Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2013-270/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
1-2013-270/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03106-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2013-270/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03106-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – dukrai E. M.:

ji, 2014-12-20 apie 12.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2. 72 ‰ girtumas), konflikto metu, sudavė nukentėjusiajai E. M. vieną kartą delnu per veidą, taip mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – dukrai E. M..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. M. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad ji, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena su motina B. M. ir dukra E. M.. 2014-12-19 vakare ji susitiko su draugėm ir vartojo alkoholį. 2014-12-20 apie 12 val. grįžusi namo pradėjo konfliktuoti su dukra E. M. dėl to, kad ši iš svetimų žmonių skolinasi pinigus, tarp jų kilo asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas, kurio metu ji, gulinčiai dukrai, sudavė antausį, t. y. vieną kartą delnu sudavė E. M. per kažkurį skruostą, dabar nepamena, nes buvo neblaivi. Ji labai gailisi dėl tokio savo elgesio (b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. M. parodė, kad 2014-12-20 ryte, galimai apie 12 val., ji namuose miegojo, nubudo, kai mama (J. M.) ėmė mėtyti pliušinius žaislus ir tampyti nuo jos antklodę, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė, kad tiesiog atsikels, apsirengs ir išeis. Mama (J. M.) buvo girta ir, supykusi dėl tokių jos žodžių, trenkė jai, sėdinčiai ant lovos, vieną smūgį delnu per dešinį skruostą, stovėdama prie lovos. Ji juto fizinį skausmą, nes smūgis buvo stiprus. Močiutė (B. M.), kuri tuo metu buvo kitame kambaryje, išgirdusi, kad mama (J. M.) jai trenkė, įėjo į kambarį ir pasakė, kad iškvies policiją. Močiutė (B. M.) nuėjo į savo kambarį ir stacionariu telefonu skambino į policiją. Netrukus išgirdo skambutį į duris, tai buvo atvykę pareigūnai. Ji supyko ant mamos (J. M.) dėl tokio šios elgesio. Taip pat nurodė, kad kuomet mama būna neblaivi, ši būna agresyvi, kai būna blaivi, mama taip pat būna be nuotaikos, „kelia balsą“, tačiau blaivi ji prieš ją nesmurtauja. Ji jaučiasi nukentėjusi dėl tokio mamos elgesio, t. y. dėl to suduoto smūgio delnu per skruostą ji juto fizinį skausmą. Į medikus dėl sužalojimų ji nesikreipė, sužalojimų neliko, po to smūgio tik buvo likęs paraudimas, bet jis tą pačią dieną praėjo (b.l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. parodė, kad ji gyvena su anūke (dukros J. M. dukra) E. M., jos abi gyvena atskiruose kambariuose. Butas priklauso jai. Anūkė (E. M.) su savo motina (J. M.) sutarė vidutiniškai, bendraudavo nedažnai. J. M. 2014 m. gruodį dažnai vartojo alkoholį. 2014-12-20 ryte, apie 12 val., į jos butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jos dukra J. M.. Namuose tuo metu buvo jos anūkė E. M.. Anūkė dar miegojo, J. M. priėjo prie E. M. lovos ir pradėjo prie pastarosios kabinėtis. Ji išgirdo smūgio garsą, taip pat išgirdo, kad E. M. verkia savo kambaryje, tada ji atėjo į E. M. kambarį ir pasakė dukrai, kad ši nesikabinėtų prie anūkės. Tuo metu E. M. laikė delnu uždengusi savo skruostą, dukra (J. M.) šaukė, kad ji nelįstų. Vyko konfliktas, tuomet ji nuėjo į savo kambarį ir iš laidinio telefono skambino bendruoju pagalbos numeriu, atsiliepė operatorius, ji nieko pasakyti nespėjo, nes atbėgusi J. M. ištraukė telefono laidą, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad ji kviečia policiją. Po keletos minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė J. M. (b.l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (policijos pareigūnas) A. K. parodė, kad 2014-12-20 apie 12.50 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu S. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėto gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girdisi grumtynių garsai, su pranešėju pokalbio užmegzti nepavyko. Atvykus nurodytu adresu, jiems buto duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. M., kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi. Jie paklausė jos, kas atsitiko, ši nurodė jiems praeiti į kambarį, kuriame juos kvietė. Nuėjus į tą kambarį, jie pamatė lovoje gulinčią užsiklojusią jauną merginą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. M., kuri paaiškino, kad J. M., jos motina, sudavė jai per skruostą dėl to, kad ji vėlai grįžo namo, paryčiais. E. M. buvo blaivi. Abi moterys jų akivaizdoje konfliktavo tarpusavyje, jokių smūgių jų akivaizdoje suduota nebuvo, grasinimų jie negirdėjo. Iš kito bute esančio kambario atėjo senyvo amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. M., kuri ėmė jiems aiškinti situaciją, paaiškino, kad jos dukra J. M. sudavė anūkei E. M. delnu per skruostą už tai, kad anūkė vėlai grįžo namo. B. M. aiškino, kad ėmė ginti anūkę nuo šios motinos, skambino policijai, o J. M. iš jos rankų ištraukė telefoną ir dėl to jai nepavyko pabendrauti su operatore. Kad J. M. būtų sudavusi smūgius B. M., ši nesakė. Ji tik teigė norėjusi apginti anūkę, B. M. buvo blaivi. Ant E. M. kūno matomų sužalojimų nebuvo, bet ji pati nurodė, kad motina jai trenkė delnu per veidą. Nuo GMP nukentėjusi atsisakė. B. M. buvo susijaudinusi, išreiškė norą rašyti pareiškimą. Jie sulaikė J. M. ir pristatė ją į Vilniaus m. 2 PK budėtojų dalį. Sudavusi smūgį dukrai per skruostą ji prisipažino, visą kelią iki komisariato verkė (b.l. 14).

Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas A. K. nurodė tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 4-5).

Iš alkotesterio kvito rodmenų (patikrinimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog J. M. 2014-12-20 13.37 val. buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas (b.l. 18).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji J. M. smurtaudama, tai yra suduodama vieną kartą delnu per veidą ir taip mušdama E. M., sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, be jos prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamoji smurtavo šeimos nario – savo dukters – atžvilgiu, jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką J. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi sutiko, prašė sumažinti prokurorės siūlomos bausmės dydį (b.l. 37).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji J. M. neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 36), Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta į įskaitą (b. l. 33), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 32), nedirba, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusprendė jai paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą kartu su baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. prisipažįsta esanti kalta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-20 12:50 val. iki 2014-12-21 15:55 val. (2 paros).

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., BK 140 str., 46 str., teismas,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją: per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti J. M. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją: per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kartu su bausme paskirti J. M. Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-20 12:50 val. iki 2014-12-21 15:55 val., t.y. 2 paras (1 sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jai paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti keičiama areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas