- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- A5.-899-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00278-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei N. Č.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – VDI) 2020 m. liepos 28 d. – 2020 m. rugpjūčio 4 d. atliko patikrinimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šios įmonės direktorius R. M. leido įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini) darbus N. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 28 d., L. K. nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir R. G. nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nesudarius su jomis rašytinės darbo sutarties ir nustatyta teisės aktų tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavusi VDI atstovė paaiškino, kad tiriant anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir nustatyta, kad su trimis (duomenys neskelbtini) darbą dirbusiomis darbuotojomis buvo nesudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešta VSDFV Alytaus skyriui, todėl įmonės vadovo R. M. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Atstovė prašė skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis kaltę pripažįsta ir neneigia, jog N. Ž., L. K., R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) darbą. Taip atsitiko dėl jo kaip vadovo nepakankamos kontrolės, jis pernelyg pasitikėjo Alytaus padalinio vadove, kuri atsakinga už (duomenys neskelbtini) darbų organizavimą. Apie tai, kad trys moterys dirbo tinkamai neįforminus jų darbo teisinių santykių, jis sužinojo tik tada, kai VDI pradėjo patikrinimą, tada jis davė nurodymą sutvarkyti dokumentus ir pasirašė darbo sutartis su N. Ž. ir L. K., apie jų įdarbinimą buvo pranešta Sodrai. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis R. M. ir VDI atstovės paaiškinimais, kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame fiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1–2), 2020 m. rugpjūčio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0370-0435, kuriame nurodyta, kad vykdant VDI pavedimą Nr. 1102 atlikti inspektavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimo nelegalaus ir neteisėto darbo apraiškų kontrolės, buvo atliktas inspektavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniais (duomenys neskelbtini) veiklos paslaugų teikimo adresais ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo – faktiškai atliko (duomenys neskelbtini) darbus N. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 28 d., L. K. – nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 31 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus aikštelėje (duomenys neskelbtini) paslaugas pagal sutartį, pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo moteris vardu R.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbus atliko R. G., kuri nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“; nustatyta, kad R. M. ir J. Ž. žinojo, jog R. G. faktiškai valėsi šioje įmonėje, nors (duomenys neskelbtini) darbus atlikti turėjo įmonės darbuotojas A. G., su kuriuo darbo sutartis 2020 m. liepos 31 d. buvo nutraukta (b. l. 4–6), VSDFV Vilniaus skyriaus raštais dėl pranešimų apie N. Ž. ir L. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 7, 8), 2020 m. liepos 29 d. N. Ž. paaiškinimu, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja keletą metų, dirba pilnu etatu, atlieka (duomenys neskelbtini) darbus, darbo priemones išduoda ir darbus paskirsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovė, kuri su ja bendrauja telefonu, susitinka su padalinio vadove, kai ji atveža darbo priemones arba atlieka (duomenys neskelbtini) kontrolę; darbo užmokestį jai perveda į sąskaitą banke (b. l. 9), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininko V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologo-vadybininko A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus aikštelės vadovės R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktoriaus pareigas L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriaus T. Ž. paaiškinimais (b. l. 10–15, 18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2014 m. vasario 20 d. sutartimi Nr. S–14/11 (b. l. 16–17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus padalinio vadovės J. Ž. paaiškinimu (b. l. 19), R. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimu (b. l. 20), 2020 m. liepos 1 d. darbo sutartimi Nr. 11/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. Ž., (duomenys neskelbtini) darbų paskyromis (b. l. 21–22, 23, 24, 25); 2020 m. liepos 7 d. darbo sutartimi Nr. 13/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. K., bei (duomenys neskelbtini) darbų paskyra (b. l. 26–27, 28 ), 2020 m. vasario 14 d. darbo sutartimi Nr. 4/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. bei (duomenys neskelbtini) darbų paskyra (b. l. 29–30, 31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiku (b. l. 32), VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b. l. 33, 34–35, 36, 37–38, 39); nuotraukomis, kuriose N. Ž. fiksuota darbo vietoje (b. l. 40–42).
Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. P. D. kodekso 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. leido dirbti nelegalų darbą N. Ž., L. K., R. G., nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. N. Ž., L. K. ir R. G. realiai atliko darbo funkcijas – dirbo (duomenys neskelbtini) darbus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, dirbo atlygintinai, paklusdamos darbdavio nurodymams ir nustatytai tvarkai, taigi, yra nustatyti visi darbo sutarties požymiai, tačiau minėtos darbuotojos dirbo nesudarius su jomis rašytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Nors į bylą yra pateiktos rašytinės darbo sutartys Nr. 11/2020 ir Nr. 13/2020, pasirašytos abiejų šalių – darbdavio ir darbuotojo, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su N. Ž. rašytinę darbo sutartį 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 21–22), o su L. K. sudarė rašytinę darbo sutartį 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 26–27), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teisme pripažino, kad šias darbo sutartis jis pasirašė vėliau, t. y. tada, kai apie minėtų darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, gi iš bylos duomenų matyti, kad apie darbo sutarčių sudarymą ir darbuotojos N. Ž. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai buvo pranešta 2020 m. liepos 28 d. (b. l. 7), o apie darbuotoją L. K. šie duomenys pateikti 2020 m. liepos 31 d. (b. l. 8). Su R. G. darbo sutartis apskritai nebuvo pasirašyta. Byloje nustatyta, kad R. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. turi darbdavio įgaliojimus, jis sudarydavo darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nebuvo pavedęs. Taigi, R. M. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nustačius, kad R. M. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad R. M. leido dirbti nelegalų darbą trims asmenims, nelegalus darbas truko netrumpą laiką. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad R. M. nusižengė būdamas 65 metų amžiaus, su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokio pobūdžio nusižengimą R. M. padarė pirmą kartą. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nelegalaus darbo trukmę, R. M. asmenybę, jo turtinę padėtį, byloje nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytą baudą, mažesnę už sankcijos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.