Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Jovitui Elzbergui, atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui Gintarui Abaravičiui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Veslavai Romanovskai ir Juozui Algirdui Zinkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirblienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Kirmėliškių sodyba“ ir UAB „Svajonių slėnis“ skundą atsakovėms Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, LR Kultūros ministerijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-03-18 sprendimą Nr. 6.3-10-S-P; 2) pripažinti atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atsisakymą atsižvelgti į pareiškėjų teritorijų planavimo pasiūlymą, pateiktą 2007-11-30 rašte dėl rengiamo Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų Nr. S-690, neteisėtu; 3) įpareigoti atsakovę Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją tinkamai vykdyti LR Teritorijų planavimo įstatymą ir pakartoti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų teritorijų planavimo procedūras nuo sprendimo pradėti rengti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planus priėmimo dienos pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus, Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie LR Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio parengtas planavimo sąlygas; 4) įpareigoti atsakovę Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pakeisti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendinius taip, kad buferinė apsaugos zona 31,5663 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,009 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4,22 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,04 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,91 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutaptų su esamomis Trakų istorinio nacionalinio parko ribomis; 5) įpareigoti atsakovę Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, nustatyti teritorijas, kuriose 31,5663 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,009 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,22 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,04 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,91 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, savininkams pareiškėjams UAB „Kirmėliškių sodybos" ir UAB „Svajonių slėnis", turi būti taikomos teisingo kompensavimo už naujai įvedamus apribojimus procedūros.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-13), patikslintame skunde (b. l. 148-164) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 119-128) nurodė ir atstovas per teismo posėdį paaiškino, kad 2005-03-09 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė priėmė įsakymą Nr. 49V „Dėl Anykščių, Asvejos, Kurtuvėnų, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių, Žagarės regioninių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų", kuriuo buvo pradėtas šių regioninių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo procesas bei patvirtinta išvardintų saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo užduotis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2005-03-31 raštu Nr. V3-8.5-307 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją prašydama išduoti planavimo sąlygas parengti Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau - ir TINP) specialiojo planavimo dokumentus. Trakų rajono savivaldybės administracija 2005-06-13 parengė planavimo sąlygas TINP planams rengti Nr. 05-057. Planavimo sąlygas TINP specialiojo planavimo dokumentams rengti taip pat išdavė Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys. Pagal išduotas planavimo sąlygas buvo parengti TINP specialiųjų planų sprendiniai. Paaiškina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys ginčo žemės sklypai, remiantis parengtais TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendiniais, patenka į numatomą buferinę zoną.

Pareiškėjai 2007-10-30 Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikė pasiūlymą (kuris nagrinėti persiųstas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai) dėl rengiamo Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2005-03-09 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės įsakymo Nr. 49V, tą dalį kuri yra susijusi su Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projekto rengimu; 2) priimti naują LR Kultūros ministro įsakymą, kuriuo pradėtas Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų rengimo procesas ir apie jį pranešti „Valstybės žiniose“; 3) pakartoti Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų teritorijų planavimo procedūras; 4) pataisyti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendinius taip, kad buferinė apsaugos zona ten, kur nėra gautas atitinkamo žemės savininko sutikimas, sutaptų su esamomis TINP ribomis; 5) nustatyti teritorijas, kuriose žemės savininkams turi būti taikomos teisingo kompensavimo už naujai įvedamus apribojimus procedūros.

Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2007-11-30 raštu Nr. S-690 jiems pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jų pasiūlymai atmesti. Nesutikdami su šiuo atsakymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2008-03-18 priėmė sprendimą Nr. 6.3-10-S-P, kuriame nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2007-11-30 atsakyme Nr. S-690 į 2007-10-30 pasiūlymą pateiktos planavimo pasiūlymų vertinimo išvados ir jas pagrindžiantys motyvai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išaiškinti.

Pareiškėjas savo poziciją dėl TINP specialiojo planavimo nepagrįstumo grindžia šiais argumentais:

1) TINP specialiųjų planų rengimas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2005-03-09 įsakymu Nr. 49V inicijuotas nesant tam įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų. Prieš pradedant rengti TINP specialiojo planavimo dokumentus (ribų, zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planus) turėjo būti įvykdytos šios sąlygos: (1) planuojamų ribų išdėstymo atitiktis teisės aktų nustatytiems kriterijams, (2) teritorijos planavimo inicijavimo pagrindimas moksliniais tyrimais bei (3) visuomenės poreikių įvertinimas, ekonominio vertinimo atlikimas, numatytos reikalingos nutraukti veiklos, o jeigu tai būtina kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidos bei teritorijos išlaikymo finansiniai šaltiniai. Inicijuojant TINP teritorijos, jos zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų specialiojo plano ir tvarkymo planų rengimą ir atliekant planavimo procedūros veiksmus nebuvo atlikti moksliniai tyrimai, stebėjimai bei vertinimai.

2) TINP specialiojo planavimo organizatoriumi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija paskirta neteisėtai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neturėjo teisės 2005-03-09 įsakymu Nr. 49V pradėti TINP teritorijos su joje esančiais nekilnojamojo paveldo objektais specialiojo planavimo procedūros. Be to Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neturėjo teisės specialiojo planavimo organizavimo perduoti LR Kultūros ministerijai 2007-10-29 įsakymo Nr. 296V pagrindu. Kultūros ministerija nesant tam teisėto įstatymų nustatyto pagrindo 2007-11-09 įsakymu Nr. ĮV-662 TINP teritorijos planavimo organizatoriaus teises perdavė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai. Mano, kad įgaliota valstybės institucija pradėti atitinkamą procesą yra LR Kultūros ministerija.

3) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2005-03-09 įsakymas Nr. 49V, kuriuo buvo inicijuotas TINP specialiojo planavimo procesas, nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad šis įsakymas laikytinas norminiu aktu, todėl turėjo būti paskelbtas „Valstybės žiniose“.

4) Pareiškėjų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai pateka į nustatytas TINP buferinės apsaugos zonas ir ginčijamais TINP specialiojo planavimo dokumentų sprendiniais yra nustatyti nuosavybės teisės į žemės sklypus ribojimai: UAB „Kirmėliškių sodybos" nuosavybės teise valdomame 31,5663 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra draudžiami bet kokie statybos ir panašūs darbai, trukdantys apžvelgti nekilnojamojo kultūros paveldo objektus; UAB „Kirmėliškių sodybos" nuosavybės teise valdomame 2,009 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamos bet kokių pastatų statybos; UAB „Svajonių slėnis" nuosavybės teise priklausančiame 4,22 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,04 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,91 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bendrą buferinės apsaugos zonos tvarkymo ir naudojimo reglamentą naujos statybos galimos detaliaisiais planais ribojant pastatų aukštį, užstatymo plotą bei tankį, taip pat draudžiama statyti daugiaaukščius ir aukštybinius pastatus, žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, keisti natūralias vandenskyrų ribas bei ežerų natūralų vandens lygį, transformuoti miškus į žemės ūkio naudmenas.

Paaiškina, kad bendrovės minėtuose žemės sklypuose planuoja vykdyti mažaaukščių namų statybų darbus, kartu neatsisako teisių vykdyti ir kitokios rūšies statybos ar Žemės sklypų vystymo projektų, o šie statybos ar kitokios veiklos darbai yra ribojami pagal aukščiau nurodytus TINP specialiojo planavimo dokumentų sprendinius.

Mano, kad neteisėtai pradėta bei vykdoma TINP specialiojo planavimo procedūra turi būti pakartota pagal įstatymų reikalavimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtas 2008-03-18 sprendimas Nr. 6.3-10-S-P turi būti panaikintas, o Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įpareigotina iš naujo atlikti TINP specialiojo planavimo procedūrą nuo sprendimo pradėti rengti TINP specialiojo planavimo dokumentus priėmimo pagal kompetentingų valstybės institucijų parengtas planavimo sąlygas.

Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 181-187) nurodė ir per teismo posėdį atstovas paaiškino, kad pareiškėjai klaidingai supranta ginčo santykį reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad naujų saugomų teritorijų steigimas ir jau esamų planavimas yra visiškai skirtingos procedūros, kurių metu pasiekiami skirtingi tikslai. Ginčo atveju nėra steigiama nauja saugoma teritorija. Šiuo metu yra rengiami parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planai, numatant į TINP teritoriją įtraukti vietoves, turinčias pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę, siekiant jas išsaugoti, taip pat nustatyti buferinės apsaugos zoną, tam, kad būtų sumažintas neigiamas veiklos poveikis TINP, išsaugota jo teritorijos regimoji aplinka. TINP specialiojo planavimo procesas negalėjo pažeisti LR Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 8, 9 ir 10 dalių. Nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įstatymas suteikia teisę Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai būti visų saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatoriumi. UAB "Kirmėliškių sodyba" priklausantis 2.009 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), jau dabar yra TINP teritorijoje - Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje - ir jam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos. Visi kiti pareiškėjoms priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl turi būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, kol ji, teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista. TINP buferinės apsaugos zonos nustatymas negali apriboti veiklos pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose, naudojant juos pagal dabartinę tikslinę paskirtį.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 172-176) nurodė ir per teismo posėdį atstovai paaiškino, kad Saugomų teritorijų įstatymas skiria dvi valstybės įsteigtų saugomų teritorijų administravimo rūšis: ūkinį administravimą, kuris įstatyme, apibrėžtas kaip apsauga ir tvarkymas, bei saugomų teritorijų planavimą. Pagal tokį funkcijų suskirstymą kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei kultūrinių draustinių, kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija, o Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai gali būti pavesta kitų valstybės įsteigtų saugomų teritorijų apsauga bei tvarkymas. Teigia, kad istorinių nacionalinių parkų specialiojo planavimo organizatoriumi gali būti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros ministerija ir saugomų vietovių direkcijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbimas apie pradedamą TINP ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą buvo paskelbtas „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" (2005, Nr. 94), TINP ribų ir zonų ribų ir tvarkymo planų sprendiniai pristatyti ir viešai apsvarstyti su visuomene 2007-10-30 17 val. Trakų rajono Kultūros rūmų salėje. Skelbime apie pradedamą TINP ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą, paskelbtame „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" buvo pateikta informacija apie specialiojo planavimo pagrindą, (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2005-03-09 įsakymą Nr. 49V). Teigia, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-03-18 sprendimas Nr. 6.3-10-S-P yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais. TINP specialiųjų planų sprendiniai neapriboja žemės savininkų teisių, kadangi jie nenumato šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, neįpareigoja savininkų vykdyti kokią nors privalomąją veiklą, kuri neatitiktų šių sklypų paskirties. Jokie nauji apribojimai, kurie prieštarautų savininkų žemės sklypų esamoms paskirtims nėra įvedami, specialieji planai nemažina gaunamos naudos ir neuždraudžia anksčiau vykdytos veiklos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 194-196) nurodė ir per teismo posėdį atstovė paaiškino, kad pareiškėjai savo teisių pažeidimą sieja su galimai planuojama ateityje vykdyti veikla. Tačiau nepateikia argumentų, kaip konkrečiai dabar yra pažeidžiamos jų teisės ar interesai dėl to, jog yra nustatoma TINP buferinės apsaugos zonos teritorija. Sklypai, kurie patenka į planuojamą TINP buferinės apsaugos zoną yra žemės ūkio paskirties arba miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą tiek miškų ūkio paskirties, tiek žemės ūkio paskirties (išskyrus ūkininkams suteiktą lengvatą) žemės sklypuose gyvenamųjų namų statyba nėra leidžiama. Pareiškėjų teiginys, kad jų teisės gali būti pažeistos ateityje, yra tik prielaida, kuri nėra teisinis pagrindas kreiptis į teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Be to, teisės aktai nenumato planavimo procedūrų pakartojimo. Reikalauti pakartoti planavimo procedūrą būtų netikslinga ir ekonomiškai nepagrįsta, nes plano rengimui buvo panaudota ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, be to, galimus pareiškėjų teisių ir interesų pažeidimus pašalinti būtų galima ir atitinkamai pakoregavus sprendinius, jeigu būtų nustatyta, kad jie prieštarauja teisės aktams arba planavimo sąlygoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 65-70) nurodė ir per teismo posėdį atstovė paaiškino, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d. 4 ir 6 p., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą, metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 49V priimtas teisėtai, pagal teisės aktais nustatytą tarnybos kompetenciją. Nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimai dėl planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų buvo paskelbti 2005-12-02 „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 94, vietinėje spaudoje bei institucijų interneto puslapiuose. Buferinės apsaugos zona ir veikla reglamentuojama Saugomų teritorijų įstatymo 19 str. Todėl pareiškėjų teiginys, kad TINP buferinė apsaugos zona, į kurią patenka pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, suplanuota nesilaikant teisės reikalavimų - TINP specialusis planavimas tiek pradėtas, tiek vykdomas neteisėtai - yra klaidingas. TINP buferinės apsaugos zona išskirta siekiant užtikrinti bendrą ekologinę pusiausvyrą užtikrinti vertybių vizualinę apsaugą išvengti paviršinio ir gruntinio vandens taršos. Pasiūlytas buferinės apsaugos zonos reglamentas tik užtikrintų planuojamos teritorijos patrauklumą ir vertę. Buferinės apsaugos zonos nustatymas nėra TINP ribų padidinimas. Pasiūlytas buferinės apsaugos zonos reglamentas iki viešo susirinkimo, kuris įvyko 2007-10-30 Trakuose, buvo ne kartą koreguojamas, atsisakant fiziniams ir juridiniams asmenims nepriimtinų nuostatų. Viešo susirinkimo metu dar kartą buvo išdėstyta argumentacija dėl buferinės apsaugos zonos, nurodant, kad joje būtų uždraustas tik naujų pramonės įmonių atsiradimas ir gamybinių kompleksų statyba. Tai neapribos nei regiono plėtros, nei visuomenės ar atskirų gyventojų interesų. Buferinės apsaugos zonos nustatymas neužkerta kelio sklypų skaidymui, kas nėra draudžiama nei teisės aktais, nei pasiūlytu buferinės apsaugos zonos reglamentu. Statybų plėtra turi būti numatyta rengiamuose bendruosiuose planuose. Pareiškėjams nuosavybės bei nuomos teise priklausantys žemės sklypai patektų į pasiūlytą pietvakarinę buferinės apsaugos zonos dalį, skirtą vizualinei, hidrologinei ir hidrografinei apsaugai užtikrinti. TINP buferinės apsaugos zona nekeičia privačioje ar valstybinėje nuosavybėje esamų sklypų statuso, nes rengiamas TINP buferinės apsaugos zonos reglamentas neuždraudžia šių žemės sklypų naudoti pagal jiems nustatytą paskirtį bei juos vystyti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius Lietuvos Respublikos, Vilniaus apskrities, Trakų rajono bei miesto bendruosius planus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 65-70) nurodė ir per teismo posėdį atstovė paaiškino, kad jų manymu, tai, kad Kultūros ministerija 2007-10-30 įsakymu perėmė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų rengimo organizatoriaus funkcijas neprieštarauja teisės aktams bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktoms jo apsaugos zonų ribų plano sprendiniams bei rengimo procedūroms. Pareiškėjų žemės sklypai patektų į pasiūlytą pietvakarinę buferinės apsaugos zonos dalį, skirtą hidrologinei ir vizualinei apsaugai užtikrinti. Šioje zonoje pastatyti nauji kenksmingų atliekų saugojimo, rūšiavimo bei perdirbimo ir pramoninės paskirties pastatai bei gamybiniai ir garažų kompleksai, kenksmingų atliekų saugojimo ir perdirbimo įmonės, nauji gyvenamieji kvartalai turėtų neigiamą įtaką TINP kraštovaizdžiui bei požeminiams vandenims, maitinantiems TINP teritorijoje esančius ežerus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l77-179) nurodė, kad būtent Kultūros ministerijai suteikta teisė būti istorinių valstybinių parkų tvarkymo planų (tvarkymo schemų) organizatoriumi. Buferinė apsaugos zona suplanuota neturint žemės sklypų, kurie pateks į buferinę zoną, savininkų sutikimų. Didžioji dalis suplanuotos buferinės apsaugos zonos (kurios plotas sudaro netgi 6.445,8 ha) yra privati, bet ne valstybinė žemė, be to, anksčiau šioje teritorijoje nebuvo ribojama ūkinės veiklos laisvė. Be savininkų sutikimų jų žemės sklypuose nustačius buferinės apsaugos zonas bus suvaržytos konstitucinės nuosavybės teisės, t. y. apribota ankstesnė savininkų teisių apimtis, tačiau už šį privačios nuosavybės teisių apribojimą nėra numatyta teisingai ir proporcingai kompensuoti ar įstatymų nustatyta tvarka atlyginti paimant žemę visuomenės poreikiams. Pagal parengtą TINP planų projektą daugiau kaip 6.000 ha žemės, kuri anksčiau nepateko į TINP, numatoma priskirti TINP teritorijai. Siūlomi TINP planų sprendiniai prieštarauja LR civilinio kodekso 4.37 str. ir 4.39 str., kuriuose numatyta, jog savininkų teisės gali būti apribotos tik esant įstatyminiam pagrindui. TINP planų projektų sprendiniai pažeidžia žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus nesant tam įstatyminio pagrindo, nes jais yra užkertamas kelias visa apimtimi naudoti nuosavybės teise priklausančius ir Trakų rajono savivaldybėje esančius žemės sklypus. Taigi TINP išplėtimas ir naujų žemės sklypų priskyrimas TINP teritorijai reikštų esminius žemės savininkų nuosavybės teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe apribojimus be žemės sklypų savininkų sutikimų. Planavimo organizatorius, prieš praplėsdamas TINP ribas, privalėjo ne tik įvertinti visuomenės poreikius ir atlikti ekonominį poveikio įvertinimą, bet taip pat įvertinti ir numatyti kompensacijas už veiklos apribojimus, išspręsti žemės išpirkimo klausimus bei surasti finansavimo šaltinius.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Kultūros ministerijos atstovams nedalyvaujant. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Aukščiausios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo", siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės 2005-03-09 įsakymo Nr.49V 1 punktu buvo nuspręsta pradėti tam tikrų valstybinių parkų, tarp jų – ir TINP – ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų rengimo (specialiojo planavimo) procesą, kurio tikslas parengti, suderinti ir patvirtinti šių valstybinių parkų specialiuosius planus bei nustatyti jų apsaugos ir tvarkymo reglamentus; 2-uoju šio įsakymo punktu patvirtinta įsakymo 1 punkte išvardintų saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo užduotis, 3-uoju – Planavimo ir kadastro skyriui pavesta TPĮ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti planavimo sąlygas šio įsakymo 1 punkte išvardintiems valstybinių parkų specialiesiems planams parengti (b. l. 71). TINP specialiojo teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir ši institucija nuo 2005 m. buvo TINP planų rengimo organizatoriumi.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2005-03-31 raštu Nr.V3-8.5-307 „Dėl sąlygų Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planams rengti" kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygas TINP ir jo zonų ribų bei tvarkymo planams rengti.

Trakų rajono savivaldybės administracija 2005-06-13 parengė planavimo sąlygas TINP planams rengti Nr. 05-057 (b.l.18-19,98-99). Šių sąlygų 4 punkte įrašyti planavimo tikslai – parengti TINP ir jo zonų ribų planą bei tvarkymo planą, nustatyti teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentus.

Planavimo sąlygas TINP specialiojo planavimo dokumentui rengti taip pat išdavė Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2007-10-29 įsakymu Nr. 296V „Dėl planavimo organizatoriaus funkcijų perdavimo rengti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planus", vadovaudamasi LR saugomų teritorijų įstatymo, LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir Kultūros ministerijos 2007-10-15 raštu Nr. S2-2757, perdavė TINP planų organizavimą Kultūros ministerijai (b. l. 72), o pastaroji 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-649 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų rengimo organizatoriaus funkcijų perėmimo" perėmė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos TINP planavimo dokumentų organizatoriaus teises ir funkcijas (b. l. 78). Kultūros ministerija 2007-11-09 įsakymu Nr. ĮV-662 „Dėl pavedimo vykdyti Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatoriaus funkcijas“ (b.l.79) pavedė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai vykdyti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir TINP tvarkymo plano, pradėtų rengti remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės 2005-03-09 įsakymu Nr.49V, rengimo organizatoriaus funkcijas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbimas apie pradedamą TINP ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą buvo paskelbtas „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" (2005, Nr. 94), TINP ribų ir zonų ribų ir tvarkymo planų sprendiniai pristatyti ir viešai apsvarstyti su visuomene 2007-10-30 17 val. Trakų rajono Kultūros rūmų salėje.

Pareiškėjos 2007-10-30 pateikė pasiūlymą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2005-03-09 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės įsakymo Nr. 49V, tą dalį kuri yra susijusi su Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projekto rengimu; 2) priimti naują LR Kultūros ministro įsakymą, kuriuo pradėtas Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų rengimo procesas ir apie jį pranešti „Valstybės žiniose“; 3) pakartoti Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų teritorijų planavimo procedūras; 4) pataisyti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendinius taip, kad buferinė apsaugos zona ten, kur nėra gautas atitinkamo žemės savininko sutikimas, sutaptų su esamomis TINP ribomis; 5) nustatyti teritorijas, kuriose žemės savininkams turi būti taikomos teisingo kompensavimo už naujai įvedamus apribojimus procedūros.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2007-11-30 raštu Nr. S-690 pateikė atsakymą į šį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad į TINP buferinės apsaugos zoną įtraukus pareiškėjų žemės ūkio paskirties sklypus, iš esmės nebus pakeistas jų valdomų žemės sklypų statusas, taigi nebus pažeistos ir pareiškėjų, kaip žemės savininkų teisės (b. l. 29-33).

Nesutikdami su šiuo atsakymu pareiškėjai 2008-01-04 skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (b. l. 34-38). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2008-03-18 raštu Nr. 6.3-10-S-P (b. l. 39) pareiškėjų skundo netenkino.

Teisinis reguliavimas ir teismo išvados.

Pareiškėjos ginčija Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimus, kuriais buvo atmesti jų pasiūlymai dėl TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų ir prašo pakartoti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų teritorijų planavimo procedūras bei įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pakeisti TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų sprendinius.

I.

Pareiškėjos nurodo, kad TINP planavimo organizatorius yra netinkamas, o tai lemia neteisėtą tolimesnę planavimo procedūrą. Todėl Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planų teritorijų planavimo procedūros turi būti pakartotos nuo sprendimo pradėti rengti Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planus priėmimo dienos.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 14 straipsnis nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai yra: 1) valstybės institucijos; 2) apskričių viršininkai; 3) savivaldybių administracijų direktoriai; 4) juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais- fiziniai asmenys. Šio įstatymo 18 str.1 dalyje numatyta, kad specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija.

Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 27 str. 4 d. nustato, kad valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri, vadovaujantis šio straipsnio 5 d. 4 punktu, organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą, o pagal 12 punktą - atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas. STĮ 27 str. 6 dalyje nurodyta, kad kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija.

Aplinkos ministro 2002-12-21 įsakymu Nr.656 (2004-07-01 įsakymo Nr.D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 8 p. nustato, kad valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo (planavimo) organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerija pagal Vyriausybės suteiktus įgaliojimus.

Aplinkos ministro 2002-07-23 įsakymu Nr.377 partvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 5.4 p. nustato, kad tarnyba organizuoja ir koordinuoja saugomų teritorijų tvarkymo projektų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų įgyvendinimą; šių nuostatų 4 p. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai nustatyti uždaviniai įgyvendinti saugomų teritorijų strategiją ir politiką šalies mastu, organizuoti saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą bei organizuoti ir koordinuoti tarnybos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų apsaugą ir tvarkymą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 21 str. 4 d. nustato, kad Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas: 1) organizuoja šių saugomų teritorijų strategijos, apsaugos ir tvarkymo programų rengimą; 2) rengia teisės aktų šių saugomų teritorijų klausimais projektus; 3) organizuoja šių saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) ir paveldotvarkos projektų rengimą; 4) organizuoja tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su šiomis saugomomis teritorijomis; 5) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Šio įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. nustato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas- valstybės ir regiono lygio kultūros paveldo tinklų schemų ir kitų tipų specialiųjų planų, kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų; šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti saugomų vietovių direkcijos.

Kultūros ir Aplinkos ministrų 200-06-23 įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 13.1 punktas nustato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 9 ir 10 p., kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų; minėtų taisyklių 13.2 p. nustato, kad Taisyklių 13.1 p. nurodyto planavimo organizatoriais taip pat gali būti istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų ir valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos.

Iš nagrinėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad Saugomų teritorijų įstatymas skiria dvi savarankiškas valstybės įsteigtų saugomų teritorijų administravimo (plačiąja prasme) rūšis: ūkinį administravimą ir saugomų teritorijų planavimą. Pagal tokį funkcijų suskirstymą kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija, o Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai gali būti pavesta kitų (kitokių) valstybės įsteigtų saugomų teritorijų apsauga bei tvarkymas. Taigi, istorinių nacionalinių parkų specialiojo planavimo organizatoriumi gali būti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros ministerija ir saugomų vietovių direkcijos. Todėl teismas daro išvadą, kad planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimas buvo atliekamas sutinkamai su galiojančių teisės aktų reikalavimais.

II.

Pareiškėjos skunde nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2005-03-09 įsakymo Nr. 49V „Dėl Anykščių, Asvejos, Kurtuvėnų, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių, Žagarės regioninių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų" nepaskelbimas „Valstybės žiniose" apribojo jų teisę gauti informaciją.

TPĮ 30 str. 2 d. numatyta, kad teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius. Minėta nuostata nukreipia į teritorijų planavimo viešumo sudėtines dalis, t .y. sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimą, konsultavimąsi, viešą svarstymą, informacijos teikimą ir kt.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbimas apie pradedamą TINP ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą buvo paskelbtas „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" (2005, Nr. 94) (b. l. 80), kuriame buvo nurodyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja apie pradedamą ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą Trakų istoriniam nacionaliniam parkui bei nurodytas planavimo pagrindas – valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės 2005-03-09 įsakymas Nr. 49V. Apie Trakų istorinio nacionalinio parko ribų bei zonų ir šio parko tvarkymo planų rengimą 2005-10-13 buvo paskelbta Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje (b. l. 82-83) ir 2005-10-22 Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“, Nr. 42 (366) (b. l. 81). TINP ribų ir zonų ribų ir tvarkymo planų sprendiniai pristatyti ir viešai apsvarstyti su visuomene 2007-10-30 17 val. Trakų rajono Kultūros rūmų salėje. Šiuos teritorijų planavimo organizatoriaus veiksmus teismas laiko tinkamu pareigos užtikrinti teritorijų planavimo viešumą įvykdymu.

III.

Pareiškėjos skundo argumentu nurodo tai, kad ginčo žemės sklypuose planuoja vykdyti mažaaukščių namų statybų darbus. TINP specialiojo planavimo dokumentais buvo praplėstos buferinės zonos ribos ir jiems nuosavybės teisėmis priklausanti teritorija pagal naujuosius planus patenka į buferinę zoną. Tokiu būdu buvo apribotos jų galimybės vykdyti pageidaujamo pobūdžio veiklą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms nuosavybės bei nuomos teise priklausantys žemės sklypai, kurie patenka į pasiūlytą pietvakarinę buferinės apsaugos zonos dalį ir yra tikslinės žemės ūkio paskirties.

Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Pagal to paties įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka numatyta Žemės įstatymo 24 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 24 str. 6 d.).

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos šios teritorijų planavimo rūšys: 1) bendrasis teritorijų planavimas - kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti.; 2) specialusis teritorijų planavimas - atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas ir 3) detalusis teritorijų planavimas - savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo lygmenys pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie:

1) valstybės (dokumentus tvirtina Seimas);

2) Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė);

3) Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija);

4) apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);

5) savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius).

Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. numato, kad saugomų teritorijų sistema ir jos dalys yra specialiojo teritorijų planavimo objektas. Saugomų teritorijų tinklų schemos ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai) yra laikomi Specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus).

Kaip nustatyta byloje, šiuo metu Trakų rajono bendrasis planas nėra patvirtintas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti yra rengiami detalieji planai. Pareiškėjos nurodo planuojančios keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir ginčo sklypuose statyti statinius, taigi, norėdamos užsiimti šia veikla jos turės atlikti detaliojo planavimo procedūras. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Taigi, tam, kad būtų pakeista ginčo žemės sklypų tikslinė paskirtis, pareiškėjai privalo atlikti įstatyme numatytas procedūras.

TINP buferinės apsaugos zona nekeičia privačioje ar valstybinėje nuosavybėje esamų sklypų statuso, nes TINP buferinės apsaugos zonos nustatymas neuždraudžia šių žemės sklypų naudoti pagal jiems nustatytą paskirtį bei juos vystyti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymai tai pat nedraudžia buferinės apsaugos zonoje keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl pareiškėjų teiginiai dėl žemės savininkų teisinės padėties pablogėjimo nėra pagrįsti.

Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, kad konstitucinė nuosavybės teisė nėra absoliuti, ši teisė aiškinama kitų Konstitucijos straipsnių kontekste, visi žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos reikalavimo saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai. Nutarime akcentuojama, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas.

Žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigas saugomose teritorijose reglamentuoja STĮ 32 str., kurio 2 d. nustato, kad žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai; šio straipsnio 3 d. nustato, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (STĮ 32 str. 4 d.); jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą (STĮ 32 str. 5 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai, kaip numatomoje TINP buferinėje zonoje turimų žemės sklypų savininkai, yra pagal įstatymą informuoti apie specialųjį planavimą - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbimas apie pradedamą TINP ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimą buvo paskelbtas „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" (2005, Nr. 94), TINP ribų, zonų ribų ir tvarkymo planų sprendiniai pristatyti ir viešai apsvarstyti su visuomene 2007-10-30 17 val. Trakų rajono Kultūros rūmų salėje. Pareiškėjos nuosekliai domėjosi specialiojo planavimo eiga, žinojo apie atliekamas planavimo procedūras, teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui.

Kaip jau minėta, pareiškėjams nuosavybės bei nuomos teise priklausantys žemės sklypai patenka į numatomą pietvakarinę buferinės apsaugos zonos dalį. Byloje nustatyta, kad TINP ribų bei zonų ribų ir tvarkymo planų projektų rengimo (specialiojo planavimo) procesas yra nesibaigęs, nes ginčo teritorijos specialusis planas nėra suderintas su specialiojo planavimo procesą prižiūrinčiomis institucijomis ir patvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme numatyta tvarka. Taip pat šioje teritorijoje šiuo metu yra rengiamas Trakų rajono bendrasis planas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, bus nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d.). Kaip jau minėta, sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl įgyvendinant šią nuostatą ir buvo pradėtas ginčo teritorijos specialusis planavimas, kuris dar nėra pasibaigęs. Taigi, šiuo metu nėra aišku ir kaip jis įtakos pareiškėjų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, galimybę vystyti norimą veiklą planuojamoje teritorijoje. Kol nėra patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planas, nėra galutinio sprendinio, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes pareiškėjoms. Specialiojo planavimo eigoje pareiškėjos 2007-10-30 planavimo pasiūlymu į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, vėliau su 2008-01-04 skundu - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio („Pasiūlymų teikimas ir ginčų nagrinėjimas“) tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skundžiamu sprendimu savo kompetencijos ribose patikrino planavimo dokumentų sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams ir nenustačiusi procedūrinių pažeidimų ar neatitikimo teisės aktams pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo. Kaip jau nustatyta šioje byloje, skundžiamais aktais nebuvo nustatyta pareigų pareiškėjams, nebuvo priimti galutiniai sprendiniai ir nebuvo baigta specialiojo planavimo procedūra, minėtuose aktuose buvo pasisakyta dėl pareiškėjų planavimo pasiūlymų planavimo procese nepriimtinumo. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2007-11-30 rašto Nr. S-690 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-03-18 sprendimo Nr. 6.3-10-S-P.

Remdamasi sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų UAB „Kirmėliškių sodyba“ ir UAB „Svajonių slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.