Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2017-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-177-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
1-177-972/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46306-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-177-972/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46306-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.12.1.
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta 32 MGL (1204,80 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendis įsiteisėjo 2015-12-31, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-09-29 apie 22.55 val., atsirakinęs garažo vartus, įsibrovė į UAB „Lietuvos kinas“ priklausančias patalpas – autoservisą, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 1875,50 Eur vertės A. K. priklausantį automobilių diagnostikos kompiuterį „Texa Axone 4 Mini“ DA9FT00375 ir 283 Eur. A. S. įsibrovęs į patalpą pagrobė A. K. priklausančio turto iš viso už 2158,50 Eur.

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2016-09-29 apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), turėtu raktu atsirakinęs garažo duris, įėjo į autoserviso vidų ir greitai suvedė signalizacijos kodą, kurį buvo pasakęs A. K.. Atjungęs signalizaciją, nuėjo į ofiso patalpas ir iš dėžutės paėmė ten buvusius pinigus ir automobilių diagnostikos kompiuterį, kuris buvo padėtas atvirai lentynoje. Tada garaže vėl įjungęs apsaugos signalizaciją, užrakinęs garažo duris, nuėjo namo. Grįžęs į namus, suskaičiavo pinigus, kuriuos paėmė iš garažo. Jų buvo 283 Eur. Išsiblaivęs suprato, ką padarė, ir kompiuterį nutarė grąžinti atgal į garažą. 2016-09-30 apie 8 val. pirmasis atvažiavo į garažą darbuotis, todėl niekam nematant, kompiuterį įdėjo į padangų vidų, ir jis ten buvo keletą dienų, kol jį aptiko R.. Atvykus policijos pareigūnams, neprisipažino apvogęs garažą, nes norėjo sulaukti Arno ir jam viską papasakoti, nenorėjo prisipažinti prie visų darbuotojų. Dėl vagystės nuoširdžiai gailisi (b. l. 109-111).

Liudytojas A. K. parodė, kad jam 2016-09-30 apie 9 val. E. M. telefonu pranešė, jog iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jie remontuoja transporto priemones, pavogti 296 Eur. Pinigai buvo įdėti į dėžutę, kuri laikoma darbo kabinete ant spintelės atvirai, visiems matant. Apie šią dėžutę žinojo visi serviso darbuotojai ir prie jos galėjo prieiti. Pinigai po darbo dienos yra apskaitomi, jų kiekis užrašomas darbų knygelėje ir įvedamas į kompiuterį. Tuo metu pinigų apskaitą tvarkė E.. Vėliau iš E. sužinojo, kad dar dingo automobilių diagnostikos kompiuteris, kuris įprastai yra laikomas darbo kabinete. Servise yra įrengta apsaugos signalizacija, jį saugo saugos tarnyba „Jungtis“. Serviso darbo laikas nėra apribotas, tačiau įprastai jie dirba nuo 09.00 val. iki 18.00 val. kiekvieną darbo dieną. Šeštadienį dirba nuo 09.00 iki 17.00 val., sekmadienį nuo 10.00 val. iki 15.00 val. Savaitgalį servise dirba tik vienas asmuo. Iš viso servise dirba 5 žmonės. Apsaugos signalizacijos kodus žinojo jis, E. bei A.. 2016-10-04 pietų metu iš E. sužinojo, kad diagnostikos kompiuteris atsirado, jį rado padangų montuotojas R. įdėtą tarp padangų, kurios buvo laikomos prie montavimo staklių. Serviso patalpos yra filmuojamos. Viduje patalpų yra viena kamera, kuri apima remontuojamas mašinas ir garažo vartus. Garažo raktai buvo trys. Vieną raktą turėjo jis, kurį atostogų metu perdavė A., antrą raktą turėjo R., o trečią raktą laikydavo sutartoje vietoje, kurią žinojo visi darbuotojai. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-11-23 su A. S. susitarė, kad šis per mėnesį laiko atlygins padarytą turtinę žalą, t. y. 283 Eur, todėl civilinio ieškinio nebereiškia, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 16-19, 22-24, 44-47).

Liudytojas E. M. parodė, kad jis autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), dirba apie metus laiko. Su juo servise dirba dar 5 žmonės, iš jų du darbuotojai turi raktus nuo serviso durų. Servise yra įrengta apsaugos signalizacija. Signalizacijos kodą žino visi servise dirbantys asmenys. 2016-09-30 apie 9 val. jam atvykus į darbą, autoservise jau dirbo A., G. ir R.. Visi pradėjo sakyti, jog apvogė garažą, pavogė apie 300 Eur, kurie buvo palikti dėžutėje ant spintelės ofise. Šioje vietoje visada yra laikomi pinigai, jie yra prieinami visiems darbuotojams. Apie vagystę pranešė A. K.. Pasakius, kad atvyks policijos pareigūnai, A. pradėjo keistai elgtis, nerimavo, atrodė pasimetęs. Netrukus elektrikas G. pamatė, kad nėra diagnostikos kompiuterio, kuris buvo padėtas šalia pinigų dėžutės. Atvykus policijos pareigūnams, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame pamatė aukštą vyriškį, jis buvo panašus į A., tačiau jis neigė vogęs (b. l. 55-62).

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016-09-30 apie 9 val. jam atėjus į darbą autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), garaže darbavosi A. S., kuris iškart pasakė, kad juos apvogė, pavogė apie 300 Eur. Netrukus į darbą atvyko E., kuris ėjo viršininko pareigas pastarojo atostogų metu. A. į darbą buvo atėjęs neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi. Vėliau elektrikas G. pasakė, jog neranda diagnostikos kompiuterio, kuris būdavo padėtas ofise, šalia pinigų dėžutės. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jiems atvykus, visi kartu peržiūrėjo vaizdo įrašus. Įrašuose užfiksuota, kaip iš vakaro, t. y. 2016-09-29, į garažą ateina vyriškis, išjungia kamerą. Pagal išvaizdą jie atpažino A., šis pradėjo gintis, kad tai ne jis. 2016-10-03 dienos metu keičiant klientui padangas, padangų krūvoje pamatė įdėtą pavogtą diagnostikos kompiuterį. Pasikvietęs G. ir E., parodė kompiuterį. Tada A. pradėjo keistai elgtis, matėsi, kad nerimauja (b. l. 66-69).

Liudytojas G. U. parodė, kad 2016-09-30 apie 9 val. jam važiuojant į darbą autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino R. ir pranešė, kad iš serviso yra dingę pinigai. Atvykus į minėtą autoservisą, A. su R. parodė tuščią pinigų dėžutę. Vėliau pasigedo diagnostikos kompiuterio, kuris būdavo padėtas ofise. Pasakius, kad atvyks policijos pareigūnai, A. pradėjo keistai elgtis. Atvykus pareigūnams, peržiūrėjo vaizdo įrašą, jame pamatė aukštą vyriškį, jis buvo panašus į A., nors šis neigė vogęs. 2016-10-03 dienos metu R., keisdamas klientui padangas, padangų krūvoje pamatė įdėtą pavogtą diagnostikos kompiuterį (b. l. 73-76).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016-09-30 apie 11 val. E. M. pranešė, jog jų autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), įvykdyta vagystė. Šį objektą aptarnauja jų įmonė. Nuvykus į objektą ir jį apžiūrėjus, jokių įsilaužimo požymių nepastebėjo. Signalizacijos sistema veikė tvarkingai. Nuskaičius signalizacijos duomenis, buvo nustatyta, kad 2016-09-29 17.54 val. signalizacijos sistema buvo įjungta saugojimui. 2016-09-29 22.55 val. signalizacijos sistema vėl buvo išjungta ir už trijų minučių įjungta saugojimui (b. l. 81-83).

Iš 2016-09-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – autoserviso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Iš 2016-10-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. tyrimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų sąmatą bei automobilių diagnostikos kompiuterį. Automobilių diagnostikos kompiuteris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir pagal pakvitavimą grąžintas savininkui A. K. (b. l. 25-32, 33-41, 42).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2016-09-29 apie 22.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į UAB „Lietuvos kinas“ priklausančias patalpas – autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė A. K. priklausantį 2158,50 Eur vertės turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad pasisavina svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, kad jį paimdamas veikia neteisėtai, prieš savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja padaryta turtinė žala, kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, todėl nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio byloje nėra. Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, dirba, taip pat atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 61 straipsnio reikalavimus. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs paskirtos baudos), jam šioje byloje paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su CD laikmenomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, kaip prie didesnės, pridėti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą A. S. privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su CD laikmenomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė