Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-223-497/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
AN2-223-497/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00563-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Nukentėjusysis
A. V.
Pareiškėjas
L. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Milda Šmitaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-223-497/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00563-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. V. (pavardė po santuokos sudarymo V.) atstovės advokatės Mildos Šmitaitės (toliau ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjos L. T. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7470-2023, kuriuo L. T. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 11 eurų bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Institucijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimu L. T. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jai skirta 11 eurų bauda dėl to, kad ji 2023 m. vasario 27 d., apie 7 val. 7 min., vairuodama transporto priemonę VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo tarp priekyje esančios transporto priemonės, kuri darė manevrą į kairę pusę ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau – KET) 9 ir 126 punktus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimu L. T. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. T. atžvilgiu nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. V. (V.) atstovė advokatė M. Šmitaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos nutarimą. Apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su šiuo prašymu ir laikant, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, pakeičiant administracinio nusižengimo kvalifikavimą bei L. T. paskirti atitinkamą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su šiais prašymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patraukta L. T. nepažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimų.

3.2. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad L. T., vairuodama automobilį VW Tiguan, atsitrenkia į kairį posūkį (apsisukimą) darantį A. V. (toliau ir – apeliantė) vairuojamą automobilį Toyota, važiuodama jam iš galo. Darydama apsisukimo sankryžoje manevrą apeliantė iš anksto rodė kairio posūkio signalą. Prieš pat pradėdama apsisukimo manevrą, ji ženkliai pristabdė automobilį ir iš antros (kairiausios) juostos šiek tiek „atsimetė“ į dešinę pusę, užimdama pusę antros juostos ir pusę pirmos juostos, kad būtų vietos posūkiui ir automobilis sukantis neužkliudytų salelės. Tuo tarpu, apeliantei jau pradėjus apsisukimo manevrą, į jos vairuojamą automobilį beveik nestabdydamas atsitrenkė L. T. vairuojamas automobilis.

3.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į L. T. 2023 m. vasario 27 d. paaiškinimus, iš kurių galima spręsti, kad ji nebuvo atidi ir galimai vairuodama automobilį tuo momentu nežiūrėjo į kelią, nes nurodė iki įvykio nepastebėjusi priekyje jos ta pačia antra juosta važiuojančio Toyota automobilio. Akivaizdu, kad nematydama Toyota automobilio, ji taip pat nematė, kad Toyota automobilis parodo kairįjį posūkį, pradeda stabdyti ir tada pradeda apsisukimo manevrą. L. T. Toyota automobilį pastebėjo tik tada, kai automobiliai susidūrė, kas parodo, kad ji nepasirinko tokio atstumo tarp automobilių, kad, atsižvelgiant į jos atidumo lygį, spėtų pastebėti ir sustabdyti automobilį, jeigu priekyje važiuojantis automobilis būtų stabdomas.

3.4. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad būtent L. T. vairuojamas automobilis atsitrenkia į apeliantės vairuojamą automobilį. Be to, smūgio vieta parodo, kad atsitrenkta buvo apeliantės vairuojamam automobiliui jau gerokai atlikus posūkį.

3.5. Skunde pažymima, kad L. T. vairuotas automobilis atsitrenkia į apeliantės vairuoto automobilio kairės pusės priekines dureles ne todėl, kad apeliantė vairuojamu automobiliu užkirto L. T. vairuojamam automobiliui kelią, o todėl, kad L. T. priekyje jos manevruojančio Toyota automobilio apskritai nematė ir beveik nestabdydama atsitrenkė į jau kairio posūkio manevrą darantį Toyota automobilį.

3.6. Šios aplinkybės, o ypač pirminiai L. T. paaiškinimai iš karto po įvykio patvirtina, kad ji, būdama neatidi ir atidžiai nestebėdama eismo, ne „nusprendžia“, kad Toyota automobilis „pasitraukė į dešinę juostą“ ir neva paliko jai pakankamą tarpą aplenkti Toyota automobilį per kairę pusę, bet apskritai šio priekyje važiuojančio automobilio nepastebėjo, todėl nematė jo rodomo posūkio, stabdymo ir manevravimo, būtent todėl neišlaikė saugaus atstumo važiuodama jam iš galo, laiku pati nepristabdė savo vairuojamos transporto priemonės, kai priekyje jos važiuojantis Toyota automobilis ėmė stabdyti.

3.7. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų tinkamai įvertinti ir atsižvelgti į L. T. pakeistą poziciją ir jau visai kitokius paaiškinimus jos skunde teismui bei teismo posėdžio metu lyginant su jos pačios ranka 2023 m. vasario 27 d. rašytais pirminiais paaiškinimais, ir atitinkamai vėlesnę versiją vertinti kritiškai.

Atsiliepimas

3.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą detaliai išdėstytų argumentų ir motyvų apie nustatytus atstumus tarp eismo juostų ir jų žymėjimo, tarp reikalingų atstumų automobiliams saugiai prasilenkti.

3.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodęs, kad L. T. veiksmai galėjo būti susiję su KET 137 punkte numatytu pažeidimu, manydamas, jog buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, neturėjo pagrindo panaikinti nutarimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atsižvelgiant į ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo arba pats pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad pareigūnai atliktų administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo ir nustatytų reikalingas papildomas bylos aplinkybes.

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas pagrindinis objektyvus įrodymas – vaizdo registratoriaus įrašas iš automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame matyti, kad priešais VW Tiguan važiuoja automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliai analizuojant minėtą įrašą, nurodoma, kad automobiliai artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir sankryžos su L. Asanavičiūtės g. Ties pėsčiųjų perėjos pradžia įrengtas kelio ženklas, kuriame nurodoma, kad iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę, iš antros – tik tiesiai. Neprivažiavus pėsčiųjų perėjos automobilis Toyota Auris rikiuojasi dešiniau, pristabdo, įjungia kairiojo posūkio signalą ir juda toliau ties kelio viduriu. Tuo metu, kai Toyota automobilio vairuotoja įjungia posūkio signalą, tarp automobilių yra daugiau nei 7 metrai. Toyota automobilis toliau užstabdomas, o VW automobilis juda tiesiai link sankryžos. Tuo metu, kai VW priartėja prie Toyota automobilio, matyti, kad šis automobilis nuo kairėje esančios saugumo salelės perėjos pradžioje nutolęs per tris baltas juostas ir du tarpus tarp jų, o perėjos pabaigoje, automobilis dar šiek tiek juda į dešinę, bet saugumo salelės bordiūras yra ties baltos linijos viduriu. Atkreiptinas dėmesys, kad Toyota automobilio veidrodėlis yra daug daugiau išsikišęs už automobilio kėbulo ribų, todėl negalima teigti, kad VW Tiguan automobiliui buvo atlaisvintos tris baltos ir tris tuščios „zebro“ linijos. Automobilio VW Tiguan vairuotoja nevažiuoja prie pat saugumo salelės, o užtikrinant saugų eismą, tarp judančių automobilių ta pačia kryptimi turi būti užtikrinamas saugus tarpas, kuris priklauso nuo greičio. Šioje situacijoje jis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

4.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, kad „zebro“ tiek baltos juostos, tiek tarpo tarp jų plotis yra po 0,5 m, tai automobilis Toyota nuo kairėje esančios saugumo salelės važiavo apie 2,5 m (atstumas iki rato), nuo veidrodėlio apie 2,35 m. Įvertinus, kad tarp judančių automobilių veidrodėlių turėtų būti bent 0,5 m saugus tarpas, todėl, tam kad VW saugiai pravažiuotų pro ta pačia kryptimi judantį automobilį Toyota, jam turėtų būti atlaisvinta apie 3,1 metro pločio. Čia 1,84 m – VW Tiguan plotis, 0,15 m – veidrodėlio plotis, 0,5 m – saugus atstumas tarp automobilių, 0,45 m – važiuojančio automobilio atstumas nuo bordiūro.

4.3. Teigiama, kad šioje situacijoje akivaizdu, jog atsilaisvinęs tarpas tarp automobilio Toyota ir saugumo salelės (apie 2,35 m), yra ženkliai mažesnis nei reikiamas saugiam pravažiavimui (apie 3,1 m.). Be to, Toyota automobilio vairuotoja iš anksto rodo įspėjamąjį posūkio signalą į kairę, taip įspėdama iš galo važiuojančio automobilio vairuotoją, kad bus atliekamas manevras į kairę, todėl VW vairuotoja privalėjo pristabdyti ir palaukti, kol bus atlaisvinta važiuojamoji dalis.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą.

4.1. Ginčijant KET 9 ir 126 punktų pažeidimus nurodoma, kad nagrinėjamu atveju greitis nebuvo viršytas (akivaizdžiai matyti vaizdo įrašuose, be to apie greičio viršijimą nekalba ir kitos transporto priemonės vairuotoja), ir automobilis neatsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio galą.

4.2. Byloje esantys dokumentai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu važiavo tiesiai savo eismo juostoje, o automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nukreiptas į kairę pusę. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Tiguan savo automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu kontaktavo su automobilio Toyota kairės pusės priekiniu sparnu ir kontakto metu jis buvo antroje eismo juostoje, automobilis Toyota turėjo pradėti manevrą iš pirmos eismo juostos. Jeigu kairio posūkio manevrą automobilio Toyota vairuotoja pradėtų iš antros eismo juostos, kontaktas turėtų būti su automobilio galine dalimi. Šį faktą patvirtina automobilių buvimo vieta po eismo įvykio, užfiksuota eismo įvykio schemoje, ir vaizdo įrašas iš automobilio VW Tiguan vaizdo registratoriaus.

4.3. Policijos pareigūnai nefiksavo sankryžoje esančių esminių, turinčių reikšmę teisingam situacijos išsprendimui ir eismo įvykio aplinkybių ištyrimui, ženklų, kurie reguliuoja važiavimo per sankryžą tvarką. Bylos medžiagos fotonuotraukose ir vaizdo įraše matomas kelio ženklas Nr. 507 A. P. Kavoliuko gatvės dešinėje kelio pusėje nurodantis, kad per sankryžą iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę, o iš antros eismo juostos tik tiesiai. Sukti į kairę arba apsisukti šioje sankryžoje draudžiama.

4.4. Sustabdant kadrą iš automobilio VW Tiguan vaizdo registratoriaus, užfiksuota, kad automobilis Toyota, prieš pradedant kairio posūkio manevrą, važiuoja kairės pusės ratais virš ketvirtos, pėsčiųjų perėją ženklinančios baltos juostos. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3 metrai. 19 punkte nurodoma, kad pėsčiųjų perėjos „zebras“ ženklinimas naudojamas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Kiekvienos baltos juostos plotis lygus 0,5 m, tarpas tarp juostų taip pat 0,5 m. Tarp automobilio Toyota ir saugumo salelės yra 6 juostos (3 baltos ir 3 tarpai). Vadovaujantis tuo, kad manevro pradžioje automobilis buvo atitolęs nuo antros eismo juostos kairiojo krašto 3 m atstumu ir atsižvelgiant į tai, kad vienai eismo juostai kelyje skiriamas 3 m plotis, darytina išvada, kad automobilis Toyota pradėjo daryti uždraustą apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos.

4.5. Automobilio VW Tiguan vairuotoja teigia iki sankryžos su L. Asanavičiūtės gatve važiavusi leistinu greičiu A. P. Kavoliuko gatvės antra eismo juosta. Prieš sankryžą matė ir žinojo apie kelio ženklą, kuris leidžia automobiliams iš pirmos eismo juostos važiuoti į dešinę ir tiesiai, o iš antros – tik tiesiai. Priekyje važiuojantis automobilis Toyota atlaisvino antrą eismo juostą, kai liko 3 m laisvos kelio važiuojamosios dalies, staiga pakeitė važiavimo kryptį, įvažiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, užtvėrė kelią ir savo automobilių priekinių kairės pusės sparnu atsitrenkė į VW Tiguan dešinės pusės priekinį sparną. Šitaip organizuoto eismo sankryžoje, kai nei sukti į kairę, nei apsisukti negalima, automobilio Toyota vairuotojos veiksmai buvo neteisėti ir neprognozuojami, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad KET reikalavimai nebuvo pažeisti ir ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

4.6. Atsiliepime nurodoma, kad automobilio Toyota vairuotoja privalėjo laikytis KET 6, 8, 101, 104, 106 punktų reikalavimų.

4.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarime apie KET 137 punkto pažeidimą pasisakė hipotetiškai, jo nenagrinėjo ir neanalizavo, nes minėto punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. KET 137 punktas visiškai negali būti taikomas, nes jis nereguliuoja eismo keliuose su dviem ar daugiau eismo juostų, taip pat nereguliuoja pravažiavimo pro sankryžas tvarkos. Pažymėtina, kad susiklosčiusioje situacijoje prieš eismo įvykį nebuvo ir kitų KET 137 punkte nurodytų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su skundžiamos nutarties sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. T. ir prašo palikti galioti Institucijos nutarimą.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas detaliai įvertinus visas su eismo įvykiu susijusias faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės remiasi tuo, kad A. V. rodė kairio posūkio signalą, o kaip rašytiniuose paaiškinimuose iš karto po įvykio nurodė L. T., ji nepastebėjo automobilio, dėl ko skunde daroma išvada, kad L. T. nematė jo rodomo posūkio, stabdymo ir manevravimo, būtent todėl neišlaikė saugaus atstumo važiuodama jam iš galo, laiku pati nepristabdė savo vairuojamos transporto priemonės Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą detaliai išdėstytų argumentų ir motyvų apie nustatytus atstumus tarp eismo juostų ir jų žymėjimo, tarp reikalingų atstumų automobiliams saugiai prasilenkti. Be to, apylinkės teismas nurodęs, kad L. T. veiksmai galėjo būti susiję su KET 137 punkte numatytu pažeidimu, manydamas, jog buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, neturėjo pagrindo panaikinti nutarimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir remdamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais turėjo pats pakeisti kvalifikavimą arba grąžinti bylą institucijai naujam nusižengimo tyrimo atlikimui. Būtent dėl šių argumentų aukštesnysis teismas toliau ir pasisako.

8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti arba neįvykdyti. Nagrinėjamu atveju L. T. institucijos nutarimu buvo pripažinta pažeidusi KET 9 ir 126 punktų reikalavimus.

9. KET 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tai bendroji eismo dalyvių pareiga.

10. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

11. Skundžiamu nutarimu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta konstatavus, jog L. T. nepažeidė KET 126 punkto reikalavimų. Detaliai išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes apylinkės teismas konstatavo, kad jei Toyota vairuotoja paskutiniu momentu (jau beveik pravažiavusi pėsčiųjų perėją) nebūtų pradėjusi šioje sankryžoje neleistino manevro į kairę pusę VW Tiguan būtų tilpęs pravažiuoti pro Toyota automobilį ir nebūtų į jį atsitrenkęs. Jei VW Tiguan būtų neužtekę kelio pločio toliau važiuoti savo eismo juosta, pastarasis automobilis būtų atsitrenkęs į Toyota automobilio galinę kairę dalį, tačiau to neįvyko. Taigi negalima daryti išvados, kad L. T. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Toyota automobiliui nekeičiant važiavimo trajektorijos L. T. vairuojamas VW Tiguan būtų tilpęs pravažiuoti išlaikydamas tinkamą atstumą nuo automobilio tiek priekyje, tiek ir iš šono. Pagrindo nesutikti su šiais teiginiais aukštesnysis teismas neturi.

12. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sankryžoje kurioje kilo eismo įvykis, eismo kryptis sankryžoje nustato kelio ženklas Nr. 507, kuris nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Šiuo atveju iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę, o iš antrosios – tik tiesiai. Taigi, A. V. veiksmai darant apsisukimo manevrą krypstant dešiniau KET požiūriu buvo neleistini. Skunde pagrįstai nurodoma, kad A. V. prieš atlikdama manevrą rodė posūkio signalą, tačiau tai, kad vairuotojas rodo posūkio signalą nesuteikia teisės atlikti draudžiama manevrą ir nesuteikia pirmumo teisės. Kadangi toje vietoje apsisukti negalima, vienintelė išvada, kurią L. T. galėjo padaryti, matydama, kad A. V. padarė manevrą dešinėn yra tai, kad automobilis tiesiog persirikiuoja į pirmą eilę iš kur galima važiuoti arba tiesiai arba dešinėn, tačiau ne sukti kairėn ar juolab apsisukti. Esant neteisėtiems ir neprognozuojamiems A. V. veiksmams, ne tik apsisukant, tačiau tai darant jau beveik įvažiavus į pirmą eismo juostą, L. T. neturėjo ir negalėjo numatyti, kad A. V. automobiliui rikiuojantis į pirmą eismo juostą, iš kurios galima važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę, A. V. tokiu būdu daro apsisukimo manevrą, kuris šioje sankryžoje neleistinas.

13. Priešingai nei tvirtinama skunde, iš karto po įvykio L. T. duoti rašytiniai paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad eismo įvykis kilo, nes L. T. nežiūrėjo į kelią. Minėtuose paaiškinimuose L. T. nurodė, kad automobilio nepastebėjo, nes jis važiavo dešine eismo juosta, o ji kairiąja ir kliūčių juostoje nebuvo. Tačiau šių paaiškinimų pagrindu negalima išvada, kad L. T. apskritai nematė priekyje važiuojančio A. V. automobilio. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. veiksmai sudarė pagrindą manyti, jog ši rikiuojasi į pirmą eismo juostą, L. T. neturėjo pareigos stebėti kokie bus tolimesni A. V. veiksmai persirikiavus į pirmą eismo juostą ir numatyti, kad ši darys staigų manevrą kairėn. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad prieš pat transporto priemonėms susiduriant (prieš pat A. V. pradedant apsisukimo manevrą) (26 vaizdo įrašo sekundė) A. V. paliktas tarpas buvo pakankamas spręsti, jog jos vairuojama transporto priemonė persirikiuoja. Toyota automobiliui nekeičiant važiavimo trajektorijos ir L. T. vairuojamas automobilis būtų tilpęs pravažiuoti išlaikydamas tinkamą atstumą nuo automobilio tiek priekyje, tiek ir iš šono. Skunde nurodomi ir institucijos atsiliepime pateikiami argumentai, jog remiantis atliktais paskaičiavimais šiuo atveju atsilaisvinęs tarpas tarp automobilio Toyota ir saugumo salelė yra ženkliai mažesnis nei reikiamas saugiam pravažiavimui šios išvados nekeičia. Juolab, kad iš vaizdo įrašo (įrašo 22-25 sekundės) matyti, kad A. V. vairuojamas automobilis vis labiau krypo dešinėn, taigi atstumas antroje eismo juostoje, kuria važiavo L. T. vis didėjo. Be to, jeigu L. T. būtų neužtekę kelio pločio toliau važiuoti savo eismo juosta, jos automobilis būtų atsitrenkęs į A. V. automobilio galinę kairę dalį, tačiau remiantis vaizdo įrašu, susidūrimas įvyko L. T. pravažiavus dalį A. V. automobilio ir šiam staigiai pasukus kairėn.

14. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, traukiant L. T. atsakomybėn dėl KET 126 punkto pažeidimo jai nebuvo inkriminuota, jog savo veiksmais ji nepaliko tinkamo tarpo iš automobilio šono, kad eismas būtų saugus. Atsakomybėn ji buvo traukiama tik atstumo tarp priekyje esančios transporto priemonės neįvertinimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad L. T. atsitrenkė į A. V. vairuojamo automobilio šoną, šiam bandant apsisukti, o ne į galą, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ji L. T. nesilaikė saugaus atstumo. Šiuo atveju eismo įvykis kilo, nes A. V. rikiuodamasi dešinėn suklaidino L. T. dėl savo atliekamo manevro, o ne todėl kad buvo netinkamai įvertintas atstumas iki priekyje esančios transporto priemonės.

15. Pagrindo spręsti, kad L. T. pažeidė KET 137 punktą nėra. Remiantis minėtu KET punktu, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Aukštesniojo teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija neatitinka KET 137 punkte nurodytos. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 punktas). Nagrinėjamu atveju A. V. vairuojamas automobilis nors ir rodydamas kairįjį posūkio signalą rikiavosi į pirmą eismo juostą. Tokiu atveju L. T. galėjo manyti tik tai, kad A. V. vairuojamas automobilis rodo kairį posūkį perspėdamas, kad nori grižti į antrą juostą. Remiantis KET 104 punktu, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Taigi, susiklosčiusioje situacijoje A. V. automobilis, nors ir rodantis posūkį, jokios pirmenybės neturėjo ir L. T. neturėjo pareigos jo praleisti.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. atstovės advokatės Mildos Šmitaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas