Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ūkvedžiu butų ūkio bendrijoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Vytauto pr. 91, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59609-16 dėl vagystės, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. K. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016-12-25 pas jį į namus atėjęs pažįstamas vyras grąžino iš striukės kišenės paimtus 16800 Eur ir, tarpininkaujant tam pačiam vyrui, jam buvo grąžinti iš garažo pavogti 18000 Eur.

Kaltinamasis V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. pardavė žemės sklypus, už juos gavo 20000 Eur ir 17000 Eur. Pinigus laikė grynais savo garaže (duomenys neskelbtini), paslėpęs užsukamame priekale ir garažo duobėje. 2016 m. gruodį švenčių laikotarpiu, kelias dienas vartojo alkoholį. Tikriausiai būdamas neblaivus pinigus iš priekalo padėjo ant suvirinimo aparato ir užmetė ant jų skudurus. Neberadęs pinigų slėptuvėje, pagalvojo, kad juos pavogė, kreipėsi į policiją, buvo iškelta baudžiamoji byla. Pagalvojęs, kad garaže yra nesaugu, likusią sumą pinigų, kuri buvo paslėpta garažo duobėje, parsinešė namo. Namuose, būdamas neblaivus, pinigus įmetė į šaldytuvo kamerą. Išsiblaivęs pagalvojo, kad ir šiuos pinigus pavogė, todėl vėl kreipėsi į policiją. Po kurio laiko pinigus rado, suprato, kad jie nebuvo pavogti, tiesiog pats juos padėjo į kitas vietas. Pirmą kartą atvykęs į apklausą policijoje Vytauto pr., Kaune, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pamelavo, kad pinigus jam grąžino pažįstamas vyras. Iš tiesų jokio vyro nebuvo, pinigus rado pats. Pamelavo todėl, kad buvo nepatogu prisipažinti, jog pats per savo užmaršumą ir dar būdamas išgėręs, pinigus pasidėjo į kitas vietas. (b. l. 46-48, 50, 87-88, 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi garažą, garažų masyve (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje garažą turi V. V., su kuriuo draugiškai bendrauja. 2016-12-23 gal apie 18 ar 19 val., tikslaus laiko neprisimena, V. V. atėjo iki jo garažo. V. V. atrodė kažkoks pasimetęs, sakė, kad iš garažo dingo pinigai, kad negali jų rasti. Minėjo 22 000 Eur sumą. V. V. sakėsi, kad yra išgėręs, todėl nenori skambinti į policiją, prašė, kad paskambintų jis, todėl jis ir iškvietė policiją. Stambių sumų pinigų pas V. V. niekada nebuvo matęs, nežinojo, kad šis garaže laiko pinigus. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo garažą. Toliau vakare gėrė. Jokio Vyto ar kito vyro tą vakarą su jais nebuvo. Kitą dieną su V. V. susiskambino, šis pasiskundė, kad jam dar dingo 12000 Eur. (b. l. 66-67).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. pažįsta apie 7 metus, 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, nuėjo prie V. V. namo, kur buvo susitarę susitikti. Iš pradžių V. V. buvo blaivus, vairavo automobilį. Asmeniniais reikalais kartu su juo važinėjo po Kauno įvairias vietas. Apie 15.00 val. nuvyko į V. V. butą, kur išgėrė butelį degtinės. Po kurio laiko, gal apie 17.00 val. nuėjo į V. V. garažą (duomenys neskelbtini), kur jam turėjo atvežti užsakytas duris. Kai atvežė duris, V. V. garaže pradėjo ieškoti pinigų: tikrino lentynoje kažkokią dėžutę, kurioje pinigų nerado, tuomet nusileido į duobę, paskui matė, kad V. V. turėjo pinigų, kuriais atsiskaitė už duris. Nežino, kokią sumą prie savęs turėjo V. V.. Prie jų prisijungė V. V. garažo kaimynas, vardu S., kuris taip pat buvo girtas. (b.l. 69-70).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 79 bute gyvena kaimynas vardu V., ramus, nekonfliktiškas žmogus, alkoholį geria retai kada. 2016 m. gruodžio mėnesį, datos neprisimena, prieš šventes, atsitiktinai sutiko V. koridoriuje, jis tuo metu buvo išgėręs, V. taip pat atrodė išgėręs. V. pasikvietė į savo butą išgerti, pas jį buvo dar vienas vyras, kaip suprato bendradarbis ar draugas. Jokių nusiskundimų iš V. nebuvo, su draugu jie draugiškai bendravo. Praėjus kelioms valandoms išgirdo, kad V. bute vyksta konfliktas. Grumtynių garsų nesigirdėjo. Kitą dieną V. pasiskundė, kad iš namų dingo pinigai ir išplėštas garažas, minėjo gana dideles sumas, 15000 ar 14000 Eur (b. l. 72-73).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jo tėtis, paskutiniu metu nebendrauja. 2016 m. prieš Kūčias atvažinėjo pas tėtį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur mokydavosi virinti. Garažo raktų neturi, tėvas visuomet su juo būdavo kartu, dirbdavo savo darbus. 2016 m. gruodį, dieną prieš Kūčias, paskambino tėvui, šis pasiskundė, kad pas jį garaže atvykusi policija, nes iš garažo dingo pinigai. Paklausus, ar įtaria, kas galėjo apvogti garažą, atsakė, kad nieko neįtaria. Kadangi tuo metu buvo pas draugę, kuri gyvena netoli tėvo garažo, po kurio laiko nuėjo pats pasižiūrėti. Garažą rado užrakintą, laužimo žymių nebuvo. Tuomet nuėjo pas tėvą į namus. Jį rado geriantį alkoholį su draugu, kurio nepažįsta. Dar ten buvo du jauni vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Tėvo paklausė, kaip galėjo garažą apvogti, jeigu niekas neišlaužta, kas galėjo turėti raktus. Tėvas atsakė nieko nežinantis. Tėvas kalbėjo, kad dingo 22000 Eur, kad jie buvo padėti garaže kažkokiame užsukamame stiklainyje. Žinojo, kad tėvas pardavė žemės sklypus, gavo apie 27000 Eur, tačiau, kur laikė pinigus, nesigilino. Seifo garaže niekada nematė. Kadangi tėvas buvo girtas ir sunkiai su juo pavyko susikalbėti, todėl iš buto išėjo. Neatmestų, kad pinigai apskritai niekur nebuvo dingę, gal tėvas juos kur nors pasidėjo ir pamiršo, tik paskui juos rado (b. l. 77-78).

2016-12-28 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. V. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. pasirašytinai išaiškinta BK 235 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą (b.l. 45).

2016-12-23 protokolu – pareiškimu ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad garažo Nr. 34, esančio (duomenys neskelbtini), durys rakinamos dvejomis spynomis. Durys ir spynos išoriškai tvarkingos, spynos rakinasi (b. l. 23-29).

2016-12-24 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo S. V. tarnybiniu pranešimu, kad 2016-12-24, 15.13 val. buvo gautas pranešimas apie vagystę, įvykusią iš pranešėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad pavogta pinigų suma – 16800 Eur (b. l. 35).

2017-01-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo V. V. pateikė 2016-07-14 sutartis, iš kurių matyti, kad V. V. už 26000 Eur ir 56000 Eur pardavė nekilnojamąjį turtą (b. l. 51-64).

2016-12-24 protokolu – pareiškimu ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš pranešėjui priklausančiame bute, kurio durys buvo neužrakinto, esančio (duomenys neskelbtini), esančios striukės kišenės pavogta 16800 Eur (b. l. 37-44).

2017-01-05 Kauno apskrities VPK Kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-7(10.1), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktos spynos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš garažo Nr. 34, esančio (duomenys neskelbtini), akivaizdžių laužimo pėdsakų nėra, ją galima atrakinti pateiktu raktu, šią spyną teoriškai galima atrakinti ir naudojant pašalinius įrankius (b. l. 81-82).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016-12-28 apklausiamas tyrėjo kaip nukentėjęs asmuo, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie 16800 eurų vagystę iš jo striukės kišenės ir 18000 eurų, pavogtų iš jo garažo, grąžinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo metu toks nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-455/2010). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinamojo V. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. V. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 111).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis V. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant V. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (103-106), priklausomybės ligų centre bei psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b. l. 99, 101), kaltinamasis dirba (b.l. 102), išsituokęs, turi gyvenamąją vietą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Kadangi kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.)

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.