- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-392-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
- 1.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 4 p., 10 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirti teismo įpareigojimai: teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. Ž. pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-17 sprendimą iki jos pilnametystės, t. y. iki 2014 -12-14 ir 1 metus nuo nuosprendžio paskelbimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
D. Ž. nuteistas už tai, kad jis pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas mokėti A. D. (Ž.) naudai lėšas nepilnametės dukros E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 litus kas mėnesį nuo 2003-10-01 iki dukros pilnametystės, nuo 2007-04-13 iki 2010-04-02 vengė pareigos pagal šį teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 10 punktų tvarka atidėtas bausmės vykdymas, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nesutinka su teismo išvada, kad D. Ž. dėl išsilavinimo stokos (turintis tik 8 klasių išsilavinimą), gyvenimo būdo ir šeiminių socialiai sudėtingų sąlygų galėjo būti suklaidintas dėl būtinybės vaikui teikti išlaikymą. Mano, kad toks motyvas galėjo būti nurodytas nebent priimant išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas taip pat klaidingai nurodė, jog nusikaltimas padarytas D. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę, nors jam inkriminuota nusikalstama veika padaryta nuo 2007-04-13 iki 2010-04-02, šiuo laikotarpiu D. Ž. neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, o, kaip pats nurodė, dirbo užsienyje. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) seniūnijos buities tyrimo 2014-01-28 aktu Nr. 15, kuriame nurodyta, jog D. Ž. gyvena su močiute V. V., kuriai nuo 2013-11-04 nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, bei su mama I. P., kuri nuo 2013-10-30 dėl nustatytos diagnozės: A15.0, slaugoma VĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kad pačiam D. Ž. nustatytas 40 procentų darbingumas, kad kitų artimųjų, galinčių prižiūrėti ir slaugyti kaltininko artimuosius, nėra, be to, jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl D. Ž. atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismas nuosprendyje nenurodė. Pastebi, kad nuosprendžiu D. Ž. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pažeidžia BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, o ta aplinkybė, kad į bausmės laiką turi būti įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendį, pačios skirtos bausmės dydžio nesumažina. Taip pat nurodo, kad D. Ž. teistas 7 kartus, naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Dėl to mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas D. Ž. akivaizdžiai pažeidžia BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Kadangi prokuroras skundu ginčija tik BK 75 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą apsprendžia padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės dydis. Iš bylos matyti, kad D. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė 4 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Taigi, šiuo atveju D. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis rodo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Pastebėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatos taikomos paskirtai bausmei, o ne bausmei, kuri liktų D. Ž. įskaičiavus pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Be to, įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas D. Ž. paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis suprato ir gailisi bei pradėjo mokėti išlaikymą savo dukrai iš gaunamos socialinės pašalpos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad D. Ž. yra neįgalus, slaugo ir prižiūri sunkius ligonius. Tačiau iš bylos matyti, kad nuteistasis nuo 2001-03-13 niekur oficialiai nedirba, nuo 2007-04-13 neberegistruotas darbo biržoje, yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 7 kartus, tarp jų šešis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, o paskutinį kartą (2010-11-08) už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas recidyvistu. Šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant kaltam asmeniui bausmės rūšį bei nustatant skirtinos bausmės dydį, o taip pat šios aplinkybės rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų D. Ž. nepadarė, o jam taikytos jo atsakomybę švelninančios priemonės (areštas), įstatymo dėl amnestijos taikymas, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Be to, iš bylos matyti, kad savo artimaisiais D. Ž. pradėjo rūpintis, juos prižiūrėti tik po to, kai 2013-10-16 buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2007-04-13 iki 2010-04-02) jis nei savo motina, nei savo močiute nesirūpino, jų neprižiūrėjo, neslaugė. Atsižvelgiant į visumą šių paminėtų aplinkybių bei į tai, kad viena D. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia daryti išvados, kad D. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu viršija ketverius metus ir yra paskirta už nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kad D. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir D. Ž. atidėjo paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tai, kad nuteistasis prižiūri ir rūpinasi savo senyva močiute bei, kad jo motina ilgą laiką yra gydoma ligoninėje, yra aplinkybės, sąlygojančios švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimą, tačiau nuteistasis neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl to nėra sąlygų taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. Ž. pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-17 sprendimą iki jos pilnametystės, t. y. iki 2014-12-14, ir 1 metus nuo nuosprendžio paskelbimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui, įskaičius pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendį atliktą bausmę nuo 2010-04-02 iki 2013-10-16 , paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Ž. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.