Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Bundoniui, Aivarui Alimui, nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /225 str. 4 d. padarymą:

dėl kyšio priėmimo iš A. Š. - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trims) metams;dėl kyšio priėmimo iš N. J. - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trims) metams; dėl kyšio priėmimo iš L. P. - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4(ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d. nutarta išieškoti iš J. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 50 Lt (penkiasdešimt litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 225 str. 4 d. padarymą nuteistas už tai kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), darbo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)būrio pasieniečiu, 2007 m. lapkričio 22 d., 06.22 val., už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, už greitesnį dokumentų patikrinimą, iš A. Š. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, t.y. ne mažiau kaip 20 Lt, įdėtus tarp dokumentų, kurie jam buvo pateikti patikrinimui.

Be to, J. K., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) darbo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini)būrio pasieniečiu, 2007 m. lapkričio 22 d., 06.29 val., už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, už greitesnį dokumentų patikrinimą, iš N. J. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, t.y. 10 Lt, įdėtus tarp dokumentų, kurie jam buvo pateikti patikrinimui.

Be to, J. K., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) darbo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečiu, 2007 m. gruodžio 20 d., 17.11 val., už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, už greitesnį dokumentų patikrinimą, iš Ukrainos Respublikos piliečio L. P. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, t.y. 20 Lt, įdėtus tarp dokumentų, kurie jam buvo pateikti patikrinimui.

Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais atvejais turtinės vertybės (pinigai) buvo paduoti

prieš veiksmų atlikimą (dokumentų patikrinimą), todėl teismas nepagrįstai vadovaujasi Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos. 5 punktu, nes šiame punkte nurodoma situacija, kai turtinės vertybės priimamos po veiksmų atlikimo (ar neveikimo).

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme J. K. nenurodė, kokiu konkrečiu tikslu pinigus priėmė, todėl teismo išvada, jog pinigų davimo tikslas buvo akivaizdus iš susiklosčiusios situacijos - yra prielaida, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 (Teismų praktika Nr. 19) 3.1.8 p. apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundo netenkinti, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas.

LR BK 225 str. 4 d. numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Pagal LR BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal LR BK 228 str. 2 d. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, kuris padarė 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais. Būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis yra didelė žala valstybei, kuri gali būti tiek turtinė, tiek kitokio pobūdžio.

Kyšininkavimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 3 punkte nurodyta, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, LR BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis).

Kyšio priėmimas, pažadėjimas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti paprastai siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu, todėl kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ar pan (LAT nutartis 2K-89/2009).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad liudytojas A. Š. nurodė, jog pinigus davė pasieniečiui, kad ramiai galėtų pravažiuoti, t.y. pinigus davė savo iniciatyva, kad greičiau ir paprasčiau pravažiuotų. Panašias aplinkybes nurodė ir L. P., kuris pinigus davė kad jo neužlaikytų, taip yra daręs ir anksčiau. Liudytoja N. J. nurodė, jog pinigus davė dėl visa ko. Kaip matyti iš visų bylos aplinkybių, A. Š., N. J., L. P. įdėjo pinigus neturėdami konkretaus tikslo. T.y. pinigai duoti ne už konkrečius veiksmus, o tiesiog siekiant išvengti nemalonumų, trikdžių kertant sieną.

A. Š. parodė, kad taip yra daręs ne vieną kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad N. J. nurodė, kad anksčiau važinėjo į Lenkiją, bet pinigų neduodavo ir nežino dėl ko davė pinigus. Parodė, kad jeigu pinigų būtų nedavusi gal ir nebūtų buvę kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad liudytojų įvardintas pinigų davimo tikslas tik patvirtina, kad pinigai buvo duodami neturint konkretaus tikslo, o tai atitinka piktnaudžiavimo požymius, nes kyšininkavimo atveju pinigai yra duodami už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš visų bylos aplinkybių, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo veiksmai, kuriuos jis atliko gavęs pinigus įeina į jo tarnybines pareigas, kurias jis turi teisę ir pareigą atlikti, o pinigų davimas ir už teisėtus valstybės tarnautojo veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti, laikomas kyšiu nepaisant to, kad nebuvo tiesiogiai įvardinta ko siekia pinigų davėjai, o pinigų nebuvo nei reikalauta nei provokuota duoti, nei susitarta, nei pažadėta priimti. Gi byloje nenustatyta, kad pinigai buvo duoti būtent dėl konkrečių valstybės tarnautojo veiksmų atlikimo, kad būtų galima pravažiuoti ar kad jų nedavus veiksmai nebūtų atliekami.

Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas veikas iš LR BK 228 str. 2 d. į 225 str. 4 d. taip pat nurodė, jog pinigų davimas valstybės tarnautojui prieš jam atliekant veiksmus duodančiojo atžvilgiu, šioje byloje laikytinas kyšiu, kadangi iš susiklosčiusios situacijos abiem tokio veiksmo (pinigų davimo) dalyviams buvo akivaizdus pinigus duodančiojo interesas tikėtis kuo palankesnio valstybės tarnautojo elgesio jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismo argumentas negali būti pagrindu perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš LR BK 228 str. 2 d. į 225 str. 4 d. nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kur nurodoma, kad kyšiu nelaikomas pinigų ar kitokių turtinių vertybių gavimas ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus. Teismas nuosprendyje nurodo, kad pinigai duoti tikintis kuo palankesnio valstybės tarnautojo elgesio jo atžvilgiu, o ne už konkrečius veiksmus, kurie nebūtų atlikti, jei liudytojai nebūtų davę pinigų. Kaip nurodyta aukščiau, kyšininkavimas siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo apibrėžti konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai, kuriuos jis atliko ar turėjo atlikti, ar neatlikti gavęs pinigus, ką pripažino ir teismas nuosprendžio motyvuose perkvalifikuojant nusikalstamus veiksmus.. Pinigai duoti nesiekiant konkrečių valstybės tarnautojo veiksmų, jie duoti dėl visa pikta ar dėl to, kad pinigus davę asmenys buvo girdėję, kad taip reikia daryti norint kad viskas vyktų greičiau ir paprasčiau. Taip pat nėra duomenų, kad buvo pagrindas galvoti, kad nedavus valstybės tarnautojui pinigų jis neatliks reikiamų veiksmų. Be to, liudytoja N. J. nurodė, kad anksčiau pinigų neduodavo, nežino dėl ko davė pinigus, jeigu pinigų būtų nedavusi gal ir nebūtų buvę kitaip.

Būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis yra didelė žala valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala. Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Valstybės tarnybos darbuotojai yra atsakingi už tam tikrų valstybės įstaigų, institucijų funkcijų vykdymą, arba turi teises bei pareigas teikti žmonėms atitinkamas viešąsias paslaugas, tačiau nevykdydami arba netinkamai, nesąžiningai vykdydami savo pareigas ar pasinaudodami tarnybine padėtimi dėl savo interesų, dezorganizuoja, griauna valstybės tarnybos darbą įvairiose srityse, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiamos žmonių teisės bei laisvės.

J. K. pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos autoritetą, nes kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemą dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams, be to minėtais neteisėtais veiksmais buvo siekiama asmeninės naudos. T.y. didelė žala pasireiškė tuo, kad buvo sutrikdyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla, padaryta žala valstybės interesams, sumenkinusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prestižą, autoritetą. J. K. turėjo suprasti, jog tokie jo veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais, nes, būdamas valstybės tarnautojas, suprato, jog priimdamas pinigus piktnaudžiauja tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo J. K. veika pagal LR BK 225 str. 4d. kvalifikuota nepagrįstai, nes byloje nenustatyta, kad pinigai buvo duoti būtent dėl konkrečių valstybės tarnautojo veiksmų atlikimo ar neatlikimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pinigai buvo duodami neturint konkretaus tikslo, o tai atitinka piktnaudžiavimo požymius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-01-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti;

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-01-26 nuosprendį pakeisti taip:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. K. pripažintas kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus: dėl kyšio priėmimo iš A. Š.-LR BK 225str.4d., dėl kyšio priėmimo iš N. J.-LR BK 225str.4d., dėl kyšio priėmimo iš L. P.-LR BK 225str.4d.;

J. K. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d. /dėl pinigų priėmimo iš A. Š./,

pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d. /dėl pinigų priėmimo iš N. J./,

pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d. /dėl pinigų priėmimo iš L. P./.

-kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.