Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-04-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-3889-956/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
e2YT-3889-956/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01278-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3889-956/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01278-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mamos I. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama I. L. Mama iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Motinos sutuoktinis ir jo tėvas R. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo turtą paveldėjo jis kartu su motina. Visu po tėvo mirties paveldėtu turtu rūpinosi jis, kadangi motina buvo silpnos sveikatos, todėl įgaliojo jį viskuo rūpintis. Tėvai turėjo tik vieną vaiką. Mamai mirus, ją palaidojo ir toliau rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei kitu likusiu turtu. Nors minėtas butas šiuo metu stovi tuščias, užrakintas, jį valdo, turi raktus nuo buto ir garažo, moka mokesčius už šį butą, taip pat prižiūri ir kitą likusį turtą po mamos mirties. Daugiau niekas nepretenduoja paveldėti mamos I. L. turtą, nes jis yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis paveldėti turtą pagal įstatymą, mama testamento nebuvo sudariusi. Per 3 mėnesių laikotarpį į notaro biurą dėl I. L. palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi terminą praleido per neapsižiūrėjimą. Daugiau niekas dėl I. L. palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. L. palikimo perėjimą valstybei, bei neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių R. L. pareiškime nurodytas aplinkybes. P. R. L. pareiškimo reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti I. L. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką sūnų R. L., gimusį (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas). Po palikėjos I. L. mirties liko nekilnojamas turtas – 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro raštas patvirtina, kad po palikėjos I. L. mirties priimti palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.

8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iki motinos I. L. mirties rūpinosi jos turtu, po motinos mirties pareiškėjas ją palaidojo ir toliau rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame jo motina gyveno iki mirties. Pareiškėjas turi minėto buto raktus, moka mokesčius, taip pat prižiūri kitą likusį turtą po I. L. mirties. Šias aplinkybes nurodė pareiškėjas pareiškime bei šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) leidimas laidoti, Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro įgaliojimas). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo motinos I. L. mirties atsiradusį palikimą.

9. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja I. L. palikimo sudėties.

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Sigita Kulbienė