- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-485-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14709-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2014 m. spalio 20 d., apie 7.15 val., Vilniuje, Rusų g. 3, vairuodamas krovininį automobilį „IVECO 65C15“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį KIA MOTORS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. A. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus ir taip padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog protokole nurodytu laiku, anksti ryte tamsiu paros metu krovininiu automobiliu IVECO jis vežė prekes į mokyklą, tačiau neatsimena, kad būtų kliudęs kokį nors automobilį. Bet jeigu liudytojai matė, kaip jo vairuojamas sunkvežimis, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį, tai jis to neginčija, nes niekas kitas tuo metu nevažiavo. Teigė, jog jeigu būtų pajutęs kontaktą, tai būtų išlipęs iš automobilio ir jį apžiūrėjęs. Po to, kai jam buvo pranešta apie eismo įvykį, jis apžiūrėjo krovininį automobilį, tačiau jokių naujų apgadinimų ant jo nepastebėjo. Nurodė, kad nuotraukose (b.l. 26-27) yra užfiksuoti seni sunkvežimio apgadinimai. A. J. teigimu, susidūrimo jis nepajuto, toje vietoje kelias yra siauras, po eismo įvykio jis dirbo dar penkias valandas, tyčios pabėgti iš eismo įvykio vietos neturėjo, todėl prašė jo griežtai nebausti, nes turi išlaikyti šeimą. Taip pat prašė vadovautis jo pateiktais rašytiniais paaiškinimais.
Liudytoja Z. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2014-10-20, apie 7.15 val. ji su bendradarbe ėjo į darbą Rusų gatve, Vilniuje, ir matė, kaip atvažiavo „Žemaitijos pieno“ krovininis automobilis, kuris važiuodamas atbulas užkabino stovėjusį automobilį KIA, truputį pavažiavo į priekį ir atbuline eiga nuvažiavo iki pat posūkio. Jos priėjo prie užkabinto automobilio, pamatė, kad jis yra smarkiai įlenktas, todėl parašė raštelį (b.l. 21), kuriame nurodė apgadinusio automobilio valstybinius numerius bei savo duomenis, užkišo jį už valytuvų ir nuėjo. Liudytoja eismo įvykį matė 20-30 metrų atstumu, krovininis automobilis kontaktavo dešiniu galiniu kampu, o stovėjusio automobilio buvo apgadintas dešinys sparnas ir priekis. Smūgis buvo pakankamai stiprus, bet liudytoja negirdėjo, kad būtų suveikusi stovėjusio automobilio signalizacija. Vairuotojas po susidūrimo elgėsi ramiai, pavažiavo truputį į priekį, tada atbulai nuvažiavo iki pat posūkio ir išvažiavo. Ji negali tvirtinti, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, nes vairuotojo gerai neįsidėmėjo. Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuotas būtent tas apgadintas automobilis, kurį ji ir matė (b.l. 21-24).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2014-10-20, apie 7.00-7.15 val. jos su bendradarbe ėjo į darbą Rusų gatve, Vilniuje, išgirdo stiprų susidūrimo garsą ir tuo metu pamatė, kaip krovininis automobilis dešiniu galiniu kampu atsitrenkė į dešinėje pusėje stovėjusio automobilio kairįjį ratą. Krovininio automobilio vairuotojas sustojo, pažiūrėjo pro langą į apgadintą automobilį, pavažiavo truputį į priekį, nes tikriausiai pajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ir atbuline eiga nuvažiavo. Jos vairuotojo dėmesio nebandė atkreipti, kadangi manė, kad jis pats susipras ir išlips pasižiūrėti kas įvyko. Krovininiam automobiliui išvažiavus, jos priėjo prie apgadinto automobilio ir pamatė, kad šio automobilio sparnas yra įlenktas ir apibraižytas, todėl už valytuvų paliko raštelį. Liudytoja teigia mačiusi, kaip po susidūrimo vairuotojas sustojo ir pažiūrėjo į apgadintą automobilį, nes tuo metu ėjo šaligatviu, bet iš eismo įvykio vietos pasišalino.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas krovininiu automobiliu galėjo užkabinti stovintį automobilį, nes niekas kitas tuo metu nevažiavo. Be A. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-10-20, 18.15 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Rusų g., Vilniuje ryte, apie 07.00 val., gyventoja pranešė mačiusi, kaip stovėjimo aikštelėje vilkikas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kabino stovintį automobilį KIA ir pasišalino. Pranešėjo paliko vairuotojui raštelį su vilkiko numeriais, tačiau eidama iš darbo pamatė, kad raštelis sušlapo ir nesimato vilkiko numerio (b.l. 6); policijos pareigūno M. A. 2014-10-20 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą apie 23.45 val. jie rado apgadintą automobilį KIA, v/n (duomenys neskelbtini) už kurio valytuvo buvo užkištas raštelis su liudytojos telefono numeriu. Įvykio vieta nefilmuojama. PRĮR nurodyta, kad įvykio kaltininkas IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 5); eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota apgadinto automobilio KIA stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 7); papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio KIA, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusė posūkio žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės ratas (b.l. 8); nukentėjusiosios A. A. 2014-10-22 paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2014-10-21 rytą, atėjusi prie savo automobilio KIA, v/n (duomenys neskelbtini) pastatyto Rusų g., Vilniuje, rado policijos pranešimą apie eismo įvykį ir liudytojo raštelį, kuriame nurodytas jos automobilį apgadinusio automobilio numeris. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad jis yra apgadintas. Iš apgadinimų pobūdžio galima spręsti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus (b.l. 9); nuotraukomis, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis KIA ir liudytojų paliktas raštelis (b.l. 21-24); transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad visos krovininio automobilio IVECO, v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo dalys brėžtos (b.l. 25); krovininio automobilio IVECO, v/n (duomenys neskelbtini), nuotraukomis, kuriose užfiksuoti apgadinimų aukščiai (b.l. 26-27). Liudytojų Z. P. ir A. Š. policijai (b.l. 10, 12) ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Šios liudytojos matė, kaip krovininis automobilis IVECO, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga dešiniu kampu užkabino stovintį automobilį KIA bei jį apgadino. Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio metu liudytojų Z. P. ir A. Š. duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad A. J. protokole nurodytu laiku, vairuodamas krovininį automobilį IVECO ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį KIA bei apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei A. J. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. J. neneigė, jog jis galėjo atsitrenkti į stovintį automobilį, nes tuo metu daugiau niekas nevažiavo, tačiau teigė, jog jis jokio kontakto nepajuto ir tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo.
Teismo vertinimu, A. J. nurodyta aplinkybė, jog jis nepajautė kontakto su kitu automobiliu, yra paneigta teismo posėdyje apklaustų liudytojų Z. P. ir A. Š. parodymais, kurios, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė mačiusios, kaip krovininis automobilis, važiuodamas atbulas ir atsitrenkęs į stovintį automobilį, truputį pavažiavo į priekį bei po to atbuline eiga nuvažiavęs iki posūkio, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Liudytoja A. Š. kategoriškai patvirtino teismui mačiusi, kaip po susidūrimo krovininio automobilio vairuotojas sustojo ir pažiūrėjo į apgadintą automobilį. Abiejų liudytojų teigimu, susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, todėl jo neįmanoma buvo neišgirsti. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jos asmeniškai A. J. nepažįsta bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėtos liudytojos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Be to, šių liudytojų parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio KIA, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusė posūkio žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės ratas (b.l. 8). Įvertinus automobilio KIA apgadinimų mastą darytina išvada, jog susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, todėl A. J. turėjo jį girdėti.
KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad A. J., suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie jį nepranešė bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. J. iš esmės pripažino faktines įvykio aplinkybes bei nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. J. - anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Nors pažyma apie A. J. baustumą patvirtina, kad jam 2013-11-13 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą, A. J. skirtą baudą sumokėjo 2013-11-14, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, kad A. J. yra vedęs (b.l. 69), augina mažametį vaiką (b.l. 65), dirba ir darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 70), padeda neįgaliam tėvui (b.l. 48), atsiprašė nukentėjusiosios ir išreiškė jai nuoširdų gailėjimąsi (b.l. 77), neturi galiojančių nuobaudų, pažeidimų padarymo metu buvo blaivus (patvirtina AB „(duomenys nesklebtini)“ pažyma, iš kurios matyti, jog 2014-10-20 išvažiuodamas į maršrutą A. J. apie 6.00 val. buvo patikrintas ir alkotesteris parodė 0,00 promilių (b.l. 82)), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 € (trisdešimties eurų) baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.