Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. S., kuriai išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, ištekėjusios, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014 m. lapkričio 8 d. 22.47 val., Mažeikiuose, Pavenčių g. 39, vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitas stovinčias transporto priemones. Apie eismo įvykį nepranešusi policijai automobilį paliko, o vairuotoja pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du R. S. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu R. S. pripažino padariusi pažeidimus, nurodė, jog kliudė kitą automobilį, nes buvo mažai vietos, taip pat buvo blogas matomumas. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog R. S. 2014 m. lapkričio 8 d. 22.47 val., Mažeikiuose, Pavenčių g. 39, vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitas stovinčias transporto priemones. Tai byloje patvirtino pati R. S.. R. S. buvo nepakankamai atidi ir nesilaikė kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, o būtent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Dėl R. S. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismui nekyla abejonių. Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, jog suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Tuo metu su ja buvo ir daugiau asmenų. Ji nurodė, jog laukė, kol išeis transporto priemonės savininkas, tačiau šiam neišėjus ji nesusitarusi dėl žalos atlyginimo pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi apie tai policijos pareigūnams ir nenubraižiusi įvykio vietos schemos, nors teigia, kad buvo pasimetusi ir nesusivokė kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji buvo ne viena ir kaip elgtis padarius eismo įvykį galėjo patarti su ja buvę kiti asmenys, be to, posėdžio metu nurodė, jog nenorėjo įvykio užfiksuoti policijoje, dėl draudimo, tai paneigia jos dėstytą poziciją, jog ji nežinojo, kad apie eismo įvykį reikia informuoti policijos pareigūnus, todėl ji baustina už veikas padarytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kad R. S. padarė minėtus pažeidimus be teismo posėdžio metu apklaustos R. S. yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent: 2014-11-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūnų A. Š. ir G. J. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, D. S. ir N. J., R. V. paaiškinimais, vairuotojo pažymėjimo kopija, medicininiais dokumentais, charakteristika, N. J. ir D. S. pareiškimais, pažyma apie asmens baustumą ir teistumus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteista, teigiamai charakterizuoja savo darbovietės), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. S. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis ATPK 326 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

R. S. pripažinti padariusią administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, R. S. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Išaiškinti pažeidėjai, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418, nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.