Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2237-1049/2016;

Proceso Nr. 1-01-1-53339-2016-5;

1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7

2016 m. lapkričio 18 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. S., kaltinamajam T. T., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2014-01-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

3) 2014-12-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - 45 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Pagal BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su mokslu, ar darbu;

4) 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta 2014-01-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015-06-05 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5,7,10 p., paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2015-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 286 str., bei 290 str. skirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (subendrintu 2015-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi su 2014-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), pakeistu 2015-06-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant T. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-03-10 iki 2014-03-12 (dvi dienos), nuo 2014-07-07 iki 2014-07-08 (viena diena) ir nuo 2015-10-18 iki 2015-10-20 (dvi dienos), bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2016-11-13, apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo buvusia sugyventine J. S. metu, tiesiogiai sakydamas jai „užmušiu tave ir pakasiu“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, garsinimo metu ir iš karto po to, jis panaudojo prieš J. S. fizinį smurtą, o būtent tyčia, rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus smogė jai į veidą ties dešine akimi ir dešiniu skruostu, viena ranka suėmė jai už apatinio žandikaulio ir jį spaudė, kita ranka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, dėl ko jai pradėjo stigti oro, kojos, apautos batu, pėda, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į abiejų kojų blauzdas, taip mušdamas J. S. padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio dilbio srityje, juosmens srityje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą;

Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. S. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria yra išsiskyręs, gyvena atskirai, abu turi bendrą 1,5 m. amžiaus vaiką. 2016-11-13 vakare, iš anksto susitaręs nuvyko pas J. S. į namus, adresu Mažoji g. 7a-32, Kaune, norėjo aplankyti dukterį, buvo blaivus. J. S. pati, geranoriškai jį įsileido į butą, leido bendrauti su dukra. Vakare, apie 22.30 val. jis su J. S. susibarė. Konfliktą sukėlė jis, dėl pavydo, nes jaučia nuoskaudą, kad jie išsiskyrė ir ji susirado naujų draugų. Konflikto metu nesusivaldė ir tyčia, pykdamas ant J. S., ją mušė ir grasino užmušti. Smūgiavo jai rankomis, spyrė kojomis, tačiau smūgių ir spyrių neskaičiavo, todėl kiek tiksliai kartų jai smogė, kiek spyrė, pasakyti negali. Konflikto metu buvo suspaudęs jai apatinį žandikaulį ir kaklą. Spausdamas sakė, kad užmuš. Tą pasakė iš pykčio. Iš tikrųjų nužudyti jos ar kitaip atimti jai gyvybę nenorėjo, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad supranta, jog tuo metu, kai ją mušė ir spaudė žandikaulį bei kaklą, ji galėjo pagalvoti, kad jis rimtai ją gali pasmaugti, nes prieš ją buvo ir anksčiau analogiškai smurtavęs. Buvo piktas, agresyvus, todėl tikrai galėjo jai atrodyti, kad kalba rimtai. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą ir jai atsirado baimė, kad jis gali ją užmušti.

Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-11-13, apie 22.30 val., jos namuose, adresu Mažoji g. 7a-32, Kaune, buvęs sugyventinis T. T., kuris buvo blaivus ir atvyko aplankyti judviejų bendro vaiko išprovokavo konfliktą, ją sumušė ir grasino nužudyti, užmušti. J. S. patikino, kad labiausiai bijojo, kad jis mušdamas ir spausdamas kaklą ją nužudys, nes ji ėmė dusti, o jis nesiliovė jos mušti. Mano, kad T. T. grasino rimtai ir ji realiai bijojo, kad jis ketina grasinimus įvykdyti tuoj pat, be jokio gailesčio. Konkretizuoti prieš ją pavartoto fizinio smurto aplinkybių negalėjo, paaiškino, kad tarpusavio konfliktas kilo dėl pavydo, T. T. jai pradėjo priekaištauti nebūtus dalykus dėl ko vėliau sumušė grasindamas užmušti, smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškė.

T. T. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Teismas šiuos įrodymus vertina kompleksiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo J. S., kurios atžvilgiu jos pačios namuose, adresu Mažoji g. 7A-32, Kaunas, fizinį smurtą vartojo buvęs sugyventinis T. T.. Atlikta įvykio vietos apžiūra (b.l. 7-8, 15-16).

2016-11-14 Nukentėjusioji J. S. kreipėsi su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2016-11-13, apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis T. T., žodžiu grasino ją nužudyti, užmušti ir pakasti, to pasekoje naudojo fizinį smurtą, mušė. Nukentėjusioji nurodė realiai bijojusi, kad grasinimai bus įvykdyti, baimę jaučia iki šiol (b.l. 9).

Iš 2016-11-13 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2016-11-13, apie 22.53 val., iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas dėl smurto, adresu (duomenys neskelbtini), pokalbio metu girdisi moters verksmas, paskambinus niekas neatsiliepia, pagal senesnius pranešimus nustatyta, kad anksčiau moteris buvo kvietusi pareigūnus dėl smurtaujančio sugyventinio. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. S.. Smurtą patyręs asmuo – J. S. – nurodė, kad ji jau du mėnesius yra išsiskyrusi su sugyventiniu T. T., tačiau įleido jį į namus aplankyti dukros. Jis pradėjo priekaištauti jai dėl gyvenimo aplinkybių, grasino ją užmušti bei ranka trenkė į veidą, spyrė koja. Prakirto jai akį. Moteris buvo apsiverkusi, sutrikusi, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva (mėlynė) prie dešinės akies. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje požymių. Smurtu įtariamas asmuo – T. T. – iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (b.l. 17-18).

Iš 2016-11-14 pranešimų apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nustatyta, kad su 2016-11-13, apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusiu smurto artimoje aplinkoje faktu, kuomet T. T. smurtavo prieš J. S. susiję du nepilnamečiai vaikai- E. U., gim. 2015 m., bei E. U., gim. 2004 m. (b.l. 20, 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-15 specialisto išvadoje Nr. G2973/2016(02) nustatyta, kad J. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio dilbio srityje, juosmens srityje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-11-13, ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių. Poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta J. S. besiginant. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ir naudojant fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu (b.l. 25-26).

Iš teismo posėdžio metu pateiktos ir prie baudžiamosios bylos prijungtos 2016-11-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados Nr. 93TPK-867/2016, nustatyta, kad T. T. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kaltinimas grasinimu nužudyti, T. T. pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–639/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. T. būdamas J. S. namuose tyčia jos atžvilgiu panaudojo intensyvų fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip tris kartus rankomis ir ne mažiau kaip tris kartus koja jai spyrė, dėl ko pastarajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamieji reiškiniai (poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai įvairiose kūno vietose). Taip pat iš nustatytų įvykio aplinkybių, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios konkrečių parodymų teismui pakanka duomenų spręsti, kad J. S. atžvilgiu buvo įvykdyta ir nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., o būtent, jai buvo grasinama nužudyti ir J. S. pagrįstai tokius T. T. grasinimus, kurie buvo lydimi intensyvaus fizinio smurto protrūkiu, galėjo suprasti kaip realius ir keliančius pavojų jos gyvybei. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius ir įvykio kontekstą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad smurtaujama buvo tikslingai, namie esant mažamečiams vaikams. Teismo posėdžio metu tiek T. T., tiek ir J. S. pripažino, kad T. T. yra analogiškai smurtavęs ir anksčiau, pykdamas yra agresyvus, praeityje yra penkis kartus teistas dėl tyčinių nusikaltimų, tame tarpe paskutiniuosius du kartus (2015-01-28 bei 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai) pagal BK 140 str. 2 d., t.y. dėl fizinio smurto vartojimo J. S. atžvilgiu, teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta, keli ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 str. 2 d. dėl iš esmės tapačių įvykių aplinkybių nutraukti (2015-09-22, 2016-09-15, bei 2016-09-23), kai tuo tarpu vėl abu atsidūrė iš esmės analogiškoje situacijoje. O ta aplinkybė, kad sugyventiniai nusikaltimo padarymo dienai jau buvo kurį laiką išsiskyrę, manytina, tik galėjo sustiprinti J. S. įsitikinimą, kad T. T. grasinimai kerštaujant galėjo būti realiai įvykdyti. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., bei 145 str. 1 d., sutaptis, konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja prieš fiziškai silpnesnį ir neįgalų asmenį- J. S., jai grasino realiu fiziniu susidorojimu ir suvokė, kad nukentėjusioji turi pagrindą jo grasinimus suprasti kaip tikrus ir jo bijo.

T. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad T. T. padarė dvi nusikalstamas veikas (idealioji sutaptis), kurie priskiriami nesunkiems nusikaltimams, abiem atvejais veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimai yra baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją faktiškai sunkinančias aplinkybes. Vertinant T. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis 4 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, niekur nesimoko ir nedirba, yra pakaltinamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės dėl analogiškos veikos T. T. 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas realia 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas 2 (dvejiems) metams buvo atidėtas tik 2015-06-05 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus nuteistojo apeliacinį skundą, kai tuo tarpu 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. T. vėl buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., bei 286 str. ir 290 str., tame tarpe ir dėl fizinio smurto prieš J. S., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (keturiems) mėnesiams, tačiau bausmės vykdymas vėl buvo atidėtas 3 (trejiems) metams, kaip jau minėta, po to jo atžvilgiu buvo pradėti dar trys nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 str. 4 d. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad teismams net kelis kartus pritaikius išimtines BK 75 str. sąlygas ir vadovaujantis teisingumo principu atidėjus laisvės atėmimo bausmių vykdymą, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, be to šiuo atveju dar konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.), kuris faktiškai egzistavo jau ir 2015-01-28, bei 2015-11-05 Kauno apylinkės teismui priimant nuosprendžius, kas iš esmės laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Tuo tarpu BK 145 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau šeštą kartą, nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl smurto prieš J. S. teisiamas jau trečią kartą, dar trys ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 str. 2 d. jo atžvilgiu buvo nutraukti, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę, kuriam įvairaus pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės iš esmės įtakos nepadarė. Be to, jis 4 kartus baustas už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (smulkusis svetimo turto pagrobimas, KET pažeidimai, transporto priemonės vairavimas neblaiviam). Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 str. 1 d., bei 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, tai, kad paskutinių dvejų metų laikotarpyje iš esmės nuolatos analogiškai smurtaujama prieš tą patį asmenį- J. S., net ir gimus judviejų bendram vaikui, įvertinus anksčiau teismų suteiktas galimybes pasitaisyti jo atžvilgiu išimtinai taikant BK 75 str. ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam skirtina BK 140 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant artimą vidurkiui dydį. Nors teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali neigiamai paveikti kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, tai, kad jis yra jauno amžiaus, padeda J. S. išlaikyti jų bendrą vaiką, tačiau atsižvelgia ir į visuomenės ir nukentėjusiosios bei jos mažamečių vaikų interesą turėti teisę į saugesnę aplinką ir valstybės pareigą ją užtikrinti, todėl daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje, numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir kaltininką laikinai izoliuojant nuo visuomenės.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Laikinajame sulaikyme T. T. išbūtas laikas nuo 2016-11-14, 17.30 val. iki 2016-11-15, 13.23 val. (viena para) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.). Taip pat į bausmės laiką tuo pačiu pagrindu įskaityti pagal ankstesnį teismo nuosprendį (2015-11-05) nurodyti laikotarpiai- nuo 2014-03-10 iki 2014-03-12 (dvi dienos), nuo 2014-07-07 iki 2014-07-08 (viena diena), nuo 2015-10-18 iki 2015-10-20 (dvi dienos), nes reali laisvės atėmimo bausmė iki šiol nebuvo pradėta vykdyti.

Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., su 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (subendrintu su 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (subendrintu 2015-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi su 2014-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), pakeistu 2015-06-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu), paskirta bausme, iš dalies jas sudedant.

Siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą iki jo įsiteisėjimo, nukentėjusiosios ir jos mažamečių vaikų teisėtų interesų apsaugą, T. T. skirtina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant neieškoti ryšių ir nebendrauti su J. S..

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-11-15 pažymą Nr. NTP-7-12324, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš T. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėti prie Kauno apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-10 iki 2014-03-12 (dvi dienos), nuo 2014-07-07 iki 2014-07-08 (viena diena), nuo 2015-10-18 iki 2015-10-20 (dvi dienos), ir nuo 2016-11-14, 17.30 val. iki 2016-11-15, 13.23 val. (viena diena).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti T. T. kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, adresu Rygos g. 20-5, Kaunas, įpareigojant neieškoti ryšių ir nebendrauti su J. S.. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.