- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-301-1048/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01298-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- ADB
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. B. dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 165,89 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su atsakovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-03-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kelio ženklai, įvykio kaltininku pripažintas atsakovui priklausančio transporto priemonės valdytojas. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutartį, išmokėjo 165,89 Eur išmoką dėl kelio ženklų sugadinimo. Pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2017-03-17 dienos. Įvykis buvo 2017-03-18. Draudėjas – atsakovas šią įmoką sumokėjo 2017-03-19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti išmokėtą 165,89 Eur draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, kadangi 2017-03-18 eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. B.. Be to, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad eismo įvykio dieną draudimo sutartis nebuvo nutraukta, draudimo įmoka buvo sumokėta.
Gavus atsakovo V. B. atsiliepimą į ieškinį, teismas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukė E. B., jam nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui E. B. procesiniai dokumentai įteikti 2019-12-20, trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo E. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad sunku aplinkybes atsiminti, nes tai buvo prieš du metus, draudimas nebuvo nutrauktas, jis buvo galiojantis. Pažymėjo, kad jis neprisimena, kokiu būdu draudimo sutartį sudarė, t. y. ar internetu, ar per brokerį, nepamena, kada tiksliai buvo atliktas pavedimas dėl draudimo įmokos, įrodymų nėra išlikę. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi draudimo santykiams yra taikomas vienerių metų ieškinio senatis. Atsakovas paaiškino, kad iš ieškovo jokio raginimo ar pretenzijos grąžinti draudimo išmoką nėra gavęs. Pažymėjo, kad automobilis priklauso atsakovui, eismo įvykio metu automobilį vairavo jo draugas. Kas pranešė apie įvykį, atsakovas neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės. ADB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas V. B. 2017-03-17 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz Sprinter 316 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutarties sąlygas sutarties įsigaliojimo pradžia – 2017-03-17, sutarties galiojimo pabaiga – 2018-03-16, draudimo įmokos dydis – 233,00 Eur, įmokama mokama iki 2017-03-17. Draudimo sutarties pagrindu atsakovui išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas pagal draudimo sutartį iš atsakovo 233,00 Eur draudimo įmoką gavo 2017-03-19. Iš Panevėžio AVPK 2017-07-07 pažymos matyti, kad 2017-03-18, (duomenys neskelbtini) E. B., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Sprinter 316 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos salelės ir apgadino kelio ženklus, eismo įvykio kaltininku pripažintas E. B.. Ieškovas ADB (duomenys neskelbtini), vykdydamas įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nukentėjusiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) už sugadintus kelio ženklus 2017-07-18 išmokėjo 165,89 Eur draudimo išmoką. Byloje pateikta ieškovo 2018-01-25 rašytinė pretenzija atsakovui, kuria ieškovas pareikalavo atsakovą už pavėluotą draudimo įmokos sumokėjimą grąžinti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą 165,89 Eur draudimo išmoką. Tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad minėta pretenzija atsakovui buvo faktiškai įteikta, nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokios pretenzijos iš ieškovo iki kreipimosi į teismą dienos negavo.
Kaip matyti, atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašo taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą ir atsakovą šioje byloje sieja draudimo sutarties santykiai, t. y. ieškovas (draudikas) reikalauja iš atsakovo už netinkamą draudimo sutarties vykdymą priteisti išmokėtą draudimo išmoką, pripažintina, jog ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš regresinės prievolės.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2017-07-18, todėl ieškinio senaties pradžia laikytina būtent draudimo išmokos išmokėjimo diena – 2017-07-18. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio reikalavimui yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, laikytina, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2018-07-18. Kadangi ieškovas pareiškimą skolininkui (atsakovui) dėl teismo įsakymo padavė 2019-10-18 dieną, pripažintina, kad ieškovas atsakovui reikalavimą pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui. Šiuo atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nenustačius pagrindo jį atnaujinti, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas praleidus ieškinio senaties terminą, teismui nebėra pagrindo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas (draudikas) pareiškė reikalavimą atsakovui (draudikui) priteisti jo sumokėtą draudimo išmoką, kurį grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka), taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad tarp šalių draudimo sutartis buvo sudaryta 2017-03-17, sutartyje numatytas draudimo įmokos mokėjimo terminas – 2017-03-17, eismo įvykis įvyko 2017-03-18, o draudimo įmoka į ieškovo sąskaita gauta 2017-03-19. Pažymėtina, kad atsakovas nepamena nei draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, nei kurią tiksliai dieną buvo atliktas draudimo įmokos pavedimas, nepamena eismo įvykio aplinkybių, be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvenamosios vietos adresu jokių ieškovo pretenzijų ir raginimų grąžinti draudimo išmoką nėra gavęs. Esant tokioms aplinkybėms, vertinant draudimo įmokos dydį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas draudimo įmoką ieškovui pavėlavo sumokėti tik dvi dienas, nenustačius atsakovo kito netinkamo elgesio ar nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo.
Kaip teismas aukščiau nurodė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nenustačius pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.