pakrovimo ir gabenimo sąlygomis sugedimo dalį sudarytų krovinys, jeigu puspriekabės šaldytuvas būtų veikęs nepriekaištingai. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, norint apskaičiuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo kaltės, turi būti imamas galimo grybų natūralaus sugedimo procentinio vidurkio ir faktinės krovinio sugedimo dalies santykis, t. y. 11 proc. – (5 proc. + 10 proc.)/2. Laikant, jog bendras šviežių voveraičių svoris sudarė 5022 kg: 552,42 kg – (251,1 kg + 502,2 kg)/2 = 175,77 kg. Įvertinus, jog pagal bylos duomenis 1 kg šviežių voveraičių kainuoja 10 EUR, apskaičiuotas ieškovo netekto krovinio dalies nuostolis dėl vežėjo kaltės sudaro 1757,70 EUR ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą, ieškovui turi būti kompensuojama muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Dėl šios priežasties iš atsakovo priteistina 795,80 EUR suma proporcingai nuostolio dydžiui.
CMR konvencijos 27 str. 1 d. nustatyta, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovo prašomos priteisti ir apskaičiuotos palūkanos nuo pretenzijos pateikimo 2015-10-06 iki 2015-10-20 vadovaujantis 8875,00 EUR prarasto krovinio verte mažintinos iki 3,13 EUR.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas įskaitė atsakovo 1820,79 EUR reikalavimą dėl įsiskolinimo už vežimo paslaugas į ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties ieškovo naudai priteistina suma iš atsakovo mažintina iki 735,84 EUR dydžio sumos.
CMR konvencijos 27 str. 1 d. nustatyta, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 735,84 EUR dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio sumą nurodė 9696,69 EUR. Teismas ieškinį pripažįsta tenkintinu 735,84 EUR dydžio sumai (atmestinas reikalavimas dėl 8960,85 EUR nuostolių priteisimo), t. y. 8 procentais. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 218 EUR sumokėtą žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 17,44 EUR dydžio žyminis mokestis (218 x 8 proc.).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovo UAB „Dariles“ išlaidos už advokato pagalbą sudaro 4795,85 EUR. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 383,67 EUR išlaidos advokato pagalbai.
Atsakovo UAB „RB Transport“ turėtos išlaidos advokato pagalbai sudaro 2150 EUR, vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. ir 93 str. 2 d., iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1978 EUR išlaidų advokato pagalbai.
Trečiojo asmens UAB „Vitautika“, įstojusio byloje ieškovo pusėje, bylinėjimosi išlaidas sudaro 1605 EUR. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos 1476,60 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“, juridinio asmens kodas 302853473, 735,84 EUR (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 84 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą 735,84 EUR dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 401,11 EUR (keturis šimtus vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“, juridinio asmens kodas 301742630, naudai.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“, juridinio asmens kodas 301742630, 1978,00 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“, juridinio asmens kodas 302853473, naudai.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“, juridinio asmens kodas 301742630, 1476,60 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitautika“, juridinio asmens kodas 175032244, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.