Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-21 · Administracinė byla Nr. I-6102-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
I-6102-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01127-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6102-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01127-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2017-11-23 kalbantis telefonu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi šalia stovėdavo pareigūnas. Nebuvo įrengtos telefono būdelės, o kiekvieną kartą skambinant telefonu pokalbį girdėdavo pareigūnai ir kiti asmenys, todėl pareiškėjas negalėjo kalbėti taip, kaip norėjo. Dėl to pareiškėjas labai išgyveno dvasiškai, psichologiškai, depresavo, dėl privatumo neturėjimo skambinat taksofonu nutrūko ryšiai su artimaisiais, draugais.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 4-7) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punktu, Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06- 11 pažyma Nr. 60/09-21277). Atstumas matomas iš teismui pateiktų 2019 m. darytų fotonuotraukų.

Kartu nurodo, kad šiuo metu kiekviename aukšte yra po tris taksofono aparatus, tačiau po trečią taksofoną aukštuose buvo įrengta vėliau, nei kad skundžiamas laikotarpis (pagal 2018-01-04 Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų sutartį Nr. 47/08-1 / PA2018- 0116102 darbai atlikti ir perduoti 2018-11-01 Perdavimo-priėmimo aktų Nr. 20/01-6785 / PA20180116/02). Taigi, aktualiu laikotarpiu kiekviename aukšte buvo po 2 taksofonus. Pateikti aktualaus laikotarpio fotonuotraukų galimybės neturi, tačiau nurodo tai, kad tarp dviejų anksčiau buvusių taksofonų buvo toks pat atstumas, kaip matomas ir 2019 m. foto nuotraukose.

Jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų nereglamentuoja, tačiau, atsakovo nuomone, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą, be to, jie apsaugoti ir šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą vienas iš pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Šiaulių TI esantys asmenys (Taisyklių XII skyrius).

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neužtikrinant privatumo skambinant telefonu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas (1 punktas); nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra (2 punktas); asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka (3 punktas). Suimtųjų teisė paskambinti telefonu reglamentuota SVĮ 23 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782) (toliau – Taisyklės) XII skyriuje (74-78 punktai) reglamentuota suimtųjų kalbėjimo telefonu tvarka. Taisyklių 74 punkte numatyta, kad „Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu <...>“. Taisyklių 76 punkte numatyta, kad „Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį“. Taisyklių 78 punktas nustato, kad „Jeigu pokalbio telefonu metu asmenys pažeidžia vidaus tvarką, pareigūnas juos įspėja. Tačiau jei pažeidimas pasikartoja ar padaromas naujas, pareigūnas turi teisę nutraukti pokalbį telefonu <...>“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas 2016-08-03 iki 2017-11-23. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas kalbantis telefonu, nes nebuvo įrengtos telefono būdelės ir jo pokalbius girdėjo pareigūnai bei kiti asmenys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo privatumo pažeidimo kalbantis telefonu, yra abstrakčios, pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kaip buvo pažeistos jo teisės. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12-15) matyti, kad Šiaulių TI telefonai įrengti koridoriuje, pritvirtinti prie sienos. Pareigūno darbo vieta įrengta tarp telefonų. Pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, Šiaulių TI administracija privalo užtikrinti, kad suimtieji laikytųsi tvarkos, nustatytos Taisyklių XII skyriuje (įsitikinti, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti, užtikrinti, kad pokalbio telefonu metu asmenys nepažeidinėtų vidaus tvarkos ir kt.). Pareiškėjas nenurodė kur konkrečiai buvo pareigūnas, kai pareiškėjas kalbėjo telefonu, nenurodė jokių pareigūnų veiksmų, kuriais pareigūnai galėjo klausytis pareiškėjo pokalbius. Byloje nėra jokių duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai ribojo pareiškėjo galimybę laisvai bendrauti telefonu daugiau, nei tai būtina įgyvendinant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai neteikė skundų ar prašymų dėl privatumo pažeidimo kalbantis telefonu (b. l. 10).

Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, taip pat atsakovo pateiktus anksčiau paminėtus dokumentus ir paaiškinimus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją užtikrinant privatumą kalbantis telefonu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas