Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.3.6.4.5., 1.2.4.2.3., 1.1.7.2.5., 1.1.8.1.2., 1.1.8.6.1., 1.1.8.6.6., 1.1.8.7.9., 2.1.14.

2016 m. balandžio 1 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) m., išsilavinimas pagrindinis, netekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2015 metų rugsėjo 26 dieną apie 00 val. 50 min. name, esančiame Birutės g. 25, Zarasuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu durdama šakute į pilvo sritį savo artimam giminaičiui - broliui P. N. padarė jam pilvo sienos kiauryminį sužalojimą su kepenų pažeidimu ir tuo sunkiai sutrikdė P. N. sveikatą.

Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad 2015-09-25 vakare su tuometiniu sugyventiniu D. V. išgėrinėjo. Vėliau atvyko ir brolis P. N., kuris atsivežė butelį degtinės. Išgertuvių metu, jau būdama apsvaigusi, ji su D. V. pradėjo aiškintis santykius ir ginčytis. Į ginčą įsiterpė ir brolis, kuris palaikė D. V. pusę. Dėl to ji pradėjo konfliktuoti ir su broliu. Pradžioje jie ginčijosi žodžiais, o po to pradėjo ir stumdytis. Tuo metu D. V. išėjo. Jai rankomis pastūmus brolį į krūtinę šis atsitraukė, tačiau suspaudęs kumštį lyg ir pradėjo eiti link jos. Tai matydama ji išsigando ir pamaniusi, kad brolis gali ją pradėti mušti, nors jai negrasino ir nieko nesakė, ji nubėgo į virtuvę, nuo stalo pasiėmė šakutę ir grįžo į kambarį. Šakutę pasiėmė norėdama brolį pagąsdinti, kad šis apsiramintų. Ją laikė į priekį atkištoje rankoje Susitikus su broliu šis suėmė ją už rankų taip bandydamas ją sutramdyti. Kad ji dešinėje rankoje turėjo šakutę brolis, jos manymu, matė. Tuomet ji kaire ranka suėmė broliui už dešiniojo peties. Tokiu būdu, broliui tebelaikant jos dešinę ranką, abu pradėjo stumdytis ir staiga pasisukus bei kiek pasilenkus ji pajuto, kad įdūrė broliui į dešinę pilvo pusę, po šonkauliais. Po dūrio abu paleido vienas kitą. Pamačius kraują ir jai surikus įėjo D. V., kurio telefonu ji iškvietė greitąją pagalbą. Sužaloti brolio nenorėjo. Mano, kad pagrindinė konflikto priežastis buvo alkoholis. Po įvykio su broliu susitaikė ir santykiai su juo yra normalūs.

N. P. N. parodė, kad 2015-09-25 vakare pakviestas sesers Anželos nuvyko pas ją, kuri su savo draugu D. V. išgėrinėjo. Jis nusivežė butelį degtinės bei du tris litrus alaus. Išgertuvių metu sesuo, kuri tuo metu jau buvo apsvaigusi, pradėjo ginčytis su D. V.. Tai vyko be jokios aiškios priežasties, tiesiog dėl girtumo. Į jų ginčą kelis kartus įsiterpė ir jis. Dėl to prasidėjo ginčas ir tarp jo bei sesers. Abu atsistojo, pradėjo stumdytis. Tai pamatęs D. V. išėjo iš kambario. Ginčo metu, kaip jam atrodo, nes buvo taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, jis žodžiais pagrasino sumušti seserį, lyg ir kėlė sugniaužtą kumštį, nors link jos neartėjo ir tiesiogiai suduoti grėsmės nebuvo. Tuo metu sesuo išbėgo į virtuvę. Greitai grįžo. Abu susitiko ties kambario durimis ir jis suėmė kažkurią sesers ranką. Bandant suimti ir kitą ranką jis lyg ir pastūmė seserį, kiek palenkė ją bei abu pasisuko vienas kito atžvilgiu. Tuo momentu pajuto smūgį dešinėje pusėje po šonkauliais. Po smūgio vienas nuo kito atsitraukė. Jis pajuto, kad šąla šonas, šlapia, o susiėmęs už tos vietos pamatė kraują. Tai pamačiusi sesuo sušuko, atėjo D. V., o jis, pajutęs silpnumą, prisėdo. Sesuo iškvietė greitąją pagalbą. Kuo sesuo jam dūrė nematė, jos rankose šakutės nepastebėjo. Netrukus greitoji jį išvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas, gydėsi vieną ar dvi savaites. Bylos nagrinėjimo metu jokių sužalojimo pasekmių nejaučia. Su seserimi susitaikė, santykiai geri, prašo jos nebausti. Mano, kad sesuo jį sužalojo netyčia.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2015-09-25 vakare pas jį bei A. N., su kuria tuo metu jis gyveno, atvyko jos brolis P.. Visi išgėrinėjo, kol tarp jo (D. V.) ir A. kilo ginčas. Dėl ko jie susiginčijo jis neprisimena. Į jų ginčą įsitraukus ir P. N. jis, nenorėdamas vėl, kaip jau yra buvę, likti kaltas išėjo į lauką. Vaikštinėdamas lauke girdėjo, kad tarp A bei P vyko žodinis konfliktas, jie tarpusavyje barėsi. Vienu metu jis išgirdo Anželos šauksmą, prašymą duoti telefoną, nes reikia kviesti greitąją pagalbą. Įėjęs į laiptinę jis A., kuri atrodė išsigandusi, padavė telefoną. Ji pasakė, kad greitoji pagalba reikalinga broliui. Įėjęs į vidų miegamajame, netoli durų, pamatė kraują. V. A. pasakė, kad su broliu susistumdė ir ji jį užkabino šakute. Vėliau ligoninėje jam teko bendrauti su P. N., tačiau šis pasakė, kad įvykio aplinkybių neprisimena.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje

(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte ant grindų tarp odinės lovos ir staliuko rasta metalinė šakutė, ant spintelės kampo rastos raudonos dėmės, panašios į kraują, o ant grindų šalia spintelės, tarpe tarp spintelės ir kilimo, rastos raudonos dėmės panašios į kraują (b.l. 17-23).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. N. atpažino šakutę, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kaip labiausiai panašią į tą, kuria ji sužalojo savo brolį (b.l. 95-96).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo sienos kiauryminio sužalojimo su kepenų pažeidimu. Sužalojimas padarytas duriančiu daiktu, kuris savo sudėtyje turi keturias duriančias dalis (b.l. 56).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 2015-09-26 garso įrašo matyti, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje pranešimas užregistruotas 00val. 59 min. iš telefono, kurio abonento numeris(duomenys neskelbtini). Iš pokalbio įrašo matyti, kad moteriškas balsas praneša, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name šakute sužalotas vyras (b.l.34-37).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 5657 matyti, kad 2015-09-26 01.29 val. A. N. nustatytas 1.78 promilių girtumas (b.l. 78).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad A. N. kilusio tarpusavio konflikto su savo broliu metu šakute durdama P. N. į pilvo sritį padarė jam pilvo sienos kiauryminį sužalojimą su kepenų pažeidimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sudėtį. Durdama šakute į pilvą A. N. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra sunkaus P. N. sveikatos sutrikdymo, kaip pati tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji A. N. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad sužaloti P. N. nesiekė, o tai įvyko „netyčia“, taigi atsitiktinai. Iš esmės kaltinamosios teiginius apie P. N. sužalojimo aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris akcentavo tai, kad dūris jam įvyko „nesąmoningai“, jam pastūmus ir pasukus seserį. Teismas šiuos kaltinamosios ir ypač nukentėjusiojo teiginius atmeta kaip grindžiamus ne faktinėmis įvykio aplinkybėmis, o subjektyviu jų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. N. nurodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio prisimena ne visas įvykio aplinkybes, dėl ko tarp jo ir sesers įvyko susistumdymas nežino ir prisimena tik tai, kad su „A“ dėl kažko buvo susikabinę ir tada pajuto smūgį į dešinį šoną“ (b.l. 43). Tai, kad apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis konkrečiau įvardino įvykio aplinkybes, beje, akcentuodamas netinkamą savo elgesį, P. N. aiškino tuo, kad apie įvykį prisiminti daugiau detalių jam padėjo sesers pasakojimas bei tiesiog pagerėjusi atmintis. Teismas šiuos nukentėjusiojo parodymų pokyčius vertina kaip siekį palengvinti kaltinamosios teisinę padėtį. Pati kaltinamoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 91-92) nurodė, kad norėdama pagąsdinti brolį virtuvėje pasiėmusi šakutę grįžo į kambarį ir ją laikydama nukreiptą į priekį priėjo prie jo. Šiam abiem rankomis suėmus jai už dešinės rankos, kurioje ir laikė šakutę, žasto ji kaire ranka sugriebė broliui už dešinio peties ir tuo metu, esant abiem susikabinus, ji pajuto, kad jam šakute įdūrė. Šias brolio sužalojimo aplinkybes A. N. patvirtino bei pademonstravo ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 98-103). Atkreiptinas dėmesys į kaltinamosios teisme patvirtintą aplinkybę, kad nukentėjusysis konflikto metu jai negrasino bei fizinio smurto nenaudojo. Jos baimė dėl galimo smurto buvo pagrįsta daugiau ne kaip nagrinėjamo įvykio metu atliktų nukentėjusiojo veiksmų išdava, o ankstesnio jos konflikto su broliu, kuomet ji patyrė fizinį smurtą, patirtimi. Teismas daro išvadą, kad nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo sužalojimas padarytas valiniu kaltinamosios veiksmu – dūriu šakute į pilvo sritį ir jį vertinti kaip nelaimingą atsitikimą nėra jokio pagrindo.

Kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymai nesuponuoja ir būtinosios ginties sąlygų buvimo ar neatsargaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. N. padarė baigtą, sunkių kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Ji teisiama pirmą kartą, tačiau buvo bausta administracine tvarka (b.l. 125-128). A. N. į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, nusiskundimų dėl jos elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo iš miesto gyventojų gauta nebuvo (b.l. 130,132). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad ji betarpiškai po nukentėjusiojo sužalojimo paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir šiais aktyviais veiksmais padėjo išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką A. N. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai, kaip pripažįsta ir pati kaltinamoji, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę A. N. ir parinkdamas jos rūšį bei dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta ne iš anksto apgalvota, o staiga atsiradusia, iš dalies ir dėl paties, kaip tvirtina P. N., nukentėjusiojo sąlygotų aplinkybių tyčia, kas mažina nusikaltusio asmens pavojingumą. Ypatingą dėmesį teismas skiria nukentėjusiojo išreikštai nuomonei apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, tai yra P. N. akcentuojamą jo ir sesers susitaikymą bei prašymą jos nebausti.

Įvertinęs visas nurodytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad realus BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, nesant byloje BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, teismas vadovaujasi BK 54 str. 3 d. įtvirtinta nuostata ir kaltinamajai skiria švelnesnę už sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas jo trukmę, viršijančią šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį teismas skiria A. N. įpareigojimą neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojimą pradėti dirbti.

Byloje pareikštas 2053,42 Eur. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 69-73). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro P. N. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose (VšĮ Zarasų ligoninėje, VšĮ Visagino ligoninėje). Šios išlaidos atsirado dėl A. N. neteisėtų veiksmų, todėl ji privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šakutė, perduota saugojimui į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintina (BPK 94 str. 1 d.).

Liudytojui D. V. kelionės į teismą išlaidoms atlyginti teismas išmokėjo 9,72 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti išieškomos iš A. N. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. N. per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmę įskaityti vieną A. N. sulaikymo (suėmimo) dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Priteisti iš A. N. 2053,42 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt tris eurus 42 centus) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš A. N. 9,72 Eur (devynis eurus 72 centus) proceso išlaidų valstybei.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šakutę, perduotą saugojimui į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, kvitas serija BBB Nr. 033959, sunaikinti.

A. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.