Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, I. V., R. V. (R. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00598 nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis Robertas Vasiliauskas areštavo skolininkės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas pajamas, antstolis Robertas Vasiliauskas 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkei ir jos sutuoktiniui 20 dienų terminą pateikti sutikimą dėl turto (skolininkės sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų ar pinginių lėšų) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau toks sutikimas negautas.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CPK 667 straipsnio 1–2 dalis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

Nustatyta, kad skolininkės ir jos sutuoktinio R. V. (R. V.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pagal Vedybų sutarčių registro duomenis sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, sutuoktinių turtui taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jos sutuoktinio R. V. (R. V.) vardu atidarytas sąskaitas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į jos sutuoktinio R. V. (R. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytas sąskaitas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.