- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 1-889-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00110-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, kaltinamajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių miesto savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotojas, teistas 1 kartą: 2011-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., 20 MGL bauda sumokant ją per 3 mėnesių laikotarpį, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2012-02-07 apie 11.15 val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK patalpose, esančiose Tilžės g. 54, Šiauliuose, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS tyrėjui Arūnui Navickiui melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra pateikė protokolą-pareiškimą, kad 2011 metų gruodžio mėnesį į pašto dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini), gavo laišką, kuriame buvo pranešimas dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimo ir paprastojo vekselio kopija patvirtinta notarės Neringos Matulionienės, tokiu būdu R. B. apgaulės būdu bando gauti iš jo 12 000 Lt, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-00231-12, kurio metu A. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo melagingą pranešimą, tai yra apklausiamas liudytoju 2012-02-07, 2012-02-10, 2012-05-30 pakartojo tą pačią melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. S. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepasirašė ant paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriame nurodyta 12000 Lt suma. Prisimena, kad pasirašė ant vekselių tris kartus: pirmą kartą ant vekselio buvo nurodyta 5000 Lt suma, antrą kartą – 3000 Lt, o trečią – labai nedidelė suma, todėl iš viso su procentais gal ir yra 12000 Lt suma. R. B. jam skolino ir iš karto pasiimdavo procentus. Prisimena, kad pinigus pagal pirmąjį vekselį jis sumokėjo visiškai, antrą vekselį apmokėjo dalimis. Pašto dėžutėje radęs notarės atsiųstą vekselį 12000 Lt sumai nuėjo į policiją ir ten viską papasakojo. Iš pradžių policijoje jam patarė pasiskambinti R. B.. Dar būdamas policijoje pasiskambino R. B., kuris pasakė, kad jis gali rašyti pareiškimus kur tik nori, tačiau vis tiek praloš. Kai jam taip pasakė, jis ir parašė pareiškimą policijoje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Jis buvau įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą. Tyrėjai papasakojo, kad parašo nedėjo ant vekselio, kuriame nurodyta 12000 Lt suma. Pas tyrėją buvo trys apklausos. Per visas tris apklausas tvirtino tą patį, kad 12000 Lt nesiskolino ir jokio parašo nedėjau. Neigia, kad ant vekselio, kuriame nurodyta 12000 Lt suma, yra jo parašas. Su specialisto išvada susipažino, ją suprato, tačiau parašo nedėjo.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis pažįsta A. S. Kažkur praeitų metų vasarą ar vėlyvą pavasarį kaltinamasis pas jį atsinešė žemės sklypo dokumentus, kurio savininkas buvo jis, jo sesuo ir brolis. Tas žemės sklypas buvo areštuotas, kadangi anksčiau jis iš kažko buvo pasiskolinęs pinigus. A. S. jo paprašė paskolinti pinigų, kad galėtų tą žemę išsipirkti, atiduoti skolą, kam buvo skolingas, ir pasakė, kad galės jam tą žemę perleisti. Anksčiau kaltinamasis iš jo nebuvo skolinęsis. Iš viso jis paprašė 6000 Lt, po to dar skolinosi 3000 Lt ir dar tą pačią dieną, kai pasiskolino tuos 3000 Lt, paskambino iš Registrų centro ir dar paprašė 1000 Lt. Kaltinamasis skolinosi per tris kartus. Paskolą įformino vekseliais- tuo metu pasirašė tris vekselius – 6000 Lt, 3000 Lt, 1000 Lt sumoms. Po kiek laiko kaltinamasis vėl pas jį atvažiavo ir paprašė dar 2000 Lt, sakė- avarija ar kažkas. Kadangi vekselių jau buvo daug, nutarė visą paskolą apiforminti vienu vekseliu, ant jo nurodydami visą sumą- 12000 Lt. Jis kaltinamajam paskolino tuo kartu tik 2000 Lt, tačiau vekselį surašė 12000 Lt sumai. Tuos tris likusius vekselius jis pasiliko sau, bet vykdymui jų nepateikė. Vekselį 12000 Lt sumai pasirašė jo namuose. Jokių liudytojų nebuvo. Jis užpildė vekselį, o kaltinamasis jį pasirašė. A. S. pats įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, o visą kitą dalį užpildė jis. Jokios prievartos nebuvo, kaltinamasis savo noru pasirašė. A. S. jam skolos negrąžino, todėl dėl skolos išieškojimo kreipėsi į notarą. Iš spaudos sužinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo iniciatyva. Pats susirado tyrėją, kuris jam viską paaiškino. Iki to įvykio jis buvo pasiskolinęs 5000 Lt, vekselis taip pat buvo surašytas, kai tuos pinigus kaltinamasis grąžino, jam tą vekselį atidavė. Kai paskolindavo pinigus, jokių procentų sau nepasilikdavo, dėl procentų su kaltinamuoju nesitarė, tik tas žadėjo atsilyginti. Joks žemės sklypas jam perduotas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Be liudytojo R. B. parodymų, kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-231-12 nutrauktas, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, o būtent 2011-08-08 paprastasis vekselis nebuvo suklastotas, nes jame nėra užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, ir jis nebuvo naudojamas sukčiavimui, tai yra nėra apgaulės panaudojimo siekiant užvaldyti svetimą turtą. Apgaulei konstatuoti būtina nustatyti tris požymius: objektyvios tiesos iškreipimą, tikslą – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčią – kaltininkas turi suvokti, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-2-110-12 dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. (3-6 b. l.);
- 2012-02-07 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas A. S. būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį į pašto dėžutę, Tilžės g. 30-52, Šiauliuose, gavo laišką, kuriame buvo pranešimas dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimo ir paprastojo vekselio kopija patvirtinta notarės Neringos Matulionienės. Tokiu būdu R. B. apgaulės būdu bando gauti iš jo 12000 Lt. Prašo R. B. nubausti įstatymo numatyta tvarka (8 b. l.);
- 2012-02-07 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. apklaustas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. nurodė, kad jis 2011 m. pradžioje iš R. B. pasiskolino 5000 Lt ir jis šiam parašė raštelį. 2011 m. rugsėjo mėnesį jis R. B. grąžino 5000 Lt, o šis atidavė jam jo ranka rašytą raštelį dėl pinigų skolinimosi. Raštelyje apie augančius procentus nebuvo parašyta, apie procentus nebuvo tartasi ir žodžiu. Už mėnesio R. B. pradėjo jo prašyti sumokėti procentus už paskolintus 5000 Lt. Jis R. B. iki 2011 metų lapkričio mėnesio yra sumokėjęs 5000 Lt procentų. Tačiau jokio rašto, jog R. B. iš jo gavo 5000 Lt neturi, tai mačiusių liudytojų neturi. Neturi ir liudytojų mačiusių, kaip R. B. grąžino skolą - 5000 Lt. 2011 metų gruodžio mėnesį į pašto dėžutę, Tilžės g. 30-52, Šiauliuose, gavo laišką, kuriame buvo paprastojo vekselio kopija, kur nurodoma, jog jis privalo sumokėti R. B. 12000 Lt. Raštas rašytas ne jo ranka, jame ne jo parašas patvirtintas notarės Neringos Matulionienės. Jis pas jokį notarą su R. B. nebuvo, jokių dokumentų nėra tvirtinęs. Taip pat gavo pranešimą dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimui. Jis nėra skolingas R. B.. Šiuo raštu R. B. apgaule nori gauti iš jo 12000 Lt (10-11 b. l.);
- 2012-02-07 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju, iš kurio matyti, kad A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00231-12 buvo pripažintas nukentėjusiuoju (12 b. l.);
- 2012-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. pateikė paprastojo vekselio 12000 Lt sumai kopiją ir pranešimą dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimui (13-17 b. l.);
- 2012-02-10 liudytojo papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. papildomai apklaustas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. nurodė, kad jis ant paprastojo vekselio (neprotestuotino) niekada nėra pasirašęs ir niekada nėra rašęs savo vardo bei pavardės. Niekada nėra gavęs iš R. B. 12000 litų. Tuo metu, kai jis skolinosi iš R. B. pinigus (5000 ir 6000 litų) pasirašinėjo skolos lapelius, kuriuose buvo spausdintas tekstas. Rašytinį tekstą pildė R. B. , jis tik parašė savo ranka vardą ir pavardę, bei pasirašė. Skolinantis antrą kartą pinigus (6000 litų) jis pasirašė ant skolos lapelio, kurį buvo užpildęs R. B., bet šis pasakė, kad suklydo ir tą lapelį padėjo į šalį, bei užpildė kitą, kurį jis taip pat pasirašė. Ant paprastojo neprotestuotino vekselio jis pats nepasirašinėjo. Joks paprastasis vekselis jam nebuvo duotas pasirašyti (18-19 b. l.);
- 2012-02-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad antstolis Andrius Liaškovas pateikė 2011-08-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 12000 Lt sumai ir 2012-01-23 vykdomąjį raštą (25-28 b. l.);
- 2012-04-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11S-54(12), iš kurios matyti, jog rankraštinį įrašą „A. S.“ 2011-08-08 paprastajame neprotestuotiname vekselyje eilutėje „Vekselio davėjo arba jo įgalioto asmens parašas“ parašė bei šalia pasirašė A. S. (36-38 b. l.);
- 2012-05-17 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad R. B., apklaustas liudytoju, parodė, kad A. S. 2011-08-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 12000 Lt sumos pasirašė pats, niekieno neverčiamas, be to, iki vekselio 12000 Lt sumai pasirašymo, buvo pasirašyti dar 3 vekseliai: 6000 Lt, 3000 Lt ir 1000 lt sumoms, tačiau jų R. B. nepateikė notarei, nes 2011 m. rugpjūčio mėnesį A. S. jo paprašė paskolinti dar 2000 Lt, todėl jie visas sumas sudėjo ir pasirašė vieną vekselį 12000 Lt sumai, o kitų vekselių jie susitarė nenaudoti (39-40 b. l.);
- 2012-05-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. B. pateikė tris paprastuosius vekselius: 6000 Lt sumai, 3000 Lt sumai, 1000 Lt sumai (41 b. l.).
- 2012-05-17 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad R. B. pateikti trys paprastieji vekseliai 6000 Lt sumai, 3000 Lt sumai ir 1000 Lt sumai buvo apžiūrėti, užfiksuota jų apžiūra (42-46 b. l.);
- 2012-05-30 liudytojo papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. papildomai apklaustas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. nurodė, kad jis pasilieka prie savo duotų anksčiau parodymų, ir nieko negali papildyti, patvirtina tai, jog jis paprastojo vekselio 12000 Lt sumai nepasirašinėjo (48-49 b. l.).
- 2012-05-30 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS tyrėjo S. Zaicevo tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog A. S. elgesys apklausos metu ir susipažinimo su dalies medžiagos metu buvo labai keistas, į konkretų klausimą, kaip jis gali paaiškinti kategorišką specialisto išvadą dėl jo parašo ant vekselio, jis atsakyti atsisakė, tik kartojo, jog pakliuvo į spąstus kaip mažas vaikas (50 b. l.);
- 2012-07-12 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. ir R. B. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (60-61 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str.). Melagingai įskundžiant ar pranešant apie nebūtą nusikaltimą ir kreipiantis į valstybės institucijas, remiamasi melaginga informacija apie nusikalstamas veikas, kurioms tirti neretai prireikia didelių pastangų. Kartu atitinkamų valstybės institucijų veikla gali būti nukreipiama neteisinga kryptimi, jos atitraukiamos nuo savo darbo. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikalstamą veiką tikrinimas sukelia nepatogumų, trukdymų įskųstiems asmenims, kuriems gali būti pareiškiami įtarimai, jie apklausiami, priversti dalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose, jiems tenka patirti teisių, laisvių suvaržymų, jie patiria psichologinį, moralinį diskomfortą.
Teismas, įvertinęs liudytojo R. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – A. S. liudytojo apklausos, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, akistatos protokoluose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. S. 2012-02-07 apie 11.15 val., Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK patalpose, esančiose Tilžės g. 54, Šiauliuose, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS tyrėjui Arūnui Navickiui, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra pateikė protokolą - pareiškimą, kad neva R. B. apgaulės būdu bando iš jo gauti 12000 Lt, nes jis 2011 metų gruodžio mėnesį savo pašto dėžutėje, esančioje Tilžės g. 30-52, Šiauliuose, rado laišką, kuriame buvo pranešimas dėl paprastojo vekselio 12000 Lt sumai pateikimo apmokėjimo ir paprastojo vekselio kopija, patvirtintus notarės Neringos Matulionienės. A. S. tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė pranešimo dėl paprastojo vekselio 12000 Lt sumai pateikimo apmokėjimo ir paprastojo vekselio kopijas ir parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. B. atžvilgiu. Įtariant, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-00231-12. 2012-02-10 apklausus liudytoju A. S. ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms – neva jis nepasirašęs ant paprastojo neprotestuotino vekselio 12000 Lt sumai, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-00231-12 buvo pradėtas taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Taigi ikiteisminio tyrimo įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, buvo pateikta informacija apie tai, kad R. B. galimai padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 41-1-00231-12, buvo atlikti šie veiksmai: A. S. buvo apklaustas liudytoju 2012-02-07, 2012-02-10, 2012-05-30 ir apklausų metu pakartojo tą pačią melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką, 2012-02-07 A. S. pripažintas nukentėjusiuoju, 2012-05-17 apklaustas liudytoju R. B., 2012-04-11 gauta specialisto išvada bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, o 2012-06-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Iš R. B. parodymų matyti, kad A. S. 2011-08-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 12000 Lt sumos pasirašė pats, niekieno neverčiamas, be to, iki vekselio 12000 Lt sumai pasirašymo, buvo pasirašyti dar 3 vekseliai: 6000 Lt, 3000 Lt ir 1000 Lt sumoms, tačiau jų R. B. nepateikė vykdymui, nes 2011 m. rugpjūčio mėnesį A. S. jo paprašė paskolinti dar 2000 Lt, todėl jie visas sumas sudėjo ir pasirašė vieną vekselį 12000 Lt sumai, o kitų vekselių jie susitarė nenaudoti (39-40 b. l.). Tas pačias aplinkybes R. B. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Minėti R. B. parodymai yra nuoseklūs ir analogiški, atitinkantys teisiamojo posėdžio metu jo duotus parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus: iš specialisto išvados matyti, kad rankraštinį įrašą „A. S.“ 2011-08-08 paprastajame neprotestuotiname vekselyje eilutėje „Vekselio davėjo arba jo įgalioto asmens parašas“ parašė bei šalia pasirašė A. S. (36-38 b. l.), be to, R. B. pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai tris nepanaudotus vekselius 6000 Lt, 3000 Lt ir 1000 Lt sumai (41-46 b. l.),- todėl teismas liudytojo R. B. duotais parodymais netikėti neturi pagrindo ir, byloje priimdamas nuosprendį, jais vadovaujasi. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis šiuo metu R. B. nėra skolingas, kad iš jo skolinosi vieną kartą 5000 Lt, kitą kartą gal 3000 Lt, 5000 Lt jam jau atidavė, o kitą sumą atidavė dalimis, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kad prieš šį įvykį A. S. iš R. B. skolinosi 5000 Lt ir juos jau atidavė, patvirtino ir pats liudytojas R. B., tačiau, kaip jis nurodė, kitos skolos kaltinamasis jam nėra grąžinęs iki šiol. Vėliau teisiamojo posėdžio metu A. S. prisiminė, kad jis skolinosi iš R. B. galbūt tris kartus: pirmą kartą - 5000 Lt, antrą kartą – 3000 Lt, o trečią – visai nedidelę sumą, kurios įvardinti negalėjo, ir visais atvejais buvo surašyti vekseliai, todėl sudėjus visas sumas kartu su procentais gal ir susidarytų 12000 Lt suma, tuo iš esmės jis patvirtino liudytojo R. B. parodymus, kad jam yra skolingas 12000 Lt. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad buvo surašytas vienas bendras paskolos vekselis 12000 Lt sumai ir kad ant jo pasirašė. Pažymėtina, kad byloje nėra jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, paneigiančių tiek liudytojo R. B. parodymus, tiek specialisto išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad vekselyje, išrašytame 12000 Lt sumai, vardą, pavardę nurodė ir pasirašė tik pats kaltinamasis. Tą teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas R. B., patikslindamas, kad visą vekselį užpildė jis savo ranka, o savo vardą ir pavardę įrašė bei pasirašė pats A. S., jo atžvilgiu jokios prievartos ar smurto panaudota nebuvo, jis pasirašė savo noru. Akcentuotina, kad apie kokios nors prievartos buvimą ar smurto panaudojimą nekalba ir pats kaltinamasis. Be to, 2012-05-30 apklausiamas liudytoju, pateikus jam susipažinti specialisto išvadą, A. S. į klausimą, kaip jis gali paaiškinti kategorišką specialisto išvadą dėl jo parašo ant vekselio, jis atsakyti atsisakė, tik kartojo, jog pakliuvo į spąstus kaip mažas vaikas (50 b. l.). Tai paaiškinti jis negalėjo ir teisiamojo posėdžio metu, tik nurodė, kad su byloje esančia specialisto išvada susipažino, atsakymas jam aiškus, bet ten jis nepasirašė, taip neigdamas akivaizdžius dalykus ir niekaip to nepaaiškindamas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad A. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, kad nėra juos patvirtinančių įrodymų, A. S. parodymai vertintini kritiškai, laikytini kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija bei atmestini. Todėl darytina išvada, kad R. B. teisėtai pateikė notarei 2011-08-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 12000 Lt sumos išieškojimo ir dėl to minėtas vekselis buvo nusiųstas apmokėti A. S., o A. S. neapmokėjus, buvo padarytas vykdomasis įrašas (28 b. l.). Todėl 2011 metų gruodžio mėnesį į pašto dėžutę, esančią Tilžės g. 30-52, Šiauliuose, gavus laišką, kuriame buvo pranešimas dėl paprastojo vekselio 12000 Lt sumai pateikimo apmokėjimo ir paprastojo vekselio kopija, patvirtinta notarės Neringos Matulionienės, A. S. 2012-02-07 apie 11.15 val., Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK patalpose, esančiose Tilžės g. 54, Šiauliuose, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS tyrėjui Arūnui Navickiui, asmeniškai raštu pateiktas protokolas - pareiškimas, kad neva R. B., suklastodamas jo vardą, pavardę ir parašą, apgaulės būdu bando gauti iš jo 12000 Lt, laikytinas melagingu pranešimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y., A. S. pateikta informacija ikiteisminio tyrimo institucijai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės. Be to, byloje nustatyta, kad A. S. ne tik melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, bet ir apklausiamas liudytoju 2012-02-07, 2012-02-10, 2012-05-30 pakartojo tą pačią melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausimas liudytoju, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus, todėl nėra pagrindo kaltininko veiką kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-458/2011). Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, suvokė, kad jis melagingai įskundžia ikiteisminio tyrimo įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį (R. B.) kaip galimai padariusį nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., bei kad duoda melagingus parodymus apie nebūtą nusikalstamą veiką, nors žinojo, kad šis asmuo (R. B.) nusikaltimų nepadarė, taip pat suvokė, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą.
Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta. A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. S. teisiamas antrą kartą (82, 84-126 b. l.), veiką, už kurią teisiamas šioje byloje padarė teistumui neišnykus, nes nesumokėjo baudos (128 b. l.), todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. A. S. yra baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (81 b. l.), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto yra (63-64 b. l.), dirbantis (70 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (69 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (71 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra (77 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (78 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, nes turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą (80 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas. Viešųjų darbų A. S. teismas negali skirti, nes jis yra dirbantis, todėl negalės jų atlikti, bauda taip pat neskirtina, nes dar už ankstesnį nusikaltimą jam paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėjęs, be to, turi daug paskolų, todėl šios bausmės įvykdyti neturės galimybių, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktą bausmę, ir galutinė bausmė paskirtina - terminuotas laisvės atėmimas su bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, kad dirba ir pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas A. S. atidėtinas, įpareigojant A. S. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamajam A. S. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.