- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-2401-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02931-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- Š. Š.
- Ieškovas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Šiaulių bankas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Š. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp L. Š. ir Š. Š., nutraukti dėl atsakovo Š. Š. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš Š. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 360 Eur dydžio periodines išmokas; prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankas palikti vykdyti pagal kreditavimo sutartį; padalinti santuokos metu įgytą turtą nurodyta tvarka; priteisti iš Š. Š. L. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš Š. Š. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Š. po 360 Eur kas mėnesį, L. Š. paskiriant šių lėšų valdytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neskiria pinigų vaiko išlaikymui, tik pats perka ką jis mano esant reikalinga vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies: iš atsakovo Š. Š. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei I. Š. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; ieškovė įpareigota išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, taip pat nuo 2023 m. verčiasi individualia veikla. Darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo teikti laikiną išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui I. Š., taip užtikrinant turtines ar asmenines neturtines šalių nepilnamečio vaiko teises bylos nagrinėjimo metu, vaiko būtinų poreikių tenkinimą.
3.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Įvertinus, kad teismas neturi visapusiškų duomenų apie atsakovo sveikatos ir turtinę padėtį, taip pat duomenų apie jo skolinius įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis, jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnametei dukteriai, įvertinus valstybės skiriamus vaiko pinigus, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks laikino išlaikymo dydis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje geriausiai užtikrins tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesų pusiausvyrą, nepažeis šalių nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nuo 2025 metų kovo 6 d. ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Apsigyvenus atskirai, atsakovas su ieškove susitarė, kad dukra I. S. vieną savaitę gyvena su mama, kitą su tėčiu, tačiau dėl atsakovės darbo grafiko ir išsakomo pageidavimo, realiai gaunasi, kad dukra su atsakovu gyvena 70 proc. laiko, o su ieškove 30 proc. laiko.
4.2. Atsakovas rūpindamasis dukra 70 procentų laiko lyginant su ieškove, tenkindamas visus dukros poreikius buvimo su juo metu (aprūpinimas gyvenamuoju būstu, maistas, apranga, sveikata, lavinimas, ugdymas, laisvalaikis ir t. t.), pasiimdamas nedarbingumą ir rūpindamasis sergančiu vaiku ligos atveju, neturi skirti ieškovei piniginių lėšų vaiko išlaikymui. Toks ieškovės reikalavimas yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Be to, ieškovė gauna iš valstybės vaiko išmoką – 122,5 Eur, kuri turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti.
4.3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad esant bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 procentų laiko modelį, t. y. kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas ir abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, tai išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų vaiko tėvų teisių ir pareigų disbalansą, todėl kasdienių poreikių patenkinimui išlaidos kitam iš tėvų nėra priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
4.4. Ieškovė L. S. nurodė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko bendravimo su tėvais ir dėl vaiko išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nežinodamas realios situacijos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – priteisė išlaikymą iš tėvo, kuris tinkamai vykdo vaiko išlaikymo pareigą ir pas kurį vaikas gyvena ir su kuriuo vaikas faktiškai praleidžia ženkliai daugiau laiko (70 proc.) nei su motina (30 proc.).
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
5.1. Atsakovas šioje bylos stadijoje daro esminę klaidą, t. y. prašo teismo vertinti ieškinio pagrįstumą, tačiau remiantis CPK 144 straipsniu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą ir vadovaudamasis prioritetinėmis pilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti pareikštą ieškinį bei tuo pačiu apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ir asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė aplinkybes, kurios yra esminės sprendžiant teismui taikyti ar ne laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nors vaikas būna ir su motina ir su tėvu, tačiau tėvas neapmoka vaiko darželio mokesčių, neperka kitų būtinų vaikui daiktų. Ieškovė neneigia, kad vaikas su tėvu būna pavalgęs ir prižiūrėtas, tačiau vaikas turi ir daugiau poreikių.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovo teiginiai, kad jis geriau geba rūpintis vaiku yra nepagrįsti. Abu tėvai geba vaiku rūpintis, nors atsakovas ir turi sveikatos problemų, tačiau šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir išlaikymo iš atsakovo priteisimas labiau atitiktų vaiko poreikius, nes atsakovas ilgą laiką turi priklausomybių, kurias nuo aplinkinių kruopščiai slepia. Be to, atsakovas serga epilepsija, kuriai ištikus vaikui galėtų kiti grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindė tuo, kad šalių duktė 70 proc. laiko praleidžia pas jį ir 30 proc. pas ieškovę, todėl teismas iš jo nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
9. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byloje dar nebūna žinomos visos turinčios reikšmę aplinkybės, dar nėra pateikti visi įrodymai, todėl atliekamas tik preliminarus vaiko poreikių bei jo tėvų finansinės situacijos įvertinimas.
11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas būtent taip ir padarė: jis tik preliminariai įvertino situaciją ir siekdamas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priteisė laikiną išlaikymą.
12. Atsakovas, norėdamas įrodyti, kad šalių duktė didesnę laiko dalį praleidžia su juo, pateikė susirašinėjimo su ieškove ištraukas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokių įrodymų nepakanka konstatuoti kiek laiko kuris iš tėvų praleido, o, juo labiau, šiuo metu (praėjus keliems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo) praleidžia su dukra.
13. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.) kiek jis išlaidžia pinigų dukros išlaikymui – nėra pateikti duomenys apie mokėjimus už darželį, drabužių, maisto, higienos reikmenų ir kitų prekių ar paslaugų įsigijimo kvitai. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, kad atsakovas skiria pakankamai lėšų dukros poreikiams patenkinti.
14. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, bei keisti arba panaikinti skundžiamos nutarties.
15. Kaip minėta, atsakovas turi teisę šalių skyrybų bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis apie tai kiek realiai duktė praleidžia laiko su kiekvienu iš tėvų, kiek atsakovas išleidžia pinigų dukters poreikių tenkinimui ir pirmosios instancijos teismas tokius duomenis įvertins priimdamas sprendimą bei atitinkamai nuspręs dėl išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.