- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-470-86-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zenonas Birštonas
- Pareiškėjas
- V. R.
teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo V. R. skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 14 d. nutarties, kuria atsisakyta pradeti privataus kaltinimo procesa pagal V. R. privataus kaltinimo skunda, kuriuo jis kaltina T. V. padarius nusikaltima, numatyta LR BK 154 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustate:
2008-04-21 Šalcininku rajono apylinkes teisme buvo gautas pareiškejo V. R. 2008-03-20 skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo V. R. praše patraukti T. V. baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 154 str. 2 d. už tai, kad T. V. apšmeiže V. R., o butent: T. V. pareiškime išvardinti teiginiai: „jog ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo spaudžiamas policijos pareiguno V. R. ir todel jis buvo priverstas duoti melagingus parodymus. Kad akistatos metu tarp A. S. ir J. V., A. S. pasake, jog abejoja, kad J. V. dalyvavo plešime. Apie tai A. S. minejo policijos pareigunui, taciau pareigunas pasake „tu atpažink ji, o paskui jau susigaudysime“. Tokiu budu T. V. apkaltino V. R. sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu.
Šalcininku rajono apylinkes teismas 2008 m. gegužes 14 d. nutartimi atsisake pradeti privataus kaltinimo procesa pagal V. R. privataus kaltinimo skunda, nurodydamas, kad T. V. nepadare veikos, turincios LR BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu.
Šalies argumentai
Skundu pareiškejas V. R. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008-05-14 nutarti. Pareiškejo nuomone, 2005-05-26 T. V., pateikdamas Šalcininku rajono apylinkes prokuraturai žinomai melaginga pareiškima, kuriame kaltina ji sunkiu nusikaltimu padarymu, perženge leistinas ribas. Teigia, jog T. V. žinomai melaginga pareiškima Šalcininku rajono apylinkes prokuraturai pateike, siekdamas padeti nusikalstamos veiklos bendrininkui J. V., kuriam buvo pateikti itarimai baudžiamojoje bylos Nr.97-1-00205-04 del ivykdyto plešimo, išvengti baudžiamosios atsakomybes ir tuo paciu apšmeižti kita asmeni, toks jo pareiškimas nera sažiningas bei teisetas. Pareiškejas atkreipia demesi i tai, kad jam nebuvo iškelta nei baudžiamoji, nei drausmine byla, ka prokurorai nedelsdami privalejo padaryti, gave toki pareiškima. Tai reiškia, kad T. V. pareiškime išdestytos aplinkybes neatitinka faktinem bylos aplinkybem. Taciau prokurorai nesieme jokiu veiksmu patraukti baudžiamojon atsakomyben T. V. ar A. S. pagal LR BK 235 str., 236 str., 290 str. arba vadovaujantis LR BPK 409 str. pagal 154 str.
Skunde taip pat teigiama, kad atsisakydamas pradeti privataus kaltinimo procesa teismas nesvarste, ar pareiškimo parašymas ir išsiuntimas i valstybines institucijas bei ju pareigunams gali buti vertinamas kaip šmeižimas, o apsiribojo tik savo samprotavimais, kuriais remdamasis prieme nepagrista sprendima. Padarius nepagrista išvada, kad T. V. kreipimasis i Šalcininku rajono apylinkes prokuratura, t.y. i institucija, kuri pagal istatymus igaliota tikrinti tokius pareiškimus, nera šmeižimas, netgi ir tuo atveju, kai tikrinimo metu tokie pažeidimai neirodyti arba aplinkybes nepasitvirtino ir šiuo pagrindu atsisakius pradeti privataus kaltinimo procesa, teismas pažeide jo konstitucine teise del pažeistu teisiu ir laisviu kreiptis i teisma ir tokiu budu apribojo jam teise i pažeistu interesu gynima. Nepradejes privataus kaltinimo proceso, teismas neturejo galimybes nustatyti faktiniu bylos aplinkybiu, t.y. nustatyti kas iš tikruju ir kokiais tikslais paskleide šmeižikiškas žinias bei priimti šioje byloje pagrista ir nešališka procesini sprendima.
Teismo posedyje pareiškejas praše jo skunda patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo V. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, jog teisejas, gaves nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima, atsisako pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pažymetina, jog mineta istatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio ivykio, apie kuri buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstama veika, arba ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu, yra buves, bet to ivykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo ivykis be niekieno kaltes.
Kaip matyti iš byloje esancio 2008-03-20 privataus kaltinimo skundo, V. R. kaltina T. V., padarius jo atžvilgiu nusikaltima, numatyta LR BK 154 str., 2 d. t.y. šmeižima, neva šis padare sunku ar labai sunku nusikaltima.
Šmeižimas pagal LR BK 154 str. yra tikroves neatitinkancios informacijos apie kita žmogu, galincios paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažistamas tikroves neatitinkancios informacijos apie kita žmogu perdavimas bent vienam treciajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar pan.
Apylinkes teismas 2008-05-14 nutartyje padare pagrista išvada, jog T. V. kreipimasis su pareiškimu i Šalcininku rajono apylinkes prokuratura, kaip i institucija, kuri pagal istatymus igaliota tikrinti tokius pareiškimus, nelaikytinas šmeižimu, netgi ir tuo atveju, kai tikrinimo metu tokie pažeidimai neirodyti arba aplinkybes nepasitvirtino. Kaip nurode pats T. V. apylinkes teisme, jis neturejo jokio tikslo ižeisti ar apšmeižti policijos pareigunu, o tik norejo, kad nenukentetu nekaltas asmuo.
Taigi, apylinkes teismo nutartis pagrista ir teiseta, ja panaikinti pagrindo nera.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti pareiškejo V. R. skunda ir palikti galioti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 14 d. nutarti.