Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir bausmė paskirta – 20 (dvidešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį.

Civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš M. J. V. L. naudai priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 12.00 val., būdamas prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės V. L. priklausantį vyrišką dviratį „Kelly“, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 150 Eur turtinę žalą, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vida Viduolienė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti ir M. J. bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 dienų.Skunde prokurorė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas neteisingai subendrino M. J. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir todėl neteisingai paskyrė M. J. galutinę bausmę. Nusikalstama veika, dėl kurios M. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaryta 2015 m. liepos 9 d., t. y. iki priimant 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį ir dalinį bausmių sudėjimo principą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė bausmių dalinio sudėjimo principą, tačiau realiai bausmių nesudėjo, o jas apėmė, nes galutinė bausmė buvo paskirta tokia pati, kaip ir paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, privalėjo prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, kuri buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, t. y. 20 parų arešto, ir laisvės atėmimo bausmė privalėjo būti ilgesnė nei 2 metai laisvės atėmimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. J. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė prašė priimti teisėtą sprendimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi prokurorė iš esmės prašo tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą bausmių bendrinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pripažintam kaltu asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, dėl ko galutinę subendrintą bausmę M. J. paskyrė per švelnią.Apeliaciniame skunde prokurorė sutinka su nuteistajam M. J. paskirtos bausmės rūšimi, t. y. areštu, bei jo trukme – dvidešimt parų. Tačiau šią bausmę bendrinant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, buvo padaryta įstatymo taikymo klaida. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia dalinį bausmių sudėjimo principą, tačiau realiai pritaikė bausmių apėmimo principą, t. y. griežtesne bausme apėmė švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę prilygino griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju taikyti bausmių apėmimo principą nėra teisinio pagrindo, kadangi įstatymas numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kuomet gali būti taikomas minėtas bausmių bendrinimo būdas, t. y. yra nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu M. J. nuteistas dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės (BK 178 straipsnio 4 dalis), o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (penkios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (viena veika), 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (viena veika). Taigi, šiuo nuosprendžiu M. J. nuteistas ir už baudžiamųjų nusižengimų, ir už nusikaltimų padarymą. Vis dėlto, nors padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pagal savo pavojingumą padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).Šiuo atveju visos nusikalstamos veikos, kurias reikia subendrinti vienas su kitomis, yra turtinio pobūdžio, daugiausia svetimas turtas vogtas iš įvairių parduotuvių, taip pat vogta iš nakvynės namų atrakinto rūsio bei viešojo tualeto užrakintos patalpos. Pagrobto svetimo turto vertė svyruoja nuo 117,05 Eur iki 742,90 Eur. M. J. darydamas aukščiau minėtas nusikalstamas veikas siekė to paties tikslo – greitai ir lengvai pasipelnyti, nusikalstamų veikų darymo pobūdis taip pat iš esmės toks pats, t. y. svetimas turtas grobtas slaptai, veikta neapibrėžta tyčia, visas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas vienas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog M. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas labai nesiskiria, todėl nėra pagrindo bausmes apimti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2014 konstatuota, kad nors nuteistojo padarytos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos skirtingoms kategorijoms – sunkus ir nesunkus nusikaltimas, tačiau šios veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą – abu nusikaltimai smurtiniai, padaryta žala tam pačiam objektui – žmogaus sveikatai. Todėl nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų dviejų sąlygų visumos, bendrinti bausmes, taikant apėmimo būdą, nėra galimybės.Apeliacinį skundą pateikusi prokurorė visiškai teisingai nurodė, jog analizuojamu atveju bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. J. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padaryta 2015 m. liepos 9 d., t. y. iki priimant 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Be to, bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, jei nuteistajam skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos skirtingos bausmių rūšys. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirta arešto bausmė, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para turėjo būti prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ir tuomet bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kadangi minėtų bausmių bendrinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl neteisingai paskyrė M. J. galutinę subendrintą bausmę, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra keičiamas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-10291, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Alvyda Rima Medišauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 459973, teikia antrinę teisinę pagalbą M. J. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,03 Eur (t. 2, b. l. 23).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš M. J. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. J. bausmę, paskirtą 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.