- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 1-536-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01605-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- I. P., A. U., G. M.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmuo kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2015-03-19 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 258 str. 2 d., BK 259 str. 1 d. 12 MGL – 451,92 Eur bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2014-07-14 iki 2014-07-15 ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL – 376,60 Eur bauda (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs
A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Bubių k., Raudondvario sen., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba operatoriumi Didžiojoje Britanijoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Pilviškiai, Vilkaviškio r., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Scunthorpe, Didžioji Britanija, teistas 2006-06-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 500 Lt bauda, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 4 mėnesių laikotarpiui, mokant per mėnesį po 125 Lt., bausmė atlikta, bauda sumokėta 2010-12-16, teistumas išnykęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P., A. U. ir G. M. 2014-11-04 apie 05.30 val. Kauno oro uosto teritorijoje, adresu Oro uosto 4, Karmėlavoje, Kauno rajone, veikdami bendrininkų grupe kartu su V. N., pagal iš anksto sutartą planą, panaudoję apgaulę kaip priemonę prieiti prie ketinamo pagrobti turto, t. y. I. P. kartu su G. M. prisistatydami policijos pareigūnais bei grasinant nukentėjusiesiems V. S. ir A. P. teisine atsakomybe už cigarečių kontrabandą, nuvedė juos į Oro uosto automobilių stovėjimo aikštelę, kur neva policijos automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė nukentėjusiųjų daiktus, t. y. atvirai pagrobė svetimą turtą: V. S. 28,96 eurų vertės lagaminą, kuriame buvo 86,88 eurų vertės drabužiai ir bendros 532,66 eurų vertės 20 blokų cigarečių „Marlboro Gold“ bei A. P. 43,44 eurų vertės lagaminą su 78,19 eurų vertės drabužiais ir bendros 532,66 eurų vertės 20 blokų cigarečių „Marlboro Gold“.
I. P. teisme kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas parodė, kad datų nepamena, bet buvo susitarta išvilioti apgaule cigaretes. Jis tarėsi su kitais dviem kaltinamaisiais ir V. N., visi kartu mąstė. Buvo nuvažiavę į Pilviškius ir susitarė. Jie visi susitarė, kad nuvažiuos į oro uostą, V. N. pasakys, su kuo skris. Jie nuvažiavo, palaukė nukentėjusiųjų, pasikvietė į mašiną ir paėmė daiktus. Iš viso buvo dvi merginos ir nukentėjusysis, kuris yra salėje. Prie nukentėjusiųjų priėjo jis ir G. M.. A. U. vairavo mašiną. Su G. M. priėjo prie nukentėjusiojo, G. M. priėjo prie nukentėjusiosios ir sakė eiti prie mašinos. Nukentėjusieji ėjo, nebuvo smurto. Pasakė, kad paima lagaminus su gigaretėmis. Visų smulkmenų nepamena, nes jis ir G. M. buvo neblaivūs. A. U. buvo blaivus, nes vairavo. Žinojo, kad nukentėjusieji vežasi cigaretes, taip sakė V. N. Jis mano, kad nukentėjusieji galvojo, jog daro nusikaltimą, nes veža cigaretes, dėl to nenorėjo kreiptis pagalbos. Neatsimena, ar sakė, jog yra pareigūnai. Kitą dieną visi trys cigaretes pardavė. Neatsimena, už kiek pardavė, pinigus pasidalino. Gavo apie 5000 Lt, pasidalino po 1300 Lt, o V. N. atiteko 1000 Lt. Civilinį ieškinį pripažįsta. Baudos, paskirtos baudžiamuoju įsakymu, dar nesumokėjo, moka ją dalimis. Jei skirtų baudą, sumokėti galėtų.
A. U. teisme apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuvažiavo į Pilviškius, buvo pasiūlymas pasisavinti cigaretes, visi sutiko. Planavo nuvažiuoti į Karmėlavos oro uostą ir paimti cigaretes. Susitarė su I. P., G. M. ir V. N. Jis stovėjo prie parduotuvės, nuvažiavo paimti minėtų asmenų. Iš Karmėlavos išvažiavo su Audi A4. Prie nukentėjusiųjų buvo nuvažiavę su kita mašina, paskui persėdo į jo mašiną. Jis nematė, kaip I. P. ir G. M. nuėjo prie nukentėjusiųjų. Cigaretės liko Audi A4. Kitą dieną pardavė cigaretes, gavo po 1300 Lt, G. N. – 1000 Lt. S. P. tiek, nes pasidalino visi – 329 Eur. G. M. pervedė S.
G. M. teisme apklausiamas kaltu taip pat prisipažino ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip papasakojo Irmantas. Jis alkoholio nebuvo vartojęs. Jie viską bendrai suplanavo. V. buvo pažįstama, ji pasigyrė, kad skris į užsienį ir veš kontrabandą. Buvo taip, kaip papasakojo kaltinamieji. Susitarė, kad jis su Irmantu paims cigaretes, o U. vairuos. Jie nutarė nukentėjusiesiems pasakyti, kad yra Kriminalinės policijos darbuotojai, kurie turi duomenų, jog vežama kontrabanda. Jis parodė tuščią piniginę, o nukentėjusieji patikėjo. Nukentėjusieji nesipriešino. Cigaretes pardavė, pasidalino pinigus. Jie gavo po 1300 Lt, o V. – 1000 Lt. Jis V. yra atliginęs visiškai, ji jam priekaištų neturi. P. irgi atlygino žalą.
Motyvuojamoji dalis
I. P., A. U. ir G. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-11-04 apie 05.10 val. kartu su drauge V. S. ir V. N. skrido į Jungtinę Karalystę. Bestovint prie Kauno Oro uosto pastato, priėjo du vaikinai ir ėmė tempti jį ir V. S. prie automobilių stovėjo aikštelės. V. N. pati ėjo iš paskos. Priėjus prie vaikinų automobilio, jie paėmė jo ir V. S. lagaminus, o kaip paėmė V. N. – nematė, taip pat paėmė jo pasą ir užsirašė duomenis. Po to vaikinai išvažiavo, o V. N. kažkur dingo. Pats kartu su V. S. nuėjo rašyti pareiškimo dėl vagystės. Pagrobtus daiktus įvertino: 150 Lt vertės lagaminas, drabužių bendra vertė 270 Lt, cigarečių 1839,20 Lt, bilietas kainavo 260 Lt; bendra padaryta 2528 Lt turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad jam padaryta žala atlyginta ne visa, liko neatlyginta 430 Eur (1 t. 46-47, 49-50).
NukentėjusiosiosV. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-11-04 vyko į Jungtinę Karalystę, ketino įsidabinti. Kartu vyko A. P. ir V. N.. Apie 05.10 val. buvo oro uoste, rūkė prie pagrindinio įėjimo. Tuo metu priėjo du nepažįstami vyrai (G. M. ir I. P.). Vienas paėmė už rankos ir ėmė vestis prie automobilio, o kitas vedėsi A. P.. V. N. ėjo viena. Bandė ištrūkti, skambinti policijai, tačiau vaikinas neleido. Buvo prašoma parodyti asmens dokumentus, tačiau atsakė jiems, kad nepateiks, nes jie nerodo savo dokumentų. Priėjus prie automobilio „VW Golf“, jie paėmė visus lagaminus ir išvažiavo. Po to iš karto paskambino policijai. Po kiek laiko V. N. pasakė, kad eina į tualetą, tačiau negrįžo, bandė skambinti, bet jos telefonas buvo išjungtas. Pagrobtus daiktus įvertino: 100 Lt vertės lagaminas, drabužių bendra vertė 300 Lt, cigarečių 1839,20 Lt, bilietas kainavo 260 Lt; bendra padaryta 2500 Lt turtinė žala. Papildomai apklausta V. S. patvirtino, kad sutinka, jog būtų atlyginta padaryta turtinė žala dėl 2014-11-04 pavogtų 20 blokų cigarečių ir kitų asmeninių daiktų. Žino, kad draugas A. P. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo su I. P., G. M. ir A. U. Nurodė, kad I. P. ir G. M. apsimetė, jog yra policijos pareigūnai. Tuo metu buvo labai išsigandusi, tačiau prieštaravo jiems, nepakluso jų reikalavimams atiduoti lagaminus, kadangi suprato, jog jie ne policijos pareigūnai (1 t. 31-33, 35-36).
2014-11-04 V. S. ir A. P. protokolais-pareiškimais, kad 2014-11-04 apie 05.30 val. Kauno oro uosto teritorijoje, adresu Oro uosto 4, Karmėlavoje, Kauno r., iš jos ir A. P. pavogė lagaminus, kuriuose buvo po 20 blokų cigarečių, nepažįstami jaunuoliai. Su jais kartu dar buvo V. N. (1 t. 25, 26).
2014-12-16 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 2014-11-04 VĮ „Kauno oro uostas“ apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad atvažiuoja raudonos spalvos Audi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiuoja į Kauno oro uosto automobilių parkavimo aikštelę, kur prisiparkuoja. Iš automobilio išlipę du vyrai eina iki oro uosto pastato. Vienas vyras yra tamsių plaukų, o kitas– plikas. Priėję prie pastato jie atsistoja prie įėjimo į Oro uostą durų ir rūko. Parūkę nueina nuo įėjimo durų. Kiek toliau nuo įėjimo durų matyti V. S., V. N. ir A. P. su lagaminais, kurie padėti ant žemės. Matyti, kad plikas vyras priėjęs prie V. S., uždeda savo ranką jai ant pečių, o tamsių trumpai kirptų plaukų vyras praeina pro vyrą apkabinusį V. S. V. S. stengiasi ištrūkti pasilenkdama nuo pliko vyro. Šis vyras ranka rodo link automobilių parkavimo aikštelės pusės ir nusiveda V. S. link automobilių stovėjimo aikštelės. Tamsių plaukų vyras, laikydamas už rankų V. N. ir A. P. eina link automobilių stovėjimo aikštelės. V. N. eina priekyje, per vidurį eina tamsių plaukų vyras, ir kiek atsilikdamas eina A. P.. Visi eina link automobilių parkavimo aikštelės, kur pastatytas raudonos spalvos Audi automobilis, į kurį sudedami lagaminai, fotolentelėmis (1 t. b. l. 63-64, 65-75).
2015-09-14 A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad minėtas asmuo parodė vietą, kur Jonavos g. išleido V. N.. Parodė vietas, kur į Pašilės g. atvežė I. P. su G. M., vietą, kur Karmėlavoje laukė savo pažįstamų, kur apsisuko ant keliuko ir laukė, kol Mantas pastatys savo automobilį Audi. Parodė vietą, kur grįžęs iš Zatyšių išleido M., E., G. ir I. (2 t. b. l. 119-122, 123-127).
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. S. bei kaltinamųjų G. M., A. U. ir I. P. susitarimu buvo sutarta nuo 2015-11-18 per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padaryta žalą – 1303 Eur, pervedant į V. S. sąskaitą (3 t. b. l. 1).
2015-12-16 nurodymu įnešti grynuosius pinigus D. V. sumokėjo 435 Eur už G. M. pagal susitarimą už padarytą žalą (3 t. b. l. 17).
Elektroniniu laišku V. S. prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir nurodė, kad jai 217,50 Eur pervedė G. M., o I. P. ir A. U. nebuvo susisiekę su ja. Likusi 430,50 Eur žala jai nėra atlyginta (3 t. b. l. 65).
2016-02-14 nurodymu įnešti grynuosius pinigus A. U. pagal susitarimą už padarytą žalą sumokėjo 326 Eur (3 t. b. l. 83).
Bylą atiduodant teismui kaltinamųjų nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip atviras svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 str. 2 d., padarytas veikiant bendrininkų grupe.
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.
Šiame LR BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).
Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrininkauti gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek spontaniškai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis būtent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji I. P., G. M. bei A. U. veikdami bendrininkų grupe tiesiogine tyčia atvirai pagrobė jiems svetimą, A. P. ir V. S. priklausantį turtą – kelionės lagaminus su drabužiais bei cigaretėmis.
Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kaltinamieji nusikalstamai veikė viešai, atvirai. Kaip nustatyta iš pačių kaltinamųjų G. M., I. P., nukentėjusiųjų V. S. bei A. P. parodymų, filmuotos medžiagos, kaltinamieji G. M. ir I. P. tiesiogiai priėjo prie nukentėjusiųjų bei melagingai prisistatę policijos pareigūnais tiesiog atėmė iš nukentėjusiųjų lagaminus su drabužiais bei cigaretėmis. Iš to, kad nukentėjusieji po to, kai kaltinamieji pasišalino su pagrobtais daiktais ten, kur jų automobilyje laukė A. U., kreipėsi į policiją, matyti, kad jie nepatikėjo tuo, kad kaltinamieji yra policininkai, o suprato, jog jie veikia nusikalstamai, o savo daiktus atidavė nesipriešindami iš išgasčio. Kaip parodė V. S., prie judviejų su A. P. priėję I. P. ir G. M. tik apsimetė, jog yra policijos pareigūnai. Tuo metu ji pati buvo labai išsigandusi, tačiau vis tiek prieštaravo jiems, nepakluso jų reikalavimams atiduoti lagaminus, kadangi suprato, jog jie ne policijos pareigūnai. A. P. taip pat parodė, kad iškart po įvykio su V. S. nuvyko rašyti pareiškimo. Tokie nukentėjusiųjų parodymai ne tik įrodo, kad jie suprato, jog kaltinamieji veikia nusikalstamai, tačiau įrodo ir tai, jog ir kaltinamieji G. M. bei I. P. pagal nukentėjusiųjų reakciją (nepakluso geranoriškai atiduoti turtą, prieštaravo) suprato, kad nukentėjusieji suvokė tai, kad jie daro nusikaltimą, tačiau dėl patirto išgąsčio aktyviai tam nepasipriešino.
Byloje ištirtais įrodymai taip pat nustatyta, kad trečias kaltinamasis A. U. taip pat veikė bendrai su G. M. ir I. P., nes prisidėjo tiek ir rengiant nusikalstamos veikos planą, tiek ir betarpiškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nes atvežė visus į įvykio vietą, o vėliau laukė sutartoje vietoje, iš kurios po nusikalstamos veikos įvykdymo pasišalino kartu su kitais bendrininkais ir pagrobtu turtu, kurį realizavus įgijo ir dalį už tai gautų pinigų. Tai rodo, kad visų kaltinamųjų daroma nusikalstama veika buvo apjungta vieningos tyčios pagrobti nukentėjusiųjų turtą, bei tai, kad kaltinamasis A. U. savo veika realizavo dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., objektyviųjų požymių bei reikšmingai prisidėjo prie bendrai siekto ir vėliaus pasiekto nusikalstamos veikos rezultato,, todėl turi atsakyti už nusikalstamos veikos padarymą kaip bendravykdytojas kartu su I. P. ir G. M.
Taigi nustačius aplinkybę, kad nusikalstamos veikos bendrininkų A. U., G. M. ir I. P. veiksmai padaryti matant patiems nukentėjusiesiems, suvokiantiems, jog grobiamas jų turtas, patiems kaltinamiesiems suprantant, kad tokie jų veiksmai buvo pastebėti ir nukentėjusiųjų suprasti kaip nusikalstami, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai. Todėl visų kaltinamųjų padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. požymius.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas I. P., A. U. ir G. M. pripažinti kaltais padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmes.
Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
I. P., A. U. ir G. M. prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi todėl tai pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jų visų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.
I. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistas. Šiuo metu yra teistas, o teistumas nėra išnykęs. Nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam I. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. sankcijoje, bauda. Kadangi ši nusikalstama veika I. P. yra padaryta dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pirmojoje byloje, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė privalės būti subendrinta su bausme pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles.
A. U. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią veiką padarė būdamas anksčiau neteistas, dėl ko laikoma, kad nėra linkęs nusikalsti asmuo. Tai rodo, kad A. U. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam kuo švelnesnės rūšies bausmę. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. sankcijoje, bauda.
G. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė anksčiau jau būdamas teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumui išnykus, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti. Tai rodo galimybę ir jo atžvilgiu bausmės tikslus pasiekti neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. sankcijoje, bauda.
Kaltinamiesiems paskyrus bausmę – ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikaltimą).
Nukentėjusioji V. S. pareiškė 648 Eur civilinį ieškinį (1 t. b. l. 41). Iš jos elektroniniu paštu pateiktos informacijos matyti, kad liko neatliginta 430,50 Eur žala.
Nukentėjusysis A. P. pareiškė 655 Eur civilinį ieškinį (1 t. b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad liko neatlyginta 430 Eur Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusiesiems atlygino jų reikalaujamą žalą iš dalies.
Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje V. S. nurodė, kad patyrė 648 Eur turtinę žalą dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo, kuomet iš jos buvo pagrobti asmeniniai daiktai ir 20 blokų cigarečių „Marllboro Gold“.Ieškinio sumą ieškovė grindė 20 blokų cigarečių „Marllboro Gold“ įsigijimo kaina pagal pridėtus kasos kvitus (t. 1, b.l. 37).
A. P. nurodė, kad patyrė 655 Eur turtinę žalą dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo, kuomet iš jos buvo pagrobti asmeniniai daiktai ir 20 blokų cigarečių „Marllboro Gold“. Ieškinio sumą ieškovas grindė 20 blokų cigarečių „Marllboro Gold“ įsigijimo kaina pagal pridėtus kasos kvitus (t. 1, b.l. 57).
Teismas sprendžia, kad toks patirtos turtinės žalos ir atitinkamai ieškinio sumos apskaičiavimas yra pagrįstas, nes žalos dydis apskaičiuotas pagal realiai patirtas išlaidas dėl cigarečių įsigijimo, kito turto praradimo. Patys kaltinamieji su pareikštais civiliniais ieškiniais taip pat sutiko. Kadangi kaltinamieji pagrobė ieškovams priklausantį turtą, konstatuotina, kad dėl to padaryta turtinė žala turi tiesioginį ryšį su nusikalstama veika, kurią padarė kaltinamieji. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovai pagrįstai reikalauja nusikalstama veika patirtos turtinės žalos atlyginimo, dėl ko jų ieškiniai turi būti patenkinti.
Nustatant priteistinos pinigų sumos turtinei žalai atlyginti dydį svarbu pažymėti, kad V. S. bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad iš pareikšto ieškinio jai jau yra atlyginta 217,5 Eur suma. Šiuos pinigus, kaip ji nurodė, jai pervedė G. M.. Tačiau iš byloje esančio banko nurodymo įnešti grynuosius pinigus matyti, kad 2015-12-16 D. V. nukentėjusiajai V. S. į jos banko sąskaitą nuo G. M. pagal susitarimą dėl žalos atlyginimo pervedė 435 Eur sumą (t. 3, b.l. 17) Kaltinamasis A. U. teisiamojo posėdžio metu pateikė banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad A. P. jis sumokėjo 326 Eur padarytai žalai atlyginti.
Todėl teismas sprendžia, kad V. S. likusi neatlyginta jai padarytos turtinės žalos dalis yra 213 Eur., o A. P. – 329 Eur.
Įvertinus, kad kaltininkai už nusikalstama veika padarytą žalą atsako solidariai, minėta likusi neatlyginta jų nusikalstama veika nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala priteistina iš jų visų solidariai. Pažymėtina, kad ir byloje esančiame rašytiniame susitarime kaltinamieji buvo sutarę su nukentėjusiaisiais jiems padarytą turtinę žalą atlyginti iš esmės solidariai, tai yra visi buvo įsipareigoję nusikaltimu padarytą žalą abiems nukentėjusiesiems atlyginti bendrai.
Procesas dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių toje dalyje, dėl kurios buvo gauti duomenys, patvirtinantys turtinės žalos atlyginimą, nutrauktinas.
Byloje esantys daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – 2 kompaktiniai diskai su juose esančiu vaizdo įrašu ir vienas kompaktinis diskas su pokalbių suvestinėmis, saugomi baudžiamojoje byloje, paliktini šioje byloje kaip dokumentinė tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 1 t. b. l. 62, 115).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti bausmę 18 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (677,88 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. P. 12 MGL (451,92 Eur) baudą
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2015-03-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2015-03-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
I. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę 18 MGL (677,88 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. U. 12 MGL (451,92 Eur) baudą.
A. U. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę 18 MGL (677,88 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. M. 12 MGL (451,92 Eur) baudą.
Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-10-19 iki 2015-10-20, kai G. M. buvo laikinai sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL baudai, ir nustatyti, kad G. M. neatlikta bausmės dalis pagal šį nuosprendį yra 10 MGL (376,60 Eur) bauda.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti I. P., A. U. ir G. M., kad jiems paskirtos baudos turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiosios V. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai solidariai iš kaltinamųjų I. P., A. U. ir G. M. 213 Eurų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, o procesą dėl kitos dalies civilinio ieškinio, kuri yra atlyginta, nutraukti (BPK 107 str.)
Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš kaltinamųjų I. P., A. U. ir G. M. 329 Eurus nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, o procesą dėl kitos dalies civilinio ieškinio, kuri yra atlyginta, nutraukti (BPK 107 str.)
Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir vieną kompaktinį diską su pokalbių suvestinėmis, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti šioje byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.