Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-277/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
1-31-277/2010
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00292-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Bali
Nukentėjusysis
I. Š., O. L.
Kaltinamasis
G. L.
Advokatai
Raimonda Nester
Baudžiamoji byla Nr.1-31-277/2009(Proceso Nr.1-59-1-00292-2009-0)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2010 m. birželio 4 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Alfredui Baciui, gynejui Romanui Bareikai, nukentejusiosioms I. Š. ir O. L., nukentejusiosios O. L. atstovei advokatei Raimondai Nesterovienei, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

G. L., gimes 1988 m. spalio 8 d. Visagino mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokes, dirbantis vadybininku uždarojoje akcineje bendroveje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali del vienos nuskalstamos veikos.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

G. L. 2009 m. rugpjucio 8 d., apie 13 val. 30 min., Ignalinos mieste, Atgimimo ir Vasario 16-osios gatviu sankryžoje, vairuodamas A. L. priklausanti automobili „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeide Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu (redakcija galiojanti nuo 2008 m. rugsejo 1 d.) 158 punkto reikalavimus – nelygiareikšmiu keliu sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu (Vasario 16-osios gatve), nedave kelio transporto priemonei, artejanciai prie sankryžos pagrindiniu keliu (Atgimimo gatve) – ir susidure su pagrindiniu keliu – Atgimimo gatve - važiuojanciu automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamu I. Š., sukeldamas eismo ivyki, kurio metu automobilio „Audi 80“ vairuotojai I. Š. ir šio automobilio keleivei O. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. L. kalte pripažino ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjucio 8 d., apie 14 val., vairuodamas automobili „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo gatve Ignalinos mieste. Artedamas prie sankryžos nepastebejo ženklo, ispejancio, kad gatve, kuria važiuoja, yra šalutine ir tik ivažiaves i sankryža pamate iš dešines artejanti automobili „Audi 80“. Automobiliai susidure. Jo vairuojamas automobilis atsitrenke i pagrindine gatve važiavusio automobilio galine dali. Tas automobilis išvažiavo ant šaligatvio ir apvirto. Eismo ivykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Veliau paaiškejo, kad eismo ivykio metu automobilio „Audi 80“ vairuotoja ir keleive patyre sužalojimus.

Nukentejusioji I. Š. paaiškino, kad 2009 m. rugpjucio 8 d., apie 13 val. 30 min., Ignalinos mieste, vairuodama automobili „Audi 80“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), važiavo Atgimimo gatve nuo Ateities gatves link Turistu gatves. Kartu važiavo O. L. Ivažiuojant i sankryžos su Vasario 16-osios gatve, pamate, kad iš šalutines Vasario 16-osios gatves i sankryža nesustodamas išvažiuoja automobilis. Siekdama išvengti to automobilio atsitrenkimo tiesiai i jos automobilio vairuotojo dureles, padidino greiti, bet susidurimo išvengti nepavyko. Automobiliai susidure. Šalutine gatve važiaves automobilis atsitrenke i jos automobilio galine dali. Jos automobilis užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenke i kelio ženkla ir apvirto. Eismo ivykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, sužalota ji ir O. L. Su kaltinamuoju susitaike, civilinio ieškinio nepareiškia ir pretenziju kaltinamajam neturi.

Nukentejusioji O. L. paaiškino, kad 2009 m. rugpjucio 8 d., apie 13 val. 30 min., Ignalinos mieste kartu su I. Š. Atgimimo gatve važiavo automobiliu „Audi 80“, kuri vairavo I. Š.. Ji sedejo priekineje keleivio vietoje. Artejant prie sankryžos su šalutine Vasario 16-osios gatve, pamate, kad iš šalutines gatves, nepraleisdamas pagrindine gatve važiuojancio ju automobilio, išvažiuoja kitas automobilis. Automobiliai susidure. Ju automobilis apvirto. Eismo ivykio metu ji buvo sužalota. Medicinines pagalbos kreipesi 2009 m. rugpjucio 10 d. Gydesi ir buvo laikinai nedarbinga nuo 2009 m. rugpjucio 10 d. iki 2009 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2010 m. kovo 2 d. Del sveikatos sutrikdymo patyre turtine ir neturtine žala, kuria prašo priteisti iš kaltinamojo. Patvirtina civiliniame ieškinyje išdestytus motyvus del turtines ir neturtines žalos dydžio.

Ivykio vietos apžiuros protokolas (b.l.8-11) patvirtina, kad 2009 m. rugpjucio 8 d. 13 val. 45 min. – 14 val. 20 min., apžiurint ivykio vieta, esancia Ignalinos mieste, nelygiareikšmiu keliu – Atgimimo (pagrindinio kelio) ir Vasario 16-osios (šalutinio kelio) gatviu sankryžoje, yra susidure, apgadinti automobiliai „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir “Audi 80”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvados (b.l.28,33,40) patvirtina, kad autoavarijos metu 2008 m. rugpjucio 8 d. I. Š. ir O. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

G. L. kalte irodo paties kaltinamojo parodymai, kuriuos patvirtina nukentejusiuju I. Š. ir O. L. parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados. G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali, nes, vairuodamas automobili, pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata.

G. L. pirmiau neteistas.

G. L. atsakomybe lengvinancia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera.

Atsižvelgdamas i atsakomybe lengvinancia aplinkybe, tai, kad nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu ir tai, kad nusikaltimas padarytas del neatsargumo, teismas mano, kad G. L. gali buti paskirta Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmes rušis – bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytos baudos už neatsargu nusikaltima minimumo ir maksimumo vidurkis.

Nukentejusioji O. L. pareiške ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Nurodo, kad turejo 1655,56 Lt išlaidu vaistams ir sanatoriniam gydymui. Del stuburo pažeidimo privalejo nešioti kaklo itvara ir del to negalejo valgyti kieto maisto, o del kuno sumušimu ir patirto streso vartojo daug vitaminu turinti maista – vaisius, ivairias naturalias vaisiu sultis, prisotintus kalciu jogurtus, chalva ir kitus produktus. Papildomam maitinimui išleido 200 Lt. Kelionei i Vilniu atlikti medicininius tyrimus ir kelionei i Druskininku mieste esancia sanatorija išleido 171,89 Lt. Eismo ivykis ivyko jai ir I. Š. važiuojant i darba, todel turejo buti atliktas nelaimingo atsitikimo pakeliui i darba tyrimas. Abi dirba uždarojoje akcineje bendroveje (duomenys neskelbtini). Ji yra šios bendroves vadove ir vienintele akcininke, todel pati negalejo tirti su ja ivykusio nelaimingo atsitikimo. Del šios priežasties tirti nelaiminga atsitikima buvo pasamdyta uždaroji akcine bendrove „SDG“, kuriai už suteiktas paslaugas uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) sumokejo 1600 Lt. Del nedarbingumo laikotarpiu negauto atlyginimo patyre 539,19 Lt nuostoliu, nes tokia suma gauta ligos pašalpa mažesne už atlyginima, kuri butu gavusi dirbdama. Del laikino nedarbingumo negalejo tinkamai organizuoti imones darbo, kelti kvalifikacija, pletoti versla ir del to neteko 5000 Lt pajamu, kurias butu gavusi, jei nebutu sužalota eismo ivykio metu. Iš viso jai padaryta 9166,64 Lt turtine žala. Del sužalojimu jaute fizini skausma, patyre dvasinius išgyvenimus, nes pergyveno del galimu sužalojimo pasekmiu. Kente nepatogumus, nes reikejo nešioti kaklo itvara. Del matomu kraujosruvu ir nešiojamo kaklo itvaro sumažejo bendravimo galimybes. Iki šiol jaucia kaklo ir nugaros skausmus ir del to sunku dirbti. Patirta neturtine žala ivertina 20000 Lt. Akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ atlygino tik dali – 2150,04 Lt turtines ir 1620 Lt neturtines – žalos, todel likusia neatliginta žalos dali, t.y. 7016 Lt turtines ir 18380 Lt neturtines, iš viso 25396 Lt, prašo priteisti iš kaltinamojo G. L.

Kaltinamasis G. L. ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad transporto priemones, kuria vairavo, valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu akcineje bendroveje „Lietuvos draudimas“, todel nukentejusiosios patirta žala turi atlyginti draudikas.

Civiliniu atsakovu i byla itrauktos akcines bendroves „Lietuvos draudimas“ atstovas i teismo posedi neatvyko. Akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad ieškinio nepripažista ir praše byla nagrineti bendroves atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime i ieškini išdestyti motyvai, del kuriu ieškinys nepripažistamas. Nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (toliau – Istatymas) 11 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintu Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu (toliau – Taisykles) 12.1 punktu, išmokejo visa ieškovei priklausancia draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Pagal Taisykliu 12.1 punkta laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka del patirtos neturtines žalos nustatoma ir išmokama nukentejusiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekviena nedarbingumo diena, kol mokama suma neviršija Istatymo 11 straipsnyje nustatytos maksimalios draudimo sumos del nukentejusiam treciajam asmeniui padarytos neturtines žalos. Pagal ieškoves pateiktus dokumentus del 2009 m. rugpjucio 8 d. eismo ivykio ji buvo nedarbinga nuo 2009 m. rugpjucio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d., t.y. 81 diena, todel AB „Lietuvos draudimas“ išmokejo ieškovei 1620 Lt (81 d.×20 Lt) draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir visiškai ivykde savo isipareigojimus pagal transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti. Del turtines žalos atlyginimo atsiliepime i ieškini nurodyta, kad pagal Istatymo 19 straipsnio 6 dali atsakingas draudikas moka per eismo ivyki nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos per eismo ivyki padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijant Istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu. Vadovaujantis Istatymo 15 straipsnio 4 dalies ir Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatais, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su neteisetais veiksmais tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Ivertinus pateiktus išlaidas patvirtinancius ir medicininius dokumentus, ieškovei padarytus sužalojimus, nustatytas diagnozes ir paskirta gydyma, AB „Lietuvos draudimas“ O. L. išmokejo 2150,04 Lt draudimo išmoka, kuria ieškovei atlygino:

1485,60 Lt gydimosi ir medikamentu isigijimo išlaidu;162,84 Lt keliones išlaidu i Vilniu ir i sanatorija;501,60 Lt negautu pajamu už laikotarpi nuo 2009 m. rugpjucio 10 d. iki 2009 m. spalio 29 d., kai del eismo ivykyje patirtu sužalojimu buvo nedarbinga.

Civilinis atsakovas nepripažista nukentejusiosios reikalavimo del 234,48 Lt už medikamentus ir paslaugas, nes šios išlaidos nepagristos gydytoju paskyrimais ir nesusijusios su eismo ivykio metu patirtu sužalojimu gydymu (pvz., nutukimo gydymas, akiu lašai dirbtines ašaros, nosies lašai). Išlaidos (20 Lt) už tyrima autorefrektometru, nes procedura gydytoju nepaskirta ir nesiejama su eismo ivykio metu patirto sužalojimo gydymu. Nepripažistamas ieškoves reikalavimas atlyginti 200 Lt išlaidu papildomam maitinimui. Pagerintas ar specialus maitinimas del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu nebuvo paskirtas gydytojo dietologo. Toks maitinimas, ivertinus nustatytas diagnozes, nepagristas medicininiu požiuriu ir neskirtinas. Išlaidos maisto produktams yra iprastos, patiriamos kiekvieno asmens. Šias išlaidas ieškove butu turejusi net ir neivykus eismo ivykiui, todel jos nelaikytinos žala. Nepripažistamas reikalavimas atlyginti 19,05 Lt išlaidu kurui kelionei iš Ignalinos i Vilniu ir atgal, nes šia suma viršijamos vidutines butinos išlaidos kurui tokiai kelionei. Nepagristas ieškoves reikalavimas atlyginti negautas pajamas už laikotarpi nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d., nes nera irodymu, kad šiuo laikotarpiu ieškove buvo nedarbinga del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu. Ieškoves nurodytas 1600 Lt išlaidas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui turejo ne ji, o uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini), todel ieškove šioje dalyje neturi reikalavimo teises. Nepripažistamas reikalavimas atlyginti 5000 Lt nuostoliu, kuriuos, ieškoves teigimu, sudaro negautos pajamos del sveikatos sužalojimo, nes sužalojimas sutrukde tinkamai organizuoti imones darba, kelti kvalifikacija, pletoti versla ir gauti nauju pajamu. Teismu praktikoje yra ne karta konstatuota, jog ieškovas turi irodyti, kad jo negautos pajamos yra realios, o ne tiketinos. Turi buti nustatytos realios asmens galimybes gauti konkrecias pajamas, atsižvelgiant i ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošima ir priemones, kuriu jis emesi, siekdamas gauti tokiu pajamu. Ieškove teigia tik ketinusi dalyvauti kvalifikacijos kelimo kursuose, taciau tai dar neirodo, kad ji butu dalyvavusi, o tuo labiau – kad jai butu suteikta ši kvalifikacija ir tai turetu itakos jos gaunamoms pajamoms. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovei visa jos patirta ir irodyta turtine žala ir išmokejo visa galima moketi draudimo išmoka del neturtines žalos atlyginimo.

Ieškinys atmetamas.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškove teigia, kad del eismo ivykio, kuri sukele kaltinamasis, ji patyre turtine žala – turejo išlaidu ir negavo pajamu. Ieškove turi irodyti nuostoliu atsiradima. Sprendžiant netiesioginiu nuostoliu, t.y. negautu pajamu, atlyginimo klausima, turi buti irodyta, jog negautos pajamos yra realios, o ne tiketinos. Ieškoves pateikti irodymai patvirtina, kad del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu ji turejo 1648,44 Lt išlaidu ir negavo 501,60 Lt pajamu (gydymo, medikamentu isigijimo, keliones išlaidos ir negautas darbo užmokestis del lakino nedarbingumo per laikotarpi nuo 2009 m. rugpjucio 10 d. iki 2009 m. spalio 29 d.). Šiuos nuostolius ieškovei jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Teismas sutinka su civilinio atsakovo argumentais, kad neturi buti atlyginamos ieškoves išlaidos, kurios nesusijusios su eismo ivykio metu patirtu sužalojimu gydymu – išlaidos papildomam maitinimui, išlaidos medikamentams ir tyrimams, kurie mediku nebuvo skirti del eismo ivykio metu patirto sužalojimo, išlaidos kurui, viršijancios butinas kelionei iš Ignalinos i Vilniu ir atgal. Del nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo 1600 Lt išlaidu turejo ne ieškove, o uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini), todel ieškoves reikalavimas uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini) turetas išlaidas priteisti jai asmeniškai atmetamas kaip nepagristas. Atmetamas ir reikalavimas priteisti negauta darbo užmokesti per laikino nedarbingumo laikotarpi nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d., nes teismo medicinos ekspertize nustate, kad šis nedarbingumo laikotarpis ir nedarbingumas nuo 2010 m. vasario 18 d. iki kovo 2 d. nesusije su eismo ivykio metu patirta trauma (b.l.202-203). Jokiais irodymais nepagristas ir atmetamas ieškoves reikalavimas priteisti 5000 Lt negautu pajamu, kurias ji neva butu gavusi, jei eismo ivykio metu nebutu sužalota. Kaip jau mineta, ieškove turejo irodyti, kad negautos pajamos yra realios, o ne tiketinos, bet tokiu irodymu nepateike. Samprotavimus apie negautas pajamas ieškove grindžia tik prielaidomis (b.l.148), kad baigusi kursus galejo pradeti teikti papildomas paslaugas, už kurias gautu 5000 Lt pajamu, bet pajamu realuma pagrindžianciu irodymu nepateikia ir tokiu paslaugu iki šiol neteikia. Teismas pripažista, kad visa del eismo ivykio ieškovei padaryta turtine žala AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino, todel reikalavimas priteisti 7016 Lt turtines žalos atlyginima atmetamas.

Ieškove reikalauja iš kalto asmens priteisti 18380 Lt neturtines žalos atlyginimo, nes del autoivykio patyre neturtine žala – fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybiu sumažejima. Neturtine žala ieškove ivertina 20000 Lt. Dali neturtines žalos – 1620 Lt – atlygino AB „Lietuvos draudimas“, o likusi neturtines žalos atlyginima prašo priteisti iš kalto del eismo ivykio asmens.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dali neturtine žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad del G. L. nusikalstamos veikos nukentejusioji O. L. patyre fizini skausma ir nepatogumus, t.y. neturtine žala.

Atlygintinos neturtines žalos dydžio ribu istatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtines žalos dydi turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, t.y. ivertines: 1) jos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) jo turtine padeti; 4) padarytos turtines žalos dydi; 5) kitas, turincias reikšmes bylai, aplinkybes; 6)sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydi, turi buti atsižvelgta i visuma istatyme nurodytu kriteriju. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes. Nukentejusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, del kurio ji patyre fizini skausma, kuris, atsižvelgiant i tai, kad skubios medicinines pagalbos iškart po eismo ivykio neprireike, nubuvo labai stiprus, ir nepatogumus – del patirto sužalojimo gydesi ir buvo nedarbinga nuo 2009 m. rugpjucio 10 d. iki 2009 m. spalio 29 d. (b.l.33,180-183,202-203), bet byloje nera objektyviu duomenu apie del patirto sužalojimo išlikusi nukentejusiosios sveikatos pakenkima, darbingumo netekima ar kitas neigiamas pasekmes, todel laikytina, kad patirti sužalojimai nesukele nukentejusiajai negrižtamu ar labai ilga laika trunkanciu neigiamu pasekmiu. Žala padaryta ne tycia, o del kaltinamojo neatsargumo. Kaltinamasis dirba ir gauna 1105 Lt darbo užmokesti (b.l.189). Nustatant neturtines žalos dydi, privalu atsižvelgti i padarytos turtines žalos dydi. Jau mineta, kad ieškovei padaryta 2150 Lt turtine žala, kuri nelaikytina didele. Kitu, turinciu reikšmes neturtines žalos dydžiui nustatyti, aplinkybiu ieškove nenurode ir teismas nenustate. Ivertines aptartu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentejusiajai padarytos neturtines žalos atlygintinas dydis neviršija sumos, kuria AB „Lietuvos draudimas“ išmokejo ieškovei kaip neturtines žalos atlyginima, todel reikalavimas priteisti 18380 Lt neturtines žalos atlyginima atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausme – dešimties minimaliu gyvenimo lygiu (MGL), t.y. 1300,00 Lt (vieno tukstancio triju šimtu litu 00 ct) bauda, kuri turi buti sumoketa i mokesciu inspekcijos saskaita per du menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Kardomosios priemones iki nuosprendžio isiteisejimo G. L. neskirti.

Nukentejusiosios O. L. ieškini atmesti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkes teisma.

Teisejas Algirdas Baliulis