Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A., patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-272 nutarta taikyti nuteistajam V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 6 mėnesių ir 10 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. sausio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamos elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, įkalinimo metu kryptingai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur buvo perkeltas nustačius akivaizdžią pažangą daromą bausmės atlikimo metu. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. A. nuteistas 2014 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus – 15 metų laisvės atėmimo bausme, faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 4 metai 6 mėnesiai ir 10 dienų (lygtinio komisijos posėdžio dieną – 2024 m. sausio 4 d.).

Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. A., šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad V. A. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, nors yra nuo 2019 m. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra aiškiai matomas rizikos valdymas ir teigiami pokyčiai tam tikrose srityse, tačiau teismas atsižvelgia į kriminogeninius (dinaminius) veiksnius, t. y. jog turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla skatinančią nusikalstamumą, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Be to, teismas pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų drausmine tvarka baustas 2 kartus, skatintas 14 kartų. Teismas pažymi, kad artimų ir patikimų socialinių ryšių nebuvimas, problemos dėl saugios ir užtikrintos gyvenamosios vietos, darbinės patirties akivaizdi stoka, neturėjimas konkrečių tikslų bei jų siekimo būdo numatymo, akivaizdžiai apsunkintų darbo paieškas ir stabilių pajamų buvimą, nuteistojo adaptaciją laisvėje, nuteistojo pasiryžimą ir gebėjimą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti.

Nuteistąjį visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja tik iš dalies, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir savo elgesį dar gali ženkliai pagerinti. Nuteistojo teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nuosekliai bei nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priežiūros priemones. Nors nuteistasis buvo 14 kartų skatintas, atlikdamas bausmę jis nesielgė nepriekaištingai, atlikdamas bausmę 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, 2 kartus baustas drausmine tvarka.

Teismas taip pat negali sutikti su Komisijos manymu, kad nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir jis išleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamo elgesio modelius, nesielgti neapgalvotai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Pažymėtina, kad V. A. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą nuteistojo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, nenustačius akivaizdžios ir nuoseklios pažangos nusikalstamumo riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis dar yra neatlikęs beveik 4 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebima nemažai teigiamų veiksnių, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis ir daro minimalią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-272.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-272 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.