- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- T-968-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02466-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- V. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 5 metų 9 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė 20 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda.
Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 31 d., pabaiga – 2028 m. spalio 31 d.
Anksčiau teistas.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas, kuriuo pakeisti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistajam atliekant bausmę, nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi: 2018 m. lapkričio 9 d. atlikus pirminę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant „OAS“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. Tokie pat rezultatai buvo gauti atlikus pakartotinius vertinimus, ir paskutiniame. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis keturiolika kartų pažeidė nustatytą laisvės atėmimo vietos įstaigoje tvarką -12 kartų jam buvo taikyta drausminė atsakomybė, tik 10 kartų skatintas. Atkreiptinas dėmes į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jam atliekant bausmę, du kartus fiksuoti pažeidimai, susiję su alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nuo 2019 m. liepos 18 d. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje darbui nuteistaisiais, kurie buvo bausti už apsvaigimą, lanko uždarus anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nors įvardinama nuteistojo motyvacija spręsti šią turimą problemą, nėra pagrindo išvadai, jog paleistas į laisvę jis sugebės išlaikyti pasiektą rezultatą, nes jis trumpalaikis. Laisvės atėmimo vietose alkoholio vartojimo galimybės ribotos, tuo tarpu laisvėje, priešingai. Nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė dėl finansinės gerovės. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 55 958,09 Eur, išieškota suma 2 075,86 Eur, savarankiškai dengė skolas - 25 Eur. Nuteistasis dirba pagal darbo sutartį ir nuo 2022 m išskaitymus iš darbo vykdo darbdavys. Kaip matyti, finansiniai įpareigojimai vykdomi, nes šiuo metu nuteistasis dirba, o išskaitymus iš atlygio vykdo darbdavys. Per visą bausmės atlikimo laiką savanoriškam įsiskolinimo padengimui nuteistasis skyrė tik 25 Eur, todėl negalima besąlygiškai sutikti su Komisijos skundžiamame nutarime įvardinta išvada, nuteistasis savanoriškai dengia vykdomuosius dokumentus. Nėra jokio patvirtinto formalaus dokumento dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti atlikus laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Pastarieji su negrįžtamas pasekmes - žmonių mirtis, o šių veikų padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vienas jų, pasižymėjo cinizmu, ir buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Be to, atsižvelgtina ir į atliktos ir neatliktos nuteistojo paskirtos bausmės santykį, kadangi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, minėta aplinkybė yra iš tiesų svarbi, nes bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik bausmę atliekant. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis V. M. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas tenkintinas.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šiuo metu nuteistojo galima gyvenamoji vieta po paleidimo iš pataisos įstaigos yra patvirtinta oficialiais dokumentais. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, 2013 m. liepos 13 d. dalyvavo Ugdymo plėtotės centro vykdyto projekto „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II - etapas)“ socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų bendrųjų kompetencijų mokymuose. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, šiuo metu dirba. Šiuo metu asmuo bausmę atlieka be sargybos ir be palydos sąlygomis, darbine veikla užsiima už įstaigos ribų. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pastaruoju metu pastebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys. Bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. liepos 18 d. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie buvo bausti už apsvaigimą pataisos įstaigoje, 2020 m. kovo 26 d. išbrauktas iš programos. 2020 m. gruodžio 11 d. lankė šešis Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Skirtas užduotis atliko nuotoliniu būdu. Vertinimo metu teisės pažeidėjas teigia nuo 2021 m. gruodžio mėn. kiekvieną sekmadienį dalyvaujantis Anoniminių alkoholikų (AA) susitikimuose pataisos įstaigoje. Nuteistasis iki dabar lanko Uždarus Anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Geba įvardinti ir blogąsias savo savybes. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tai daro analizuodamas svarbiausius ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Asmuo stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo, bei elgesio korekcijos programas (EPP, Tik tu ir aš, R.A.K.T.A.S., Socialinių įgūdžių), dirba, stebimi minimalūs asmeniniai pokyčiai. Nuteistasis kaltę pripažino, gailisi, aukų atsiprašė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį) nusikalstamos veikos, padarymą. Teismai ne kartą taikė V. M. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: baudas, areštą, tačiau nuteistasis nesugebėdavo laikytis nustatytų sąlygų. Dabartinė nusikalstama veika sunkesnė, nuteistajam yra būdingas tam tikras nusikalstamo elgesio modelis, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nepaisant fakto, jog nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, realios darbinės vietos neturėjimas galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar po laisvės atėmimo bausmės, gali ne tik apsunkinti teisės pažeidėjo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti pakartotinai nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu, galima daryti prielaidą, kad darbinės veiklos neturėjimas gali turėti įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis šiuo metu turi ganėtinai didelių finansinių įsipareigojimų, tai apsunkina jo materialinę padėtį, be to galima teigti, jog nuteistasis ir laisvėje turėjo tam tikrų sunkumų susijusių su pajamų paskirstymo bei atsakingo požiūrio į finansinius įsipareigojimus stoka, tačiau nuteistajam save įtvirtinus darbinėje veikloje, finansiniai sunkumai palaipsniui gali būti išsprendžiami. Pažymėtina, jog esami finansiniai sunkumai yra sietini su pastarąją įvykdyta nusikalstama veika. Verta atkreipti dėmesį, jog ir iki dabartinio nusikaltimo įvykdymo nuteistasis palaikė artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, tačiau tai neskatino jo rinktis prosocialesnio gyvenimo stiliaus laisvėje, todėl ši sritis nėra vertinama kaip apsauginė. Nuteistasis supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais tačiau šį faktą ignoravo. Teisės pažeidėjas anksčiau teistas tris kartus. Galima teigti, jog teisės pažeidėjo laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Nusikaltimus vykdė tiek būdamas vienas, tiek su bendrininkais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis ne visada ir nepakankamai gebėjo išvengti rizikingų situacijų, bei save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietoje 14-a kartų pažeidė įstaigos tvarką, 12-a kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 2 kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą. Nuteistajam laisvėje buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis vykdė teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Savivertės jausmas - aukštesnis už vidutinį. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Impulsyvumo bruožą dar labiau sustiprina turima priklausomybė alkoholiui, kurią teisės pažeidėjas neigia. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti vidutiniškai. Kalbėdamas apie ateitį teigia, jog po laisvės atėmimo bausmės planuoja dirbti ir dengti įsiskolinimus antstoliams, tačiau negeba detalizuoti kaip tai darys. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos (t. y. nuolat vykdė nusikalstamas veikas neatsižvelgdamas į visuomenės interesus). Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus trūksta valios ir vertybinės motyvacijos. Nuteistasis teigia, jog supranta poreikį laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje elgėsi destruktyviai visuomenės vertybių požiūriu.
Pažymoje dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis keturiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų dvylika karų skirtos nuobaudos, dešimt kartų skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus V. M. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2012 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2017-2020 m., 2021 m. ir 2022 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2011 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2021 m. pradėtas skatintas už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu, alkoholinių gėrimų vartojimu. Po paskutinio pažeidimo padarymo V. M. skatintas vos šešis kartus. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Pagal „OASys“ metodiką V. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi, turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros įstaigoje pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Taip pat pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. M. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. M. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 9 mėnesiai 5 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundas tenkintinas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. skundą patenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.