- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- I-4153-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03018-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–2, 96–98) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 14481 EUR neturtinei žalai atlyginti:
1) Dėl gyvenamojo ploto trūkumo, kalinant pareiškėją nepilnametį, priteisiant 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti;
2) Dėl gyvenamojo ploto trūkumo, veiksmo tęstinumas, kalinant pareiškėją pilnametį, priteisiant 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti;
3) Dėl antisanitarinių sąlygų laikymo kamerose, būnant nepilnamečiu, priteisiant 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti;
4) Dėl antisanitarinių sąlygų laikymo kamerose, veiksmo tęstinumas, kalinant pilnametį priteisiant 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti;
5) Dėl netinkamos suteiktos gulimos lovos, kalinant pareiškėją nepilnametį, priteisiant 1000 EUR neturtinės žalos;
6) Dėl netinkamos suteiktos gulimos lovos, kalinant pareiškėją pilnametį, priteisiant 2000 EUR neturtinės žalos;
7) Dėl šilto vandens nesuteikimo kiekvieną dieną, kalinant pareiškėją nepilnametį, priteisiant 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti;
8) Dėl šilto vandens nesuteikimo kiekvieną dieną, kalinant pareiškėją pilnametį, priteisti 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti;
9) Dėl teisės aktų nesilaikymo ir dėl iš anksto žinojimo, kad nebus suteikiamos tinkamos kalinimo sąlygos, kalinant pareiškėją ir nepilnametį ir pilnametį, priteisiant 481 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinamas pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimus, kameros neatitiko higienos reikalavimų (pelėsiai, byra sienų tinkas, nedirba ventiliacija ir kt.). Kamerose trūko būtinojo inventoriaus, lova sena, per siaura, nestabili, girgžda, nelygus gulimasis pagrindas dėl to miegas buvo padrikas, jautėsi nuolatinis nuovargis, psichologinis išsekimas, nervinė psichozė, o tai prilygo asmens kakinimui. Kamerose taip pat trūko valymo inventoriaus, diskomfortą kėlė ir tai, kad šiltas vanduo buvo suteikiamas tik 15 min. per savaitę ir tik vieną kartą.
Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas negali ramiai miegoti, geria raminamuosius vaistus, sutrikęs miegas, neadekvati reakcija į naktinius garsus, jaučia baimę bendraudamas, taip pat nepatogumų sukelia odos ligos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6–12) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdami pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje gyvenančiam asmeniui skiriama atskira lova ir teisės aktuose numatytas skirti inventorius.
Nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus finansinius ir darbo resursus. Kamerų vėdinimas taip pat atitinka higienos normų reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją įtakojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 6–8) tvirtina, kad pareiškėjas periodiškai Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2011-02-19 iki 2013-10-11.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisiu Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kameros, kurios taip pat neatitiko ir higienos reikalavimų, nebuvo sudarytos galimybės duše šiltu vandeniu po dušu nusiprausti pagal poreikius, lovos kamerose buvo netinkamos gulėjimui.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (2011-02-19 iki 2013-10-11), pareiškėjas periodiškai Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 121 paras. Iš jų 61 parą pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui atitinkamai 3,6 kv. m.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo judėjimo grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios Normos 62 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (pelėsis, byra sienų tinkas, nedirba ventiliacija) pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 str. 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013).
Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pilnai atitiko higienos reikalavimus. Pateikti patikrinimo aktai tvirtina, apie atliktus remonto darbus tam tikrose kamerose, tame tarpe ir keletų kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas (b. l. 32), tačiau pateikti patikrinimo aktai nepatvirtina, kad būtent pareiškėjo kalinimo minėtose kamerose laikotarpiu, kamerų patalpos pilnai atitiko higienos reikalavimus ir sąlygas. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertintini pareiškėjo naudai.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, <...>. Normos 68 punktas taip pat įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam tokia galimybė buvo sudaryta, todėl sudarant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o pareiškėjo skundo argumentai dėl galimybės nebuvimo naudotis dušu pagal poreikius, atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad priešingai, nei šią nuostatą vertina pareiškėjas, tai neturėtų būti suprantama, kad pasinaudoti dušu galima esant ekstremalioms situacijos ar kitoms neįprastom aplinkybėms. Kita vertus buvimas perpildytose kamerose, kur netinkamas vėdinimas, rytinė mankšta pasivaikščiojimo metu, nelaikytina ekstremaliomis situacijomis.
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebūdavo valymo priemonių, o paprašius jų, tekdavo laukti savaitę, ar jų iš vis neišduodavo. Normos 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsakovės atstovas atsiliepimo argumentais nurodė, jog šios Normos reikalavimų yra laikomasi, tuo tarpu pareiškėjas tik deklaratyviai nurodydamas aplinkybes dėl valymo priemonių neišdavimo, atsakovės atstovės argumentų nepaneigė, o savų argumentų taip pat nepatvirtino įrodymais. Atitinkamai šie pareiškėjo argumentais taip pat vertintini kaip neįrodytais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose esančios lovos yra netinkamos gulėjimui (pasenusios, girgžda). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ įtvirtintos baldų ir kito inventoriaus galiojimo normos, kuriose nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų, kuo remiantis darė išvadą, kad kamerose esančios lovos buvo senos, ar jų galiojimo laikas yra daugiau nei 10 metų, kas atitinkamai reikštų šio įsakymo nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas tokias savo išvadas grindė tik subjektyviais vertinimais (pagrindas nestabilus, „jausmas lyg miegotum ant sūpynių“), todėl šie argumentais laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose nebuvo galimybės pajudėti, todėl buvo priverstas gulėti lovoje yra susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir yra vertintina kaip šio pažeidimo dalis.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų nuostatas, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų (pvz. sveikatos sutrikimai), susijusių su prašomos neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjui kalint tam tikrose kamerose teko itin mažas plotas kameroje, taip pat atitinkamų kamerų būklės neatitikimas higienos reikalavimams, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjui padaryta žala, nagrinėjamu atveju, nevertintina išskiriant pareiškėjo amžių iki pilnametystės ir po, nes teisės aktai tokio diferencijavimo nenumato. Be to, pareiškėjas skundo argumentais nenurodė, kuo skyrėsi atsiradusios neigiamos pasekmės jam būnant nepilnamečiu ir pilnamečiu.
Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 14481 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais (byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis gydytojo pagalbos), pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas periodiškai (apgyvendinimo grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K per mėnesį būdavo po keletą savaičių, kartais po kelias dienas, o išvykęs, į Lukiškių TI-K grįždavo po vieno ar keleto mėnesių), atitinkami gyvenimas higienos normas ne visai atitinkančiose kamerose pareiškėjui negalėjo sukelti stiprių neigiamų padarinių sveikatai, taip pat į tai, kad į teismą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi po gana ilgo laiko (7 mėnesių), o tai, taip pat vertintina, kad pareiškėjo skunde apibūdinta jam padaryta žala nebuvo tokia didelė, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pripažintų pažeidimų mastą, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 400 EUR kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 400 EUR (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.