- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- I1-1015-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02858-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. E.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. E. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–6, 34–40), ir prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 42-2016 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir 2021 m. birželio 16 d. sprendimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2964 (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pabrėžia, kad turi būti laikomasi gero administravimo principo. Komisija, priimdama sprendimą ir jį grįsdama „kitomis aplinkybėmis“, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).
Mano, kad skundžiamuose sprendimuose nenagrinėta pareiškėjo skunde pateikta informacija ir dokumentai. Kalėjimų departamentas tik perrašė Vilniaus PN sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamentui pateikė argumentus ir pažymas, kurios prieštarauja 2021 m. birželio 16 d. sprendimui. Minėtame sprendime pateikiama ne visa informacija apie pareiškėjo situaciją, nes jis 2021 m. kovo 19 d. prašyme Nr. 29-1147 išreiškė pageidavimą, kad pakartotinai būtų užrašytas dalyvauti intervencinės socialinės reabilitacijos programoje į aktualių kriminogeninių veiksmų valdymą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą Nr. 29-1439 užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla, būti įdarbintam nuotoliniu būdu laisvėje veikiančioje įmonėje UAB „Stroiketa“ Pareiškėjas 2021 m. gegužės 2 d. išklausė Karito patarėjos paskaitą dėl savo finansinės padėties, turimų skolų. Vilniaus PN nevertina, kad pareiškėjas kas mėnesį 40 Eur moka savanoriškai dengdamas skolą, tačiau pareiškėjas vis tiek tęsia pagal galimybes skolų mokėjimą antstoliams. Pareiškėjas taip pat atlieka įvairius nemokamus darbus įkalinimo įstaigoje. 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjas baigė programą „Kaip pačiam išsivaduoti nuo priklausomybių“. 2021 m. gegužės 25 d. pradėjo lankyti naują programą „Karjeros laiptai“, už aktyvų dalyvavimą kūrybiniuose konkursuose 2021 m. birželio 11 d. gavo 13-ąjį paskatinimą. Tai rodo, kad pareiškėjas dirba, dengia skolas, dalyvauja įvairiose individualių socialinės reabilitacijos planų programose, prašė leisti dirbti. Mano, kad jo asmenybę apibūdinančių faktų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, rodo kardinaliai pakeistą elgesį.
Atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog jis neatitinka perkėlimo į Pusiaukelės namus sąlygų, nėra. Priešingai – Komisijos jis apibūdinamas teigiamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaike skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti visiškai. Nurodė, kad dirba individualiai, užsiima kompiuterine grafika, sukurtus kūrinius jo artimieji realizuoja, nežino, kam parduoda, bet pajamų gauna daug daugiau nei gautų dirbdamas Vilniaus PN. Tokiu būdu gali dengti didesnę dalį savo įsiskolinimų, taip visiems geriau.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. gruodžio 29 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas išreikalauti įrodymus, kurio teismas nepriima, nes jis pateiktas po bylos išnagrinėjimo teisme. Be to, minėtas dokumentas yra byloje (b. l. 144).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 91–93).
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (teisės aktas, galiojęs nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Aprašas). Bylai aktualios BVK LR BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 3, 8, 10, 11 ir 16 punktai.
Pažymi, jog netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus, nereiškia, kad Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį sprendimą. (BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotė– „gali būti perkelti“ ir Apraše nurodytas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes). Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pareikalavus, Vilniaus PN pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 138), kuriuose nurodė, kad Turto valdymo skyriaus duomenimis, R. E. turi vykdomųjų dokumentų 47 229,93 Eur sumai, išskaičiuota – 465,75 Eur, savanoriškai sumokėjo 48,54 Eur. Dėl pareiškėjo darbo paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus PN nebuvo įdarbintas ir šiuo metu nedirba, dėl darbo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 13 d. (prašė įdarbinti UAB „Stroiketa“, jam buvo atsakyta 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu ir pasiūlyta užimti laisvas darbo vietas Vilniaus PN, pareiškėjas sutikimo nedavė, nesikreipė, nebuvo įdarbintas) ir 2021 m. rugsėjo 23 d. (vėliau pateikė prašymą šio prašymo nenagrinėti).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 127).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo KD su skundu nesutinka, pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–50).
Pažymi, kad Komisijos siūlyme nurodyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dvylika kartų paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą; tačiau Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjui skirtą laisvės atėmimo bausmę, jos laikotarpį, pareiškėjo integracijos į visuomenę procesas taipogi reikalauja proporcingo laikotarpio, o tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas galėtų tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose. Taigi situacija buvo įvertinta kompleksiškai (nustatytos palankios ir nepalankios aplinkybės).
Paaiškina, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo turimus finansinius sunkumus ir jo akivaizdžiai nepakankamas pastangas spręsti šią jam aktualią sritį. Pareiškėjas turėjo dviprasmišką požiūrį į darbą. Ne kartą buvo motyvuotas kreiptis dėl darbo be sargybos, tačiau prioritetizavo savo individualią veiklą ir siekė dirbti išskirtinai šioje srityje, taigi išliko išrankus darbo pobūdžiui, akivaizdžiai nesuvokdamas darbinės veiklos poreikio savo kitų sunkumų sprendimui, todėl Vilniaus PN administracija įvertinusi minėtas aplinkybes, priėmė sprendimą atsisakyti perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus.
Pabrėžia, kad teisės aktai nustato galimybę, o ne pareigą perkelti į pusiaukelės namus.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundu ir perkėlimu į Pusiaukelės namus ir ta aplinkybė, jog Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kalėjimų departamento atstovas nedalyvavo, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 127).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas perkelti jį į pusiaukelės namus, buvo netenkintas, ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo jo skundas buvo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus PN Resocializacijos skyrius surašė Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-94, kurioje pateikė motyvuotą nuomonę dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygų individualizavimo ir nurodė, kad pareiškėjui rekomenduojama tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą, dengti priteistą ieškinį (b. l. 98–107).
2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu perkelti jį į pusiaukelės namus (b. l. 108).
2021 m. birželio 2 d. vyko Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis, kuriame svarstytas pareiškėjo prašymas. Nutarta siūlyti Vilniaus PN direktoriui neperkelti pareiškėjo iš Vilniaus PN į Vilniaus pusiaukelės namus (b. l. 109–110).
2021 m. birželio 9 d. Vilniaus PN Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais priėmė siūlymą Nr. 14-2075 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriame siūlo Vilniaus PN direktoriui neteikti kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus (b. l. 68).
2021 m. birželio 16 d. Vilniaus PN direktorius sprendimu Nr. 42-2016 „Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ informavo prašymą pateikusį pareiškėją apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus – netenkintas (b. l. 55–57).
2021 m. liepos 7 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. birželio 6 d. Vilniaus PN sprendimą Nr. 42-2016 (b. l. 9–17, 69–76).
2021 m. rugpjūčio 11 d. Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2S-2964 „Dėl R. E. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN sprendimo panaikinimo netenkintas, Vilniaus PN sprendimas pripažintas pagrįstu (b. l. 18–19).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu ir Kalėjimų departamento sprendimu, kreipėsi į teismą.
BVK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 6 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Aprašas nustato, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys LR BVK 69 str. 2 d. nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: 1) sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį; 2) turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3 punktas). Pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus (8 punktas). Drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 1) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 2) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 3) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 4) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10 punktas). Drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: 1) likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 2) nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 3) nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 4) individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 5) nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 6) nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 7) nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8) ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 9) kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11 punktas). Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių (16 punktas).
Teismas pareiškėjo skundą, kad Vilniaus PN sprendimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti ir nemotyvuoti.
Pirma, perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus yra teisė, bet ne pareiga. Antra, abiejuose sprendimuose aiškiai nurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas – BVK ir Aprašo nuostatos. Trečia, abiejuose sprendimuose nurodytas jų priėmimo faktinis pagrindas – nustatytos pareiškėją palankiai ir nepalankiai apibūdinančios aplinkybės. Nustatytos ir įvardintos šios pareiškėją palankiai apibūdinančios aplinkybės: laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 12 kartų paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, pastaraisiais metais yra stebimas pozityvesnis pareiškėjo elgesys bei orientavimasis į savęs realizavimą pagal turimas savo stipriąsias puses, pareiškėjas dalyvavo intervencinėje priemonėje, pastebėta, jog pareiškėjas pradėjo deklaratyviai prioretizuoti prosocialų elgesį ir stengiasi demonstruoti teigiamas vertybines nuostatas, šiuo metu ateitį sieja su savo elgesio varžymo poreikiu, nesivėlimu į rizikingas situacijas, įvertino prieš tai turėtą elgesio patirtį. Nustatytos pareiškėjui nepalankios aplinkybės: atsižvelgta į turimus finansinius sunkumus ir pareiškėjo akivaizdžiai nepakankamas pastangas spręsti šią aktualią sritį, pareiškėjas turi dviprasmišką požiūrį į darbą, išlieka išrankus darbo pobūdžiui, akivaizdžiai nesuvokdamas darbinės veiklos poreikio savo kitų sunkumų sprendimui, iš dabartinio pareiškėjo elgesio sprendžiama, jog jo gyvenimo stiliaus sritis lieka nepakitusi, jis ir toliau stokoja socialinio atsakingumo, nepaisant tolimesnių galimų pasekmių.
Ketvirta, pareiškėjo situacija įvertinta kompleksiškai ir aiškiai faktinėmis aplinkybėmis motyvuota, kodėl pareiškėjo prašymas netenkinamas – pareiškėjas nedirba darbo Vilniaus PN, renkasi individualią veiklą, nors darbinė veikla labai reikšminga, įskaitant, bet neapsiribojant turimų skolų dengimui. Vilniaus PN sprendime aiškiai nurodyta, kad darbinės patirties kaupimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, siekimas asmeninės finansinės nepriklausomybės bei savarankiškas turimų įsiskolinimų dengimas, galėtų tapti akivaizdžiomis pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidomis, jei pareiškėjas realizuotų save darbinėje veikloje pataisos įstaigoje.
Pažymėtina, kad šios aplinkybės (didelės turimos skolos ir darbas individualiai, o ne Vilniaus PN) yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais (pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, Vilniaus PN rašytiniai paaiškinimai, b. l. 138, pareiškėjo pateikti sąskaitos išrašai, b. l. 155–162, Vilniaus PN raštas, b. l. 160). Pareiškėjas jas patvirtino teismo posėdyje: nurodė, kad iš priteisto ieškinio neatlyginta dar daugiau kaip 45 000 Eur, pareiškėjas nedirba Vilniaus PN. Priežastis, kodėl pareiškėjas nedirba Vilniaus PN, teismas atmeta kaip subjektyvias ir neįrodytas. Pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų ir įrodymų, kur ir kaip realizuojami jo sukurti kūriniai (kompiuterinės grafikos produktai užsiimant individualia veikla), ar ši veikla yra teisėta, ar mokami mokesčiai ir t.t. Pareiškėjo pateikti dokumentai apie skolų antstoliams dengimą patvirtina, kad pareiškėjo skola yra gerokai didesnė nei padengta suma ir pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai yra reikšmingai dideli. Dėl to byloje ginčo nėra.
Į bylą Vilniaus PN pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. raštą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 42-2818 (b. l. 140–141), kuriame aiškiai pateiktas pasiūlymas pareiškėjui įsidarbinti Vilniaus PN, taigi pareiškėjui sudarytos galimybės dirbti.
Taigi Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimas yra atitinkantys viešojo administravimo principus, išsamūs, aiškūs ir motyvuoti. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina situaciją, nedaro sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Juose individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.