- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- TS-147-753/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14883-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. RV-22-10127 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 2 metai 6 mėnesiai 1asivės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi to paties teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo bausme - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 19 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10127 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nesikeičiant rizikos lygiui. Nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese. Šiuo metu yra stebimas kriminogeninio poreikio - psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, suvaldymas. Nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, geba įvardinti tam tikras savo nusikalstamo elgesio pasekmes (artimųjų įskaudinimas, prarastas laikas, visuomenei žala), įvardina ateities planus (išsilaikyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinti, padėti artimiesiems, kurie šiuo metu padeda jam pačiam). Bausmės atlikimo metu stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys, kuris įvertintas skiriant paskatinimą. Asmuo dalyvavo priklausomybių prevencijos ir savianalizės grupių užsiėmimuose, motyvaciniuose pokalbiuose \ nusikalstamą elgesį ir jo pasekmes, tinkamų socialinių ryšių palaikymą. Visos paminėtos aplinkybės, nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Pastarasis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros pirmojo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam E. B..
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas tenkinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam E. B., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.
Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galės grįžti lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu ten grįžta trumpalaikių išvykų metu, dirba, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais (seserimi, seneliais, draugais), bausmės atlikimo metu įsitraukia į pozityvaus užimtumo renginius, laisvalaikiu skaito knygas, žiūri TV laidas, pradėjo gaminti dirbinius iš duonos. Lanko AA/AN grupės susirinkimus, dalyvavo priklausomybių prevencijos ir savianalizės grupių užsiėmimuose, motyvaciniuose pokalbiuose apie nusikalstamą elgesį ir jo pasekmes, tinkamų socialinių ryšių palaikymą, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas už gerą elgesį. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią oficialaus darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai (pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas). Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Teismas atkreipia dėmesį, kad du kartus buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (2024 m. vasario 25 d., 2024 m. liepos 23 d.) ir abu kartus nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Pažymėtinas, kad vertinimo metu nenustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.
Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, anksčiau buvo taikomos švelnesnės poveikio priemonės nesuteikė siekiamo rezultato, yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Nusikaltimai modelio dalis, sunkėjantys, teismo pripažintas recidyvistu. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakoja, kad būtinosioms kasdieninėms išlaidoms pakakdavo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau norėjosi geresnių drabužių, pramogų, todėl siekė lengvų ir greitų pinigų nusikalstamu būdu. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti, E. B. negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakoja, kad „žolę“ vartoja apie 2 metus, vartojimas kasdieninis. Atvykus į Kauno kalėjimą, nuteistojo žodžiais „laužė apie dešimt dienų, buvo sunku“, šiuo metu teigia atsigavęs, potraukio vartoti psichotropines medžiagas nejaučiantis. E. B. ne kartą teistas už nusikaltimus susijusius su psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nusikaltimai turi sunkėjimo pobūdį - anksčiau buvo teisiamas už turėjimą savo reikmėms, vartojimą, paskutiniu nuosprendžiu už platinimą kitiems asmenims. Pats nuteistasis neneigia, kad platino siekdamas lengvų ir greitų pinigų. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, taip pat bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota apsvaigimo nuo psichiką veikiančių ar narkotinių medžiagų atvejų. Vertinimo metu pastebėta, kad nuteistojo asmenybei būdingas socialinės atsakomybės trūkumas, asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas. Analizuojant nusikalstamo elgesio ypatumus pastebimi tam tikri impulsyvaus elgesio komponentai veikų vykdymo kontekste, kadangi nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio savo patyrimo (šiuo metu teistas 4 kartą, nusikaltimai modelio dalis, negebėjo pasimokyti iš taikytų švelnesnių baudžiamųjų priemonių). Anksčiau yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui (patėviui), kas rodo jog yra buvę savitvardos praradimo, agresijos atvejis. Analizuojant kriminalinio elgesio istoriją nustatyta, kad nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti, bei neįvertina savo ankstesnio elgesio pasekmių, nuteistasis dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes (finansinė nauda), ignoruodamas galimas neigiamas. Tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Nusikalstamas elgesys rodo nuteistojo antivisuomeninių vertybių susiformavimą, siekį nusikalstamu būdu įgyti lėšų, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Toks asmuo ignoruoja visuomenės normas, savo poreikius iškelia virš jų. Tai iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog E. B. jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.
Teismas pažymi, kad nuteistojo E. B. neatliktos bausmės dalis – 8 mėnesiai 12 dienų (paskirta bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. B. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-10127 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.