Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš 2 mėnesius jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto centre, tikslaus laiko ir datos įvardinti negali, kadangi tikrai tiksliai neprisimena. Pamena, kad buvo užėjęs į kažkokį barą, kurio pavadinimo irgi nepamena, nusprendė užsisakyti sau alkoholinių gėrimų. Tada prie jo priėjo ar barmenas, ar kažkoks bare esantis žmogus, kurį jis matė pirmą kartą, ir jam pašnabždomis pasiūlė įsigyti „žolės“. Jis paklausė, kokia „žolės“ kaina. Jam pasakė, kad apie 25 Eur. Tas jam nematytas vaikinas iš savo kelnių kišenės ištraukė folijos lankstinuką, kuriame buvo įsukta „žolė“. Tą „žolę“ jis parsinešė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir įdėjo į virtuvėje esančią spintelę. Ten visą laiką ir gulėjo, iki kol 2025-01-01 neatidavė policijos pareigūnams, kurie buvo atvažiavę.

2024-12-31 jis šventė Naujuosius Metus. Pas jį namo į svečius atvažiavo jo draugas L. M.. Su juo šventė, važiavo į miestą, kur susipažino s mergina ir trise grįžo pas jį namo. Grįžę į namus, šnekučiavosi. Pastebėjo, kad M. pradėjo keistai elgtis, pradėjo skambinti savo vaikų tėvui ar ten dar kažkam, tačiau labai nesigilino į situaciją. Po to jis prisiminė, kad turi pasidėjęs „žolės“ parūkymui. Nuėjo į virtuvę ir pasiėmė lankstinuką, kurioje buvo „žolė“. Susisuko suktinę ir pradėjo rūkyti. Kiek pamena, tą suktinę rūkė trise, t. y jis, M. ir L. Po kurio laiko, tiksliai negali pasakyti, M. pasakė, kad jai pasidarė bloga ir eina į tualetą. Po to pamatė, kad ji be daiktų išbėgo pro duris link lifto. Tada jo draugas bėgo paskui ją, ji pradėjo koridoriuje šaukti, kad jis nelįstų prie jos. Tada draugas grįžo ir pasakė, kad nelaikys jis gi jos, tegul eina. Tada su L. dar išėjo į kiemą jos paieškoti, nes ji išėjo be batų, telefono. Tačiau jie jos nerado ir patys grįžo į namus. Tada nuėjo ilsėtis ir maždaug po 3 val. pradėjo skambėti jos mobilusis telefonas. Po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. L. jas atsidarė ir pamatė koridoriuje stovinčius policijos pareigūnus. Policija matyt užuodė, kad namuose buvo rūkoma „žolė“, todėl jo paklausė, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Jis pasakė ir savanoriškai pateikė dvi suktines su „žole“, kurios buvo susuktos ir padėtos į tokį specialiai skirtą vamzdelį. Dar pateikė plastikinį maišelį, kurioje irgi buvo „žolė“. Šios narkotinės medžiagos priklausė jam. Kaip ir minėjo, jos gulėjo virtuvėje esančioje spintelėje. Šias narkotines medžiagas atidavė policijos pareigūnams. Jos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, be tikslo jas platinti. Policijos pareigūnai padarė minėtame bute kratą, tačiau nieko nerado, kadangi policijos pareigūnams pateikė viską, ką turėjo. Dėl tokio savo elgesio tikrai gailisi. Policijos pareigūnams paaiškino situaciją dėl merginos, nes pagalvojo, kad ji gali juos dėl kažko apkaltinti, nes kaip ir minėjo, išėjo be daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo V. S. (V. S.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025-01-01 dirbo su vyresniąja tyrėja L. K.. 2025-01-01 9.49 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nakties metu, bute (kelintas buto Nr. nurodyti negali) moterį, vardu M. J. apsvaigino neaiškioms narkotinėmis medžiagomis ir pavogė jos daiktus. Moteris su pranešėju (praeiviu) laukia prie 3-ios laiptinės. GMP informuota. Nuvykus į įvykio vietą, buvo tik pranešėjas, kuris nurodė, kad eidamas į laiptinę pamatė išsigandusią merginą, kuri nemūvėjo batų, bei iškvietė pagalbą. Atvykus mergina jau buvo išvežta į ligoninę. Ten nuvykus, aiškinantis aplinkybes, mergina nurodė, kad ji buvo apsvaiginta kažkuriame bute ir be daiktų išėjo. Siekiant nustatyti iš kurio buto buvo mergina pabėgusi, buvo einama per aukštus ir skambinama jai į mobiliojo ryšio telefoną, kol viename aukšte prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) jie išgirdo telefono skambutį bei vyriškus balsus. Pabeldus duris atidarė L. M.. Bute taip pat buvo V. M.. Jie nurodė, kad Naujuosius Metus šventė „C.“ restorane ir pamatė vienišą merginą, kurią pakalbino ir ji išvažiavo su jais. Atvykus pas V. M. į butą, pasak jų, jie su mergina surūkė vieną suktinę su galimai narkotine medžiaga. Bute jautėsi specifinis kvapas, tad buvo V. M. paklausta, ar bute yra draudžiamų arba nelegalių daiktų. Tada jis iš virtuvės spintelės ištraukė 2 plastmasinius pailgus vamzdelius, kurių viduje buvo po vieną suktinę, bei ištraukė 1 permatomą užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuriame matėsi galimai narkotinė medžiaga – kanapės.

Liudytojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024-12-31 jis šventė Naujuosius Metus pas savo draugą V. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pamena, kad juos draugai pasikvietė į kavinę „C.“ atsigerti alkoholinių gėrimų. Čia jau buvo maždaug apie 2.30 val. Vėliau prie minėto baro jis pamatė sėdinčią merginą. Kadangi kavinė užsidarinėjo, jis praeidamas jos užklausė, kodėl tokia liūdna. Matėsi, kad ji ieško draugijos, nes iškart norėjo apsikabinti. Tada jie pradėjo bendrauti ir kažkaip jis jai pasiūlė eiti kartu. Ji dar minėjo, kad jai 9 val. reikia būti stotyje. Tada jie dar ėjo į kažkokį barą, ten linksminosi, šoko. Kiek pamena, merginos vardas buvo M. Po baro nusprendė važiuoti atgal pas V. į namus, nes jau buvo paryčiai. Namuose jie bendravo, išgėrinėjo. Pamena, kad M. pradėjo elgtis kažkaip keistai, nuolat skambinėjo kažkam, skambino savo draugei, savo vaiko tėvui. Tada jis, būdamas kambaryje, pamatė, kad guli suktinė su „žole“. Paėmė suktinę ir pats parūkė. Nežino, ar V. ją iš kažkur atnešė. V. jo nevaišino, jis pats paėmė ir patraukė porą dūmų. Neužfiksavo, kad ją rūkytų V. ar M. Pamena, kad M. pasidarė bloga. Ji pasakė, kad neva ji eina į tualetą, bet jis pamatė, kad ji išbėgo iš buto į koridorių ir bėgo link lifto. Jis nubėgo paskui, nes ji išbėgo basa, be savo daiktų ir telefono. Jis jos nepavijo. Jis grįžo atgal į butą ir kartu su kaltinamuoju išėjo į kiemą ieškoti. Laiptinėje jos neado. Suprato, kad vis tiek atsiras, nes jos daiktai buvo bute ir su V. nuėjo ilsėtis. Po poros valandų pradėjo skambėti M. mobilusis telefonas ir po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. Jis nuėjo prie durų ir pamatė stovinčius policijos pareigūnus. Kiek supranta, policijos pareigūnai užuodė bute tvyrantį „žolės“ kvapą, nes ją, kiek supranta, rūkė V. Po to pareigūnai paklausė, ar bute yra dar draudžiamų daiktų. V. atnešė dar suktinę su „žole“. Kiek supranta, „žolė“ buvo V.

Liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024-12-31 ji kartu su savo draugu atvažiavo į Vilnų. Apsistojo viešbutyje. Apie 00.30 val., jau po fejerverkų, ji kartu su savo draugu atėjo į kavinę „C.“. Ten su juo gėrė kokteilius. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis ją paliko vieną. Ji liko prie baro sėdėti viena. Vėliau prie jos priėjo arba 2, arba 1 vaikinas. Pamena, kad ją užkalbino, paklausė jos, kodėl ji liūdna. Tada jie ją pralinksmino ir pasiūlė jai prisijungti prie jų. Vėliau jie išėjo trise į kitą barą. Tam bare taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi. Po to minėti vaikinai jai pasiūlė važiuoti pas juos pratęsimo. Apie 6 val. ji nuvažiavo kartu su jais pas vieną iš tų vaikinų, rajono nežino. Ten sėdėjo, bendravo. Po kurio laiko pamatė, kad peleninėje guli suktinukas su „žole“. Tai matėsi akivaizdžiai ir pagal kvapą galima buvo užuosti, todėl nusprendė paragauti tos suktinės ir patraukė porą dūmų. Niekas jai nesiūlė suktinės, ją paėmė pati. Nematė kas ją atnešė, pamatė ją gulinčią peleninėje. Patraukus porą dūmų, jai susisuko galva ir pasidarė šiek tiek negera, todėl ji be savo visų daiktų išbėgo iš buto. Kadangi vietos nepažįsta, pasiklydo. Po kurio laiko ji lauke pamatė kareivį ir jis iškvietė pagalbą. Tikrai nėra taip, kad viską 100 procentų atsimintų. Kareiviui pasakė, kad ją ar klube, ar kur apsvaigino. Taip pasakė, nes suveikė ir didelis kiekis alkoholio, ir „žolė“. Vaikinas iškvietė pagalbą. Dėl minėto įvykio ji niekam pretenzijų neturi. Jokių siūlymų, liepimo „patraukti“ nebuvo. Jokia prievarta prieš ją naudojama nebuvo. Suktinę patraukė savo noru. Daugiau nieko apie įvykį papildyti neturi.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025-02-04 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad:

1. žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišiniuose iš 2 suktinių (vokas Nr. 2, IBPS-V-2653-25(1)) yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masės yra 0,226 g ir 0,181 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekiai, atitinkamai, jose yra 18,6 procento ir 19,3 procento;

2. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2, IBPS?V-2653-25(2)) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,241 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,6 procento;

3. tirti pateiktose V. M. rankų nuoplovose (vokas Nr. 1, IBPS-V-2070-25(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025-01-02 specialisto išvada Nr. T-N 26/2025(01), kurioje užfiksuota, kad V. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 1,17 promilės etilo alkoholio.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidėlį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje išvardinti numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2023-11-09 įsakymu Nr. V-1162 kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga.

Kaip pirmiau minėta, 2025-02-04 specialisto išvadoje nustatyta, kad pas kaltinamąjį paimtose medžiagose: žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišiniuose iš 2 suktinių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masės yra 0,226 g ir 0,181 g ir kuriuose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekiai, atitinkamai, yra 18,6 procento ir 19,3 procento; žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,241 g ir kuriose ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,6 procento. Kaltinime nenurodytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis pas kaltinamąjį rastoje narkotinėje medžiagoje – kanapėse (antžeminėse dalyse), todėl kaltinimas tikslintinas nurodant narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ?9?tetrahidrokanabinolio kiekį, nustatytą atlikus ekspertizę. Tai nepažeis kaltinamojo teisių į gynybą, nes jis pripažino, kad pats tikslingai įsigijo savo vartojimui kanapes.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis atitinkamai yra 18,6 procento, 19,3 procento ir 16,6 procento už 25 Eur bei šias medžiagas parsigabeno namo ir laikė savo bute iki tol, kol jas savo noru atidavė į butą atvykusiems pareigūnams.

Kaltinimo aplinkybes bei V. M. kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojų V. S., L. M., M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados ir kiti byloje esantys pirmiau aptarti bei teisme ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo parodymai (pripažino, kad įsigijo narkotinę medžiagą, ją parnešė namo ir padėjo į spintelę), patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad įsigyja, gabena ir laiko narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Tikslas narkotines medžiagas platinti nenustatytas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, pas kaltinamąjį rastų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,648 g) neviršija rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g).

Įvertinus aptartų įrodymų visetą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis BK 2 straipsnio 1 dalimi, konstatuojama, kad V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

V. M. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą. Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligų gydymą nėra. 2025-01-02 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, V. M. per penkerius paskutinius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 11 kartų, iš kurių visus kartus už KET nusižengimus (greičio viršijimą, neleistinoje vietoje paliktą stovėti transporto priemonę), visos paskirtos baudos apmokėtos. Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, į rastos narkotinės medžiagos kiekį, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, t. y., skirti ne griežčiausią, tačiau ir ne švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, kaltinamajam turi būti skirtina minimali bauda, skiriama už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, t. y. 15 MGL (750 Eur). Teismo vertinimu, baudos bausmė bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

V. Kiti klausimai

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Po specialisto tyrimo likę objektai (tuščios suktinės, likusios rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos, plastikiniai indeliai, plastikinis užspaudžiamas maišelis ir plastikinė pakuotė su vatos tamponu bei pakuotės (vokai Nr. 1 ir 2) – saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniuje, Liepyno g. 7 – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paklikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Po specialisto tyrimo likusius objektus (tuščios suktinės, likusios rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos, plastikiniai indeliai, plastikinis užspaudžiamas maišelis ir plastikinė pakuotė su vatos tamponu bei pakuotės (vokai Nr. 1 ir 2) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-1400-1133/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.