Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
1-208-922/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66330-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-208-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66330-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2015-12-02 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,24 promilių girtumas) sugriebė savo sūnų, nepilnametį E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir įrėmęs alkūnę jam į kaklą, laikė jį prispaudęs prie sienos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad su žmona R. B. ir judviejų 11 metų sūnumi E. B., gyvena kartu, (duomenys neskelbtini). Su E. sutaria gerai, nekonfliktuoja. 2015-12-02 jis nuo pat ryto pradėjo namuose vartoti alkoholinius gėrimus. E. tada namuose nebuvo. Apie 14.30 val., E. grįžo iš mokyklos į namus. Tik grįžęs namo sėdo prie kompiuterio ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Jis jam priekaištavo, kad vien tik prie kompiuterio sėdi, kad geriau imtų knygą ir paskaitytų. E. jam nieko nesakė, norėjo išeiti lauk iš namų. Tada jis E. koridoriuje sugriebė, prispaudė prie sienos ir alkūne įrėmęs į kaklą jį spaudė. Tikrai jam fizinio skausmo nenorėjo sukelti, bet jis tada jau buvo išgėręs ir nesuprato, kaip stipriai suspaudė jo kaklą. Žmona jį nuo sūnaus atitraukė ir jie kartu iš namų išėjo. Kur jie išėjo jis nežino. Po kiek laiko jie grįžo į namus. Jis nuėjo maudytis, o jie nuėjo į kambarį. Vonioje būdamas jis prašė žmonos, kad nueitų cigarečių nupirkti. Išėjęs iš vonios nuėjo į kambarį, kur buvo sūnus ir žmona. Žmonai pradėjo priekaištauti, kad ji negali nueiti į parduotuvę cigarečių nupirkti, bet žmona į jį nereagavo, jam stovint koridoriuje, žmona stūmė kambario duris, o jis tada ranka norėdamas atidaryti duris išdaužė durų stiklą ir susižalojo ranką. Po to jis nuėjo į vonią nusiplauti kraują. Kai kraujas nustojo bėgti jis iš namų išėjo. Po kiek laiko grįžo namo, grįžęs namo pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b.l 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. ir tėčiu L.. Su tėveliu sutaria gerai, bet kai jis išgeria, nelabai, nes jis palieka griežtas. 2015-12-02 jis ryte išėjo į mokyklą. Grįžęs namo apie 14.30 val., namuose buvo mama ir neblaivus tėvelis. Tėvelis pradėjo prie jo nei iš šio nei iš to kibti, visaip negražiai jį vadinti. Jis norėjo išeiti į lauką, bet tėvelis jį koridoriuje sugriebė ir prispaudė prie sienos, alkūnę jam įrėmė į kaklą, jis pradėjo šaukti, kad jam skauda. Mama tėtį atitraukė nuo jo. Po šio įvykio jis su mama nuėjo pas apylinkės inspektorių. Po kurio laiko vėl parėjo į namus. Namuose buvo neblaivus tėvelis. Jis nuėjo maudytis, o jis su mama į kambarį. Iš vonios išėjęs tėvelis atėjo pas juos į kambarį ir pradėjo mamą keikti, mama uždarė kambario duris, tuomet tėtis ranka išdaužė durų stiklą ir susižalojo ranką. Jis tada labai išsigando. Mama tada iškvietė policijos pareigūnus. Pasak jo tai buvo pirmas kartas kai tėvelis jam sukėlė fizinį skausmą, jis niekada prieš jį nėra smurtavęs. Tėvelis dėl to, kad sukėlė jam fizinį skausmą, jo atsiprašė, jis jam atleido (b.l 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. B. parodė, kad ji gyvena su vyru L. B. ir judviejų 11 metų sūnumi E. B.. 2015-12-02 nuo pat ryto jis jau buvo girtas. Apie 14.30 val., grįžus E., L. ėmė prie jo kibti, vadino jį ,,gaidžiu, debilu“, ji ramino L.. E. norėjo išeitį į lauką, L. jį sugriebė, prispaudęs koridoriuje prie sienos, E. alkūne įrėmė į kaklą, dėl ko vaikas šaukė, kad jam skauda. Ji L. nuo sūnaus atitraukė. Po šio įvykio ji su sūnumi nuėjo pas apylinkės inspektorių. Po kurio laiko jie parėjo į namus. Juose tebebuvo L.. Jis nuėjo maudytis, o ji su vaiku buvo kambaryje. L. išėjęs iš vonios atėjo pas juos ir ėmė ją keikti, ji užsidarė kambario duris. Tuomet L. ranka išdaužė durų stiklą, susižalojo savo ranką. Ji su sūnumi labai išsigando. Mano, kad dėl sūnui sukelto skausmo L. reikia nubausti (b.l. 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-12-02 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-10).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad L. B. nustatytas 2,24 promilių girtumas (b.l. 31).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad L. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodo ne tik jo prisipažinimai bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo pripažinti L. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 15 MGL baudą; remiantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis skirti galutinę bausmę – 10 MGL baudą.

L. B. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo ją sumažinti (b.l. 44-45).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę L. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, į L. B. asmenybę – neteistas; administracine tvarka nebaustas; nedirbantis; VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybės ligų registre neįrašytas; į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismas įvertino visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant L. B. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę.

L. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) MGL baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis L. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) MGL (376,60 EUR) baudą, nustatant jos sumokėjimo terminą per 2 (du) mėnesius.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė