Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei K. S. dėl teisės įforminti palikimą įpėdinio vardu suteikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas, antstolis Griedrius Jonauskas, notarė Birutė Vinogradovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Griedrius Jonauskas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Gintarė Kubilė prašė priimti sprendimą už akių, nes atsakovė nepateikė atsiliepimo ir neatvyko į posėdį.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (CPK 142 straipsnio 4 dalis), dėl ko, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 1994-07-05 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-3221). Gyventojų registro duomenimis E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. AD1-3067, ieškovė yra paskirta administruoti daugiabučio namo, adresu Debreceno g, 23, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektus. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro 2015-05-21 pranešimu nustatyta, kad 2004-03-03 dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo kreipėsi K. S., (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui E. S., gyvenusiam (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą K. S. nėra išduotas. Iš 2015-05-18 Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus E. S. sudarytų testamentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatyta kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui. Todėl ieškovė, siekdama įgyvendinti atsakovės, kaip ieškovės skolininkės, teisę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovės vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus (CK 6.68 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atsakovė įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdiniui, priėmus palikimo kokią nors dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (CK 4.47 straipsnis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Palikimo paėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarką priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-3-304-656/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ji 2014-03-03 kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tai yra, laisva valia ir aktyviais veiksmais, priėmė palikimą – ginčo butą po tėvo mirties. Tačiau savo pasyviu elgesiu, daugiau nei 10 metų nesiima jokių veiksmų, siekiant įforminti palikimo priėmimo faktą, tai yra atsakovei vis dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, o faktiškai turima nuosavybės teisė nėra išviešinta viešuosiuose registruose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Įstatymo norma sukuria daikto savininkui ne tik teises, bet ir pareigas valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama nekilnojamojo turto savininke ir neįregistruodama savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą elgiasi nesąžiningai, pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus nukreipti išieškojimą į atsakovei priklausanti turtą ir išieškoti skolą.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nemokant už ieškovės ginčo butui suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas susijusias paslaugas, susidarė 5608,01 Eur skola, kuri yra priteista teismų sprendimais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas neturi galimybių išieškoti skolą iš atsakovės ir realizuoti ginčo buto, kadangi ginčo butas yra registruotas mirusio atsakovės tėvo vardu, tai yra atsakovė nėra įregistravusi daiktinių teisių į ginčo butą. Atsakovei ir toliau neatsiskaitant su ieškove, nevykdomi įsiteisėję teismų priimti sprendimai, be to, atsakovės įsiskolinimas ieškovei kasdien didėja, todėl kyla grėsmė, kad ginčo buto pardavimo iš varžytynių atveju, gautų piniginių lėšų gali nepakakti įsiskolinimui padengti.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad mirusiojo E. S. įpėdinė (atsakovė) po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė, tačiau nesiima veiksmų paveldėto turto juridiniam faktui įforminti, byloje nėra duomenų, jog šie veiksmai yra atlikti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokiais atsakovės veiksmais pažeidžiami ieškovės, kaip kreditorės, finansiniai interesai ir apribojama galimybė išsiieškoti teismų sprendimais priteistas skolas priverstine tvarka, remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei suteiktina teisė atsakovės vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus, bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į butą, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ atsakovės K. S. vardu užbaigti palikimo, atsiradusio po E. S. mirties, priėmimo procedūras ir įforminti paveldėjimo dokumentus bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Priteisti iš atsakovės K. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.