Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakovo u˛darosios akcines bendroves „Ream“ apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2008 m. baland˛io 9 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Mineraliniai vandenys“ ieškini atsakovui u˛darajai akcinei bendrovei „Ream“, tretieji asmenys u˛daroji akcine bendrove UAB „MAXIMA LT“, UAB „Norfos ma˛mena“ del skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas 2008 m. baland˛io 9 d. sprendimu ieškini patenkino. Ipareigojo atsakova UAB „Ream“ ivykdyti prievole natura, t.y. priimti iš ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ gra˛inamas prekes, kurios yra sugri˛usios po atsakovo inicijuotu akciju pas treciuosius asmenis (prekiu savikainos suma 76 582,40 Lt); priteise 6 procentus metiniu palukanu u˛ priteista suma nuo bylos iškelimo teisme, t.y. 2006-09-18, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Priteise iš atsakovo ieškovo naudai 3 000 Lt bauda u˛ nesavalaiki prievoles ivykdyma.

Teismas, vadovaudamasis tarp šaliu sudaryta tiekimo sutartimi, sprende, jog atsakovas sieke parduoti savo prekes tretiesiems asmenims pasinaudodamas ieškovo turimais komerciniais ryšiais bei logistikos galimybemis. Teismas vertino, kad nors sutarties 1.3 punkte yra salyga, jog pirkejas nuosavybes teise i prekes igyja nuo prekiu perdavimo dienos, taciau sutarties 8.5 punkte pirkejui numatyta teise gra˛inti prekes tiekejui, kurios yra sugri˛usios po tiekejo inicijuotu akciju pas treciuosius asmenis, todel padare išvada, jog ieškovas nesieke šiu prekiu isigyti nuosavyben.

Teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad tarp šaliu vyko derybos del prekiu gra˛inimo, be to, ieškovas siule atsakovui neparduotas prekes per 2005 m. sezona parduoti 2006 m., taciau atsakovas tokio sutikimo nedave, nes tokias prekes norejo realizuoti savo pasirinktuose tinkluose, laike, jog ieškinys visiškai irodytas.

Teismas taip pat sprende, jog atsakovas ipareigotinas ivykdyti prievole natura – priimti ieškovo gra˛inamas prekes, kurios yra sugri˛usios po atsakovo inicijuotu akciju pas treciuosius asmenis.

Atsakovas UAB „Ream“ apeliaciniu skundu prašo skund˛iama teismo sprendima pakeisti, ieškini del prievoles vykdymo natura, baudos priteisimo ir 6 procentu metiniu palukanu u˛ priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo priteisimo atmesti.

Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad teismas netinkamai taike ir aiškino materialines teises normas. Tarp šaliu buvo sudaryta didmeninio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria šalys susitare, jog pirkejui patiektos prekes bus laikomos pardavejo nuosavybe nuo prekiu perdavimo – priemimo dienos, taigi šalys susitare, jog pirkejas savo nuo˛iura ir savo rizika prisiima savo nuosavyben u˛sakytas prekes bei ju kiekius, nupirktomis prekemis disponuoja savininko teisemis. Teismo motyvas, jog atsakovas nedave sutikimo ieškovui 2006 m. parduoti iš atsakovo isigytas prekes yra teisiškai nereikšmingas, nes toks sutikimas nebuvo reikalingas, be to, liudytojas patvirtino, jog buvo leista prekiauti šiomis prekemis UAB „Norfa ma˛mena“, taciau nepardavinejo / nepardave ju šiame tinkle.

Ieškovas nepateike irodymu, jog atsakovo bendrove pas treciuosius asmenis organizavo atitinkamas prekybines akcijas, kad ieškovas pristate tretiesiems asmenims atsakovo tiekiamas prekes akciju metu, kad tretieji asmenys gra˛ino ieškovui neparduotas prekes, todel teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, jog atsakovas priimtu gra˛intinas prekes. Šios aplinkybes, be to, turejo buti irodinejamos rašytiniais, bet ne liudytoju parodymais ar šaliu paaiškinimais.

Neparduotu prekiu likuciai pas ieškova susidare del blogos vadybos, veiksmu nekoordinavimo su jo logistu – UAB „Tromina“, del ko akciju metu ieškovas nepristate reikiamo kiekio prekiu i prekybos tinklus.

Prašomos priimti prekes nebuvo akcijines.

Teismo nurodoma aplinkybe, jog atsakovas ilga laika vede derybas su ieškovu del prekiu atsiemimo nuolat ˛adedamas jas atsiimti, taciau savo isipareigojimo nevykde, nera pagrindas tenkinti ieškini, nes atsakovas niekada nebuvo isipareigojes priimti šio prekiu likucio.

Teismas nepagristai taike Civilinio kodekso 6.213 straipsnio nuostatas, neatsi˛velge i ta aplinkybe, jog tokiu budu yra bloginama skolininko padetis, šiai dienai prekiu savikaina yra ne ma˛iau kaip 10 kartu ma˛esne, nes pasibaiges ju galiojimo terminas, prekes bevertes, be to, pats ieškovas nesistenge šiu prekiu realizuoti nei 2006 m., 2007 m.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, ivertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo i apeliacini skunda argumentus, byloje esancia med˛iaga, pateiktus irodymus, sprend˛ia, kad skund˛iamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmes teisetas ir pagristas, priimtas nepa˛eid˛iant materialines teises normu, reglamentuojanciu distribucijos teisinius santykius, laikantis procesines teises normu, reglamentuojanciu irodymu vertinimo taisykles, taip pat protingumo, sa˛iningumo ir teisingumo principu, absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta, todel nera pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo.

Nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ (Pirkejo) ir atsakovo UAB „ReAm“ (Tiekejo) 2005-04-04 buvo sudaryta tiekimo sutartis Nr. T-2005 04 04/1, kuria tiekejas isipareigoja perduoti prekes, nurodytas sutarties priede Nr. 1, Pirkejui, o Pirkejas isipareigoja priimti kokybiškas prekes ir sumoketi u˛ šias prekes kaina. Sutarties 7.6 p. ir jos Priede Nr. 2 aptartas atlyginimo u˛ prekiu platinima tretiesiems asmenims mokejimas Tiekejui (t. 1, b.l. 7-8). Sutarties 8.5 p. šalys susitare, kad Pirkejas turi teise gra˛inti tik tas prekes Tiekejui, kurios yra sugri˛usios po Tiekejo inicijuotu akciju pas treciuosius asmenis. Apeliaciniu skundu gincijama teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas ipareigotas ivykdyti sutartine prievole natura - priimti gra˛inamas prekes, kuriu savikaina – 76 582,40 Lt, todel nesant pagrindo išeiti u˛ apeliacinio skundo ribu, kolegija pasisako tik del skund˛iamos teismo sprendimo dalies, nepasisakydama del teismo priteistos baudos iš atsakovo ieškovo nauda.

Distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius, isipareigoja tam tikra laika ar neterminuotai savo vardu ir lešomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekejo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekiu (paslaugu) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekejas) isipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekiu (paslaugu) paskirstymu susijusius darbus (Civilinio kodekso 6.796 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.802 straipsnio 1 dali tokioje sutartyje šalys gali numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutarti, turi teise i papildoma atlyginima u˛ papildomai teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus gamintojo (tiekejo) interesais.

Kolegija nurodo, jog nera pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tarp šaliu buvo sudaryta didmeninio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 371 straipsnio nuostatos, kadangi, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tarp šaliu sudarytos sutarties salygas, ieškovas pagal ginco sutarti nurodytas Pirkeju isigydamas prekes iš atsakovo (Tiekejo) nesieke ju tureti nuosavybes ar patikejimo teise, be to, Pirkejas, kitaip tariant – distributorius, isigytas prekes turejo tiksla perparduoti tretiesiems asmenims, kuriais, kaip matyti iš bylos med˛iagos, yra prekybos tinklai, o taip pat gauti atlyginima iš atsakovo u˛ tokiu prekiu platinima tretiesiems asmenims. Sutarties Priede Nr. 2 (t. 1, b.l. 10) aiškiai nurodyta, jog Tiekejas, siekiant padidinti jo platinamu Prekiu tiesioginiu pardavimu vartotojui apimtis, taip pat pateikti informacija apie Tiekeja, jo platinamas Prekes ma˛menines prekybos vietose, isipareigoja moketi Pirkejui prekiu platinimo atlyginima. Nera pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nenustate šalis siejusiu teisiniu santykiu, nes, kaip matyti iš skund˛iamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas, aiškindamas sutarties salygas, tinkamai ivertino sudarytos sutarties specifiškuma. Tai, kad atsakovas, sudarydamas ginco sutarti su ieškovu, tikejosi, kad ieškovas perparduos prekes tretiesiems asmenims, o taip pat u˛siims ju platinimu, patvirtina ir tai, kad atsakovas pripa˛ino ši fakta ir bylos nagrinejimo metu sumokejo ieškovui pastarojo reikalaujama 12 395,40 Lt isiskolinima u˛ prekiu platinima. Sutarties salyga (1.3 p.), jog Pirkejui patiektos prekes bus laikomos pardavejo nuosavybe nuo prekiu perdavimo – priemimo momento, kolegijos vertinimu, nekeicia šios sutarties esmes ir tarp šaliu faktiškai susiklosciusiu distribucijos teisiniu santykiu. Kolegija atkreipia demesi i tai, jog apeliaciniame skunde pats atsakovas pripa˛ista, jog ieškovas pagal sandorio esme, šaliu elgesi ji vykdant yra pirkejas, atlikes prekiu išplatinima (distribucija) (t. 2, b.l. 3).

Atsi˛velgiant i tai, jog šalis siejo distribucijos teisiniai santykiai, kuriems taip pat yra budingi ir didmeninio pirkimo – pardavimo teisiniu santykiu po˛ymiai, sutarties 8.5 p. nurodyta galimybe Pirkejui gra˛inti prekes Tiekejui, nelaikytina prieštaraujancia tokios sutarties prasmei, atitinka abieju šaliu valia, todel teismas nebuvo pagrindo netenkinti tokio ieškovo pareikšto reikalavimo.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai ipareigojo atsakova ivykdyti sutartine prievole natura, t.y. priimti iš ieškovo gra˛inamas po atsakovo organizuotu akciju pas treciuosius asmenis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2005-04-04 sutarties 8.5 p. itvirtinta nuostata reiškia, jog ieškovas (Pirkejas) turi galimybe pasinaudoti prekiu gra˛inimo teise tik tokiu atveju, kai tretieji asmenys gra˛ina ieškovui iš atsakovo bendroves pirktas prekes po to, kai atsakovas organizavo prekybines akcijas treciuju asmenu prekybos centruose ir akciju metu prekes nebuvo parduotos. Pasak apelianto, ieškovas nepateike irodymu apie tai, kur, kokiu metu, kokios konkreciai prekes akcijos buvo, kokios konkreciai prekes patiektos tretiesiems asmenims akciju metu ir sugri˛o po akciju kaip neparduotos. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tokios aplinkybes kaip atitinkamu prekybiniu akciju organizavimas, ieškovo pristatymas tretiesiems asmenims atsakovo prekiu akciju metu, treciuju asmenu gra˛inimas ieškovui neparduotu prekiu, gali buti irodinejamos tik rašytiniais irodymais, kadangi procesinis istatymas nedraud˛ia remtis ir kitais tokia pacia irodomaja galia turinciais irodymais, tokiais kaip šaliu paaiškinimais ar liudytoju parodymais, t.y. nera ribojamas Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu irodinejimo priemoniu panaudojimo galimybes.

Atkreiptinas demesys i tai, jog Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad irodinejimo tikslas – teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nera reikalaujama absoliutaus teismo isitikinimo. Išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leid˛ia padaryti labiau tiketina išvada, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Tomis“ v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-58/2007). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripa˛inta, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprend˛iamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu. Atsakovas teismo posed˛io metu nurode, jog ieškovas turejo pateikti irodymus, kokios buvo akcijos, kokiose parduotuvese, kokios prekes neparduotos, taciau nepaneige tos aplinkybes, jog akcijos vyko ir kad ju metu nebuvo išparduotos visos ginco prekes (t. 1, b.l. 145). Byloje esantis elektroninis susirašinejimas, vykes tarp šaliu atstovu, patvirtina, jog ReAm prekems akcijos prekybos tinkluose buvo organizuojamos gegu˛es, bir˛elio – rugpjucio menesiais (t. 1, b.l. 69,70, 81), šiais laikotarpiais vykdomu akciju metu prekes buvo tiekiamos i prekybos tinklus, nors dalies prekiu buvo patiekta per ma˛ai, o tam tikros dalies – per daug (t. 1, b.l. 114-140), liudytojai ˇ. G. , T. M. paliudijo, jog akcijos prekybos tinkluose vyko, ju metu buvo prekiaujama repelentais ir dantu šepetukais (t. 1, b.l. 182). Kolegijos vertinimu, byloje esantys irodymai – tarp šaliu atstovu vykes elektroninis susirašinejimas, liudytoju parodymai pirmosios instancijos teismui pagristai leido daryti labiau tiketina išvada, jog pas treciuosius asmenis vykstant prekybinems akcijoms, kurias organizavo atsakovas (t. 1, b.l. 83), dalis prekiu nebuvo išparduota ir liko pas ieškova, kas suteike ieškovui teise reikalauti iš atsakovo priimti gra˛intinas prekes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog del ieškovo kaltes, t.y. jo blogos vadybos, veiksmu nekoordinavimo su logistu – UAB „Tromina“, akciju metu ieškovas nepristate reikiamo kiekio prekiu i prekybos tinklus, del ko susidare prekiu likutis, taciau tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skund˛iamo teismo sprendimo, nes šalys nesitare, jog del Pirkejo kaltes neišpardavus prekiu šios negali buti gra˛inamos Tiekejui. Nesant tokios šaliu išreikštos valios, ir esant pakankamai duomenu, patvirtinanciu ta aplinkybe, jog akciju metu ieškovui iš atsakovo isigytas prekes nepavyko parduoti, be to, atsakovui nepateikus irodymu, paneigianciu ieškovo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo pareikštu reikalavimu del sutartines prievoles ivykdymo natura, teismui buvo pagrindas spresti apie ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinima.

Atsakovo teismui pateikti prekiu tiekimo aktai nepaneigia to fakto, jog akciju metu laikotarpiu nuo 2005 m. baland˛io men. vidurio iki 2005 m. rugpjucio men. pabaigos ieškovas apskritai nebuvo pateikes prekiu tretiesiems asmenims i ju prekybos tinklus, šie rašytiniai irodymai patvirtina tik ta aplinkybe, jog ieškovas vykde sutartimi prisiimtus isipareigojimus ne visiškai tinkamai, nes prekybos tinklams tam tikrais akcijiniais laikotarpiais nebudavo pateikiamos vienokios ar kitokios rušies prekes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nurodoma aplinkybe, jog atsakovas ilga laika vede derybas su ieškovu del prekiu atsiemimo nuolat ˛adedamas jas atsiimti, taciau savo isipareigojimo nevykde, nera pagrindas tenkinti ieškini, nes atsakovas niekada nebuvo isipareigojes priimti šio prekiu likucio, neitakoja skund˛iamo teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo. Teismas, priimdamas sprendima, ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis), todel teismas, nurodydamas sprendime tokia aplinkybe, tiesiog vadovavosi mineta procesine teises norma ir motyvavo priimama sprendima, nepa˛eisdamas procesines teises normu reikalavimu, keliamu sprendimo turiniui.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagristai taike Civilinio kodekso 6.213 straipsnio nuostatas, neatsi˛velge i ta aplinkybe, jog tokiu budu yra bloginama skolininko padetis, šiai dienai prekiu savikaina yra ne ma˛iau kaip 10 kartu ma˛esne, nes pasibaiges ju galiojimo terminas, prekes bevertes, be to, pats ieškovas nesistenge šiu prekiu realizuoti nei 2006 m., 2007 m., neturi itakos skund˛iamo teismo sprendimo teisetumui ir pagristumui. Pirmosios instancijos teismas, nustates, jog atsakovo ieškovui parduotos prekes dalyvavo akcijoje, taciau nebuvo išparduotos, pagristai sprende, jog yra pagrindas patenkinti ieškovo pareikšta reikalavima del prievoles ivykdymo natura.

Kolegija sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismas pagristai priteise iš atsakovo ieškovo naudai 3 000 Lt baudos u˛ netinkama sutartiniu isipareigojimu vykdyma. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, atsakovas bylos nagrinejimo metu sumokejo ieškovo reikalaujama isiskolinima, susidariusi u˛ prekiu platinima, tokiais savo veiksmais atsakovas pripa˛ino, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagristas, kad atsakovas ji vykde netinkamai ir pa˛eisdamas sutarties nuostatas, todel reikalavimas sumoketi bauda atitiko sutarties nuostatas.

Atmestus apeliacini skunda istatymas numato galimybe priteisti laimejusios šalies naudai bylinejimosi išlaidas. Prie atsiliepimo i apeliacini skunda ieškovas pateike advokato padejejo išrašyta saskaita – faktura u˛ suteiktas atstovavimo paslaugas 800 Lt sumai, taciau, kolegijos vertinimu, priteisti ieškovui šios sumos nera teisinio pagrindo, kadangi advokato padejejas neturi teises atstovauti apeliacines instancijos teisme ir del to nera pagrindo padengti šiu išlaidu, o be to, teismui nera pateikta jokiu duomenu apie tai, kad ieškovas patyre tokio dyd˛io išlaidas, apmokejo šia saskaita.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutare:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2008 m. baland˛io 9 d. sprendima palikti nepakeista.