- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 1-927-891/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01951-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- J. K., I. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje, teistas:
1) 2008-09-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) 2008-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-08 nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 4 d., 63 str. 9 d., paskirtos bausmės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-12 ir 2008-09-19 nuosprendžiais subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Iš įkalinimo vietos paleistas 2011-01-31, atlikęs bausmę. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti.
I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Trakų raj., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-11-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Iš įskaitos išbrauktas 2011-01-07, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-09, apie 04.15 val. viešojo transporto sustojime „Europos aikštė“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 12, J. K., be jokios pagrįstos priežasties, tyčia ranka išdaužė keleivių laukimo paviljono stiklus, tuo padarydamas UAB „JCDecaux Lietuva“ 668,28 Lt žalą, o K. R., kurio iki įvykio J. K. ir I. B. nepažinojo, norėjus J. K. sudrausminti – padarius pastabą ir pastūmus, I. B. sudavė K. R. vieną smūgį kumščiu į veidą, o K. R. nugriuvus, J. K. ir I. B. spyrė gulinčiam K. R. kojomis ne mažiau kaip po du kartus į galvą ir kitas kūno vietas.
Šiais savo veiksmais J. K. ir I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
J. K. ir I. B. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo iš esmės pripažino ir parodė, kad 2013-06-09 naktį kartu su draugu I. B. buvo lošimo namuose, esančiuose Vilniuje, Konstitucijos pr. Ten jie abu išgėrė po bokalą alaus. Apie 04.15 val. jie išėjo iš lošimo namų namo. Jie priėjo prie visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“ pasižiūrėti, kada važiuos reikiamas autobusas. Jis pastebėjo, kad yra įskilę 2 sustojimo keleivių laukimo paviljono stiklai. Jis nestipriai prisilietė prie tų stiklų ir jie sudužo. Tada jie iš karto pradėjo eiti tolyn nuo sustojimo, bet prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris, nieko nesakęs, vieną kartą trenkė ranka į kaklą. Tarp to vyro ir jų kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Jis vyrui vieną kartą trenkė ranka į veidą. Nuo smūgio vyras nugriuvo. Tada jie po kelis kartus spyrė tam vyrui į galvą bei kūną. Po to jie paliko vyrą gulėti ir nuėjo Žaliojo tilto link. Ten juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi ir atlygins padarytą žalą dalimis (33-39 b.l.).
Kaltinamojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo iš esmės pripažino ir parodė, kad 2013-06-09 naktį kartu su draugu J. K. buvo lošimo namuose, esančiuose Vilniuje, Konstitucijos pr. Ten jie abu išgėrė po kelis bokalus alaus. Apie 04.15 val. jie išėjo iš lošimo namų namo. Jie priėjo prie visuomeninio transporto sustojimo „Europos aikštė“ pasižiūrėti, kada važiuos reikiamas autobusas. Jis pamatė, kad vienas sustojimo paviljono stiklas yra įskilęs. Jis pradėjo žiūrėti autobusų grafiką, o J. K. nuėjo prie keleivių laukimo paviljono. Bežiūrėdamas grafiką, jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Atsisukęs jis pamatė, kad J. K. stovi šalia sudužusio sustojimo paviljono stiklo. Vienas stiklas buvo sudužęs. J. K. pasakė, kad prisilietė prie stiklo ir jis sudužo. Jis nematė, kad J. K. būtų specialiai trenkęs į stiklą. Netrukus prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris du kartus paklausė, kas sudaužė stiklą. J. K. jam pasakė, kad vaikinas, kuris sudaužė stiklą, pabėgo. Tada vyras vieną kartą trenkė ranka J. K.. Tuomet tarp jų ir vyro prasidėjo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą trenkė ranka vyrui į veidą. Po to vyras nukrito ir jis sudavė dar keletą smūgių vyrui į kūną. Kiek kartų trenkė J. K., jis nežino. Vėliau jie paliko vyrą gulėti ant šaligatvio ir nuėjo prie Žaliojo tilto, prie kurio juos sulakė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (72-78 b.l.).
Nukentėjusiojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-06-09, apie 04.15 val. išėjo iš naktinės kavinės – parduotuvės, esančios Vilniuje, Konstitucijos pr., parūkyti. Išėjęs jis išgirdo, kaip sudužo visuomeninio transporto sustojimo keleivių laukimo paviljono stiklai. Pažiūrėjęs, jis pamatė, kad prie paviljono stovi 2 vaikinai. Jis pagalvojo, kad būtent tie vaikinai sudaužė stiklus, nes aplinkui daugiau nieko nebuvo. Jis pats nematė, kaip vaikinai daužė stiklus, tik girdėjo dūžio garsą. Jis pribėgo prie vaikinų ir vieną iš jų pastūmė. Jis nepamena, ką tiksliai jiems pasakė, bet mano, kad padarė pastabą dėl to, kad jie sudaužė paviljoną. Vaikinas, kurį jis pastūmė, suklupo, o kitas vaikinas tada sudavė jam kumščiu vieną kartą į veidą. Jis nuo smūgio nugriuvo. Tuomet vaikinai pradėjo jį spardyti kojomis. Kuris vaikinų kiek kartų spyrė ir kur, jis pasakyti negali. Iš viso buvo 4-5 smūgiai – 3 į veido sritį, o kiti į šonus. Staiga vaikinai nustojo jį spardyti ir pabėgo. Visa tai turko apie 1 min. Netrukus privažiavo policija. Jis suprato, kad vaikinai išsigando policijos, todėl pabėgo. Jis policijos pareigūnams parodė, kur nubėgo vaikinai. Jis nežino, kas iškvietė policiją. Dėl šio įvykio jis į medikus nesikreipė ir niekam pretenzijų neturi (8-12 b.l.).
Liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-06-09 naktį ji dirbo kavinėje, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 12. Apie 04.15 val., būdama kavinėje, ji išgirdo stiprų garsą. Ji pamanė, kad lauke įvyko avarija. Ji išbėgo į lauką ir pamatė, kad visuomeninio transporto sustojime mušasi 2 nežįstami vaikinai. Tai pat jis pastebėjo, kad išdaužtas sustojimo keleivių laukimo paviljono stiklas. Ji nematė, kas ir kaip išdaužė stiklą. Ji iš karto paskambino į policiją. Jai bekalbant su policija, prie besimušančių vaikinų pribėgo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris įsijungė į muštynes. Tuo metu ji grįžo į kavinę, nes atėjo klientų. Eidama ji matė, kad visi vaikinai nubėgo Kalvarijų g. link. Policija atvažiavo po 5-10 min. Ji parodė, kur nubėgo vaikinai (15 b.l.).
2013-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – viešojo transporto storelė „Europos aikštė“, esanti Konstitucijos pr. 12, Vilniuje. Protokole nurodyta, jog stotelės laukimo paviljono stiklai yra sudaužyti, aplink stotelę mėtosi daug stiklo šukių (16-18 b.l.);
UAB „JC Decaux“ pranešimas, adresuotas Vilniaus miesto 1 PK, iš kurio matyti, jog dėl sudaužytų transporto laukimo paviljono, esančio Vilniuje, „Europos aikštė“ stotelėje, dviejų stiklų bendrovė patyrė 668,28 Lt dydžio turtinę žalą (20 b.l.);
2014-01-13 sutartimi dėl žalos atlyginimo, kuria J. K. įsipareigojo UAB „JCDecaux Lietuva“ padarytą 668,28 Lt turtinę žalą atlyginti iki 2014-07-01 (25 b.l.);
Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, jog J. K. 2013-06-09, 05.22 val. buvo nustatytas lengvas 0,75 promilės girtumo laipsnis (30 b.l.).
Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, jog I. B. 2013-06-09, 05.23 val. buvo nustatytas 0,19 promilės girtumas (69 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime, J. K. ranka išdaužus keleivių laukimo paviljono stiklus ir nukentėjusiajam K. R. dėl to padarius pastabą, kaltinamieji sudavė keletą smūgių K. R., sukeldami pastarajam fizinį skausmą, t.y. viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. K. ir I. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. ir I. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (106, 107 b.l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai), į nustatytą kaltinamojo J. K. ir I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamuosius. J. K. praeityje yra teistas du kartus už tyčinius smurtinius apysunkius nusikaltimus (56 b.l.), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda galiojanti (55 b.l.), Sodros duomenimis nedirba (49 b.l.). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (66, 67 b.l.), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (68 b.l.). I. B. praeityje yra teistas vieną kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą (97, 98 b.l.), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), administracine tvarka nebaustas (96 b.l.), Sodros duomenimis nedirba (87, 88 b.l.). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (103 b.l.), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (104 b.l.). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 1995-10-06 iki 1995-11-09, jam diagnozuotos patologinės charakterio reakcijos (102 b.l.), skirti I. B. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (105 b.l.).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. K. ir I. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma J. K. dvejų metų laisvės apribojimo bausmė ir I. B. siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes yra adekvati padarytam nusikaltimui.
Teismo vertinimu, prokuroro siūlomą draudimą kaltinamiesiems bausmės atlikimo metu vartoti alkoholinius gėrimus taikyti netikslinga, kadangi šio draudimo vykdymo kontrolė yra gana sudėtinga. Prokuroro siūlomas įpareigojimas – būti namuose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 05.00 val. bei išeiginėmis dienomis visą parą – tikslintinas, įpareigojant kaltinamuosius darbo ir išeiginėmis dienomis būti namuose vienodu laiku.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-09, 05.00 val. iki 2013-06-09, 14.50 val. (1 para) (42, 43 b.l.); I. B. – nuo 2013-06-09, 05.00 val. iki 2013-06-09, 15.15 val. (1 para) (81, 82 b.l.). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamiesiems J. K. ir I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44-45; 83-84 b.l.), paliekamos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškovas UAB „JSDecaux Lietuva“ dėl nusikalstamų J. K. veiksmų patyrė 668,28 Lt dydžio turtinę žalą, su kuriuo pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą J. K. įsipareigojo iki 2014-07-01 atlyginti visą žalą pagal šį grafiką: iki 2014-01-13 – 100 Lt, iki 2014-02-13 – 100 Lt, iki 2014-03-13 – 100 Lt, iki 2014-04-13 – 100 Lt, iki 2014-05-13 – 100 Lt, iki 2014-06-13 – 168,28 Lt (25 b.l.). Byloje esantis kvitas tvirtina, kad pirma 100 Lt dydžio įmoka buvo sumokėta 2014-01-13 (26 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš J. K. priteistina nesumokėta žalos dalis, t.y. 568,28 Lt, kurią jis įpareigotinas atlyginti pagal šalių pasirašyto susitarimo grafiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bendrauti su I. B. bei įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės metu:
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesiję su darbu, mokymusi ar kreipimusi į gydymo įstaigą;
- iki 2014-06-13 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
- per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, J. K. vieną laikino sulaikymo parą – 2013-06-09 – įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią J. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.
I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su J. K. bei įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės metu:
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesiję su darbu, mokymusi ar kreipimusi į gydymo įstaigą;
- per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, I. B. vieną laikino sulaikymo parą – 2013-06-09 – įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią I. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „JCDecaux Lietuva“, juridinio asmens kodas 110587629, naudai 568,28 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 28 ct) turtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti J. K. ir UAB „JCDecaux Lietuva“ 2014-01-13 tarp šalių pasirašytą sutartį dėl žalos atlyginimo, pagal kurią J. K. įsipareigojo turtinę žalą atlyginti iki 2014-07-01 pagal šį grafiką: iki 2014-02-13 – 100 Lt, iki 2014-03-13 – 100 Lt, iki 2014-04-13 – 100 Lt, iki 2014-05-13 – 100 Lt , iki 2014-06-13 – 168,28 Lt.
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.